Tačiau, netgi jeigu įvyks stebuklas ir medikams pavyks laimėti kovą prieš mirtį, ministras gali patekti į Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtos sistemos gniaužtus. Pasirodo, valstybė nekompensuoja vaistų, kurie ministrui gali būti reikalingi iki gyvenimo pabaigos. Tema šeštadienio vakarą aptarta Daivos Žeimytės laidoje „24/7“.
Sąrašų nekeičia
Apie sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos būklę nepranešama jokių oficialių žinių. To pageidavo ministro artimieji. Žinoma, jog ministras vis dar reanimacijoje, tačiau jo partijos bendražygiai nepraranda vilties. Ministras Seimo rinkimuose kandidatuoja ne tik sąraše, bet ir vienmandatėje apygardoje.
„Esame nutarę kol kas nekeisti sąrašų. Dėl vienmandatės apygardos – Juro komanda dirba, jis pats turi įdirbį, o sąraše – kaip partija ir žmonės reitinguos, taip ir bus.
Kiek kalbėjausi su žmonėmis iš savo aplinkos, yra neįtikėtinai skaudžių šios ligos (ūminio pankreatito) atvejų. Tačiau tikime, kad viskas stabilizavosi ir problema bus išpręsta“, – kalbėjo Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė.
Gydymas gali trukti ir ilgiau nei pusmetį
Žinoma, kad ministro gyvybei gresia rimtas pavojus, užsimenama, kad reikėjo net intervencinio įsikišimo ir chirurginių sprendimų.
Gydytojai sako, kad visuomenėje yra daug garsių žmonių, kurie jau buvo mirties gniaužtuose, tačiau jiems pavyko išsikapstyti.
Santariškių medikai griežtai laikosi artimiesiems duoto žodžio ir apie ministro būklę net neužsimena. Visuomenė gali spręsti tik pagal tipinę tokių ligų gydymo eigą.
„Kasa visiškai susitvarko ir po labai sunkių pankreatitų. Negaliu pateikti konkrečių pavyzdžių, visuomenėje žinomų žmonių, bet tikrai susitvarko.
Sunkūs pankreatitai gydomi Intensyvios terapijos skyriuje, dažniausiai po tam tikro laiko, pacientas perkeliamas į Gastroenterologijos skyrių. Tačiau tik maža dalis baigiasi infekcinėmis komplikacijomis. Tas infekcines komplikacijas gydo chirurgai, gydymo laikas užsitęsia ilgai: iki mėnesio, trijų, pusės metų ir ilgiau“, – pasakojo Gastroenterologų draugijos prezidentas prof. dr. Jonas Valantinas.
Maitinami per zondą
„Mirtis gresia esant labai sunkiai ligos formai. Tokiu atveju 50 proc. ligonių miršta. Tai yra iš tikrųjų sunki liga“, – teigė prof. dr. J.Valantinas.
Ministras blogai pasijuto atostogaudamas ir iškart buvo paguldytas į ligoninę. Medikai sako, kad pagrindinis ūminio kasos uždegimo požymis – nepakeliami skausmai pilvo srityje. Būtent tokiais skausmais ir skundėsi J.Požela.
„Sunkaus pankreatito atveju dažniausiai pacientas maitinamas per zondą. Tai yra vienas gydymo metodų.
Ir pas mus tokių ligonių yra, kurie negali valgyti. Guli dabar kokie penki su zondais, maitinama per jį, naudojami specialūs maitinimo tirpalai, organizmas juos puikiai pasisavina, ir žmogus maitinasi. Tik gal skonio nejaučia, kai žarnele į žarnyną pumpuojamas skystis“, – paaiškino medikas.
Profesorius neslepia, jog chirurginio įsikišimo reikia, kai prasideda komplikacijos.
„Dažniausiai būna pačios kasos nekrozės infekavimasis. Antras variantas, dažniau pasitaikantis, kai būna užspaudžiami tulžies latakai ir prasideda jų uždegimas. Tuomet gresia sepsis, tolimesnis infekcijos progresavimas ir jau tada reikalinga intervencija, kad ta liga neprogresuotų“, – laidai „24/7“ pasakojo prof. dr. J.Valantinas.
Liga palieka randus visam gyvenimui
Paradoksas, tačiau jeigu ministras pasveiks, jam savo kailiu gali tekti patirti sveikatos apsaugos ministerijos sukurtos sistemos problemas. Anot profesoriaus, jeigu sunkūs pankreatito atvejai nesibaigia mirtimi, jie palieka randus visam gyvenimui.
Ūmi liga gali sukelti komplikacijų, vaistus tenka vartoti visą likusį gyvenimą. Tačiau iki šiol sveikatos apsaugos sistema tokiems ligoniams buvo abejinga.
„Gali komplikuotis lėtine liga, mitybos nepakankamu. Kasa išskiria nepakankamai fermentų, tuomet nepakankamai pasisavinamas maistas. Antras dalykas, gali formuotis cukrinis diabetas. Po pankreatito dažnas trečio tipo cukrinis diabetas. Nei vienu, nei kitu atveju vaistai pacientams nėra kompensuojami.
Tai yra skandalas, nes tai yra tikrai nukentėję ligoniai, kuriems priklausytų lėtinės ligos gydymo kompensavimas“, – dėstė gydytojas gastroenterologas.
