Į Vilnių atskridę užsienio ekspertai kartu su šalies medikais diskutavo, kokių pasekmių gali sukelti mūsų parlamentarų trumparegystė ir nepasitikėjimas šiuolaikinėmis technologijomis.
Dėl trijų įstatymo nuostatų Lietuva gali pakartoti Italijos klaidas. Italijoje 2004 metais buvo priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas, sukėlęs teismų bangą ir Italijos piliečių pasipiktinimą.
2009 metais nustačius, kad šis įstatymas diskriminuoja Italijos piliečius ir prieštarauja konstitucijai, buvo priimtos pataisos. Tačiau Italijos apvaisinimo klinikos iki šiol jaučia pasekmes.
Manoma, kasmet Italijoje dėl nepalankaus įstatymo gimdavo mažiau nei po tūkstantį vaikų, o dalis specialistų prarado kvalifikaciją.
Yra žinoma, kad Italijoje nevaisingai porai susilaukti naujagimio kainuoja apie 30-50 tūkstančių eurų. Tai – didelė našta jauniems žmonėms, kenčiantiems nuo nevaisingumo.
Daugiavaisis nėštumas – pavojus motinai ir vaikui
Nėštumo komplikacijos, dvynukų ir trynukų banga, priešlaikinis gimdymas, apsigimimų ir mirties rizika naujagimiams, būtinybė atlikti cezario pjūvį – tokias neigiamas pasekmes atvykęs į Vilnių minėjo Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas bei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) vadovas profesorius Juha J.Tapanainenas.
Suomijoje apie 4-5 proc. kūdikių gimsta, taikant pagalbinį apvaisinimą.
„Šis metodas – tai jūsų ateitis, jūsų atsakomybė už būsimas kartas“, – teigė J.Tapanainenas.
Dėl tyrimo galės apsispręsti pačios šeimos
Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos (S.I.S.M.e.R.) bei Pažangios reprodukcijos bei genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius Luca Gianaroli priminė, kad kiekvienas žmogus sukuria valstybei pridėtinę vertę.
Todėl labai svarbu, kad jis būtų sveikas.
Genetinis tyrimas padeda tada, kai žmonės serga įvairiomis retomis ligomis, kai vienas iš partnerių yra patologinio geno nešiotojas, kai yra rizika, kad genetine liga gali sirgti ir vaikas.
„Mokslas yra gėris, tai pasakęs Jonas Paulius II, parodė, kad Katalikų Bažnyčia nėra nusigręžusi nuo mokslo pažangos“, – priminė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus.
Apie genetinę diagnostiką mokosi net studentai
Šiuolaikinės technologijos leidžia taikyti preimplantacinę genetinę diagnostiką, kuri padeda apsaugoti būsimus palikuonis nuo tam tikrų genų defektų.
A.Utkus priminė, kad daugelyje valstybių būsimi studentai, nesvarbu, ar jie vartytų biologijos ar medicininės genetikos vadovėlius susipažįsta su šiuo metodu.
Bet Lietuvoje šis metodas vis dar draudžiamas.
Parlamentarai – prieš retų ligų tyrimą
Lietuvoje įmanoma taikyti tik prenatalinę diagnostiką, kuri atliekama 10-12 nėštumo savaitę.
Nustačius sunkią vaisiaus patologiją, šalies įstatymai leidžia tėvams apsispręsti, ar tęsti nėštumą, ar jį nutraukti.
Toks savanoriškumo principas galėtų būti taikomas ir tada, kai atliekama embrionų genetinė diagnostika, prieš persodinant juos į gimdą.
Tai – dar vienas naujas žingsnis, tiriant paveldimas retas ligas.
Tokia diagnostika padėtų kur kas dažniau išvengti nėštumo nutraukimo.
Jei paaiškėja, kad būsimasis vaikas neturės genetinių defektų, didelė tikimybė, kad nėštumas bus normalus.
„Be tokios diagnostikos persodinus embrionus į gimdą, kas galės garantuoti, kad visi trys embrionai yra sveiki? Kas atsakys ir kas mokės šeimai, jei gims nesveikų vaikų?
Tai – akivaizdi pagalba šeimai, tai mes esame pasiruošę atlikti ir Lietuvoje, bet mums to neleidžia politikai“, – apgailestavo profesorius A.Utkus.
Neišnešioti naujagimiai – brangiausi pacientai
Vilniaus universitetinės Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas Arūnas Liubšys įspėjo, kad dėl konservatyvaus pagalbinio apvaisinimo įstatymo daugeliui moterų gresia daugiavaisis nėštumas.
„Kur kas didesnė tikimybė, kad dvyniai ar tryniai išvys pasaulį gerokai anksčiau ir bus mažesnio svorio. Jei naujagimis gimsta 25-30 nėštumo savaitę, jis praleis inkubatoriuje bent kelis mėnesius“, – sakė A.Liubšys.
Dėl šios priežasties neišnešiotų naujagimių priežiūrai Lietuva privalės skirti kur kas daugiau lėšų.
Yra žinoma, kad gydyti tokį naujagimį kainuoja brangiau nei suaugusį pacientą, patekusį į kardiologinės reanimacijos skyrių.