Net ir visko mačiusį profesorių sugraudina iš sunkios ligos vos išsikapsčiusių pacientų tolesnis gyvenimas. Nors yra šansas gyventi visavertį gyvenimą, dėl valstybės abejingumo pacientai pasmerkiami kančioms.
„Visa tai priklauso nuo to, koks nepakankamumo laipsnis. Visiškai kasa nežūsta, jos dalis lieka. Tuomet reikia mažiau vaistų. O jeigu žūsta didesnis audinių kiekis, tai tų vaistų iš tikrųjų reikia nemažai. Vieno valgio metu – 40 tūkst. vienetų lipazės. Paimkite vieną dėžutę ir paskaičiuokite kainą: gausite dešimtis ar šimtus eurų per mėnesį.
Kodėl vaistai nekompensuojami, reikėtų klausti valdininkų, aš esu gydytojas. Kokie atsakymai būna? Nėra pinigų, arba tai žmonės, gimę po nelaiminga žvaigžde“, – apgailestavo profesorius.
Anot gydytojo, negaunančius pakaitinio gydymo fermentais pacientus atpažinsi iš tolo. Tokie žmonės sulysę, vaikšto kaip šmėklos, nes kiek bevalgytų, organizmas nepasisavina vertingų medžiagų.
„Iš tikrųjų jie yra išsekę, nes kenčia nuo mitybos nepakankamumo. Ši liga paliečia visus visuomenės sluoksnius, bet dažniau tuos žemesnius, kurie ir taip negali normaliai maisto nusipirkti, ką jau kalbėti apie vaistus“, – pridėjo Gastroenterologų draugijos prezidentas.
Tokių pacientų šalyje nedaug
Pacientų organizacijų atstovai tvirtina, jog ūminiu pankreatitu sirgusių ir savo kailiu ligos baisumus patyrusių asmenų Lietuvoje nėra daug. Tačiau jų problemos labai didelės.
„Turėtų būti lygiagrečiai žiūrima. Ne tik į vaistų kompensavimą, gydymą, o jei nepagyja, tada atiduodame į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rankas – tegul moka neįgalumo pensiją. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad žmogus negali dirbti, nemoka mokesčių. tuomet tampa našta šeimai, valstybei. Dėl to pats žmogus jaučiasi blogai.
Dažnai atsitinka, kai Seime ar Sveikatos apsaugos ministerijoje atsiranda žmonių, sergančių kokia nors sunkia liga. Tai žinoma, kad jie tada labiau suinteresuoti ta linkme padirbėti. Būna ir tokių atvejų. Tačiau faktiškai viskas turėtų būti sąžiningiau daroma, kai kalbame apie vaistų kompensavimą ir žmonių gydymą“, – mano Pacientų organizacijų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Pusbrolių kraštas
Ekonomistė Rūta Vainienė yra studijavusi, kaip Lietuvoje sprendžiami retomis ligomis ar komplikacijomis sergančių žmonių likimai. Anot jos, įstatyme numatytas individualus kiekvieno atvejo įvertinimas ir ta pačia liga sergantiems žmonėms vienu atveju vaistai kompensuojami, kitu ne. Kaip elgtis, sprendžia ministerijos sudaryta komisija.
„Žmogus – visada subjektyvus veiksnys. Ten kreipiasi su prašymu gydymo įstaiga, pateikia informaciją apie pacientą, apie jo būklę, apie vaistą, apie tai, kokie galimi alternatyvūs gydymo būdai, kiek jie kainuoja, kokie skirtumai.
Teko žiūrėti protokolus. Jei tos gydymo įstaigos, kuri teikia prašymą, atstovas yra komisijoje, jis nusišalina balsuojant tuo klausimu. Tačiau čia yra pusbrolių kraštas, čia ranka ranką plauna ir žmogiškojo veiksnio negalima eliminuoti. Ir žmogiško motyvo, paprasto žmogiškumo, kuris verčia galvoti, kodėl žmogui nepadėti, jeigu aš jį dar ir pažįstu?“ – svarstė R.Vainienė.
Kompensacijos vaistams ministras negautų
Valstybinės ligonių kasos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubienė paaiškino, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką medikamentai skirti palaikyti fermentai yra kompensuojami tik tiems žmonėms, kurie turi įgimtą ligą – cistinę fibrozę. O žmonėms, kuriems liga atsirado vėliau – dvidešimties, trisdešimties, vaistai, deja, nėra kompensuojami.
„Tokiais atvejais pacientai vaistus turėtų įsigyti patys pacientai arba tuo gali pasirūpinti juos gydanti gydymo įstaiga.
Gydymo įstaiga paprastai turi galimybę užtikrinti, kad reikiami vaistai pasiektų pacientą, kai jis toje įstaigoje gydosi. O dėl detalių, pavyzdžiui, kai pacientas jau yra išleidžiamas į namus, reikėtų klausti gydymo įstaigų, ar jie turi tokias galimybes“, – apie situaciją kalbėjo L. Bušinskaitė-Šriubienė.
Sveikatos apsaugos ministras naują kompensuojamų vaistų kainyną įsakymu patvirtino šių metų liepos 22 dieną. Vaistų, kurių jam galėtų prireikti, šiame kainyne nėra.
