Toks gydymo metodas buvo vienintelė viltis išgelbėti latvį paauglį nuo aplazinės anemijos. Tai būklė, kai kaulų čiulpuose nesigamina kraujo komponentai: leukocitai, eritrocitai ir trombocitai. Ji atsirado dėl anksčiau diagnozuotos sisteminės jungiamojo audinio ligos.
Klavas taip pat yra ketvirtas nepilnametis pacientas iš Latvijos, kuriam per pastaruosius porą metų Vaikų ligoninėje atlikta vadinamoji alogeninė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, kai kaulų čiulpų donoru tampa ne pats ligonis, o kitas žmogus.
Šešių vaikų šeimoje užaugusiam Klavui pasisekė, nes donoru tapo vyresnysis brolis Dainis, kuriam dabar – 22 metai.
Nors pastaruoju metu paauglys daug laiko praleidžia ligoninėje, užaugęs jis svajoja tapti ne gydytoju, o architektu.
Jo kompiuteryje esanti architektų naudojama programa padeda užmiršti Kraujo čiulpų persodinimo poskyrį, kur atėję lankytojai privalo persirengti, ant batų užsimauti vienkartinius antbačius.
Klavas ateityje nori statyti namus, įrengti butus, įkurti gėlynus ir kuo greičiau užmiršti, kad buvo sunkus ligonis.
Sveikstančio paauglio apetitas kasdien vis gerėja. Jo motina Inesė Levica (53 m.) netoli sūnaus palatos esančioje virtuvėlėje dažnai verda kopūstų sriubą, kepa bulvių, jautienos kepsnį. Ji neslėpė, kad jos sūnui nusibodo ligoninės maistas.
Picų ir mėsainių – to, ko labiausiai norisi paaugliams, ligoniui dar negalima valgyti. Persodinus kaulų čiulpus bent šimtą dienų reikia susilaikyti nuo patiekalų, gaminamų viešojo maitinimo įstaigose, nes maistas gali būti nesaugus.
Klavui reikėtų vengti ir tokių vietų, kur būna daug lankytojų, pavyzdžiui, prekybos centro, kino teatro, koncertų salės.
Draudimas vengti masinio susibūrimo vietų taip pat taikomas 100 dienų, o kartais ilgiau nei šešis mėnesius. Viską lemia taikomas gydymas ir paciento būklė.
Paaugliui yra būtina laikytis ir griežtos dietos. Kad nekiltų infekcijos pavojaus, negalima valgyti šviežių vaisių ir daržovių. Net bananus leidžiama valgyti tik tuomet, kai prigyja tam tikras skaičius leukocitų. Bet jų žievė prieš lupant turi būti nuplikyta verdančiu vandeniu.
Klavas susidraugavo su ligoninės ergoterapeutu Justinu Blaževičiumi, kuris pagal tam tikrus kraujo tyrimų rodiklius skiria gydomąją mankštą.
Tokia mankšta – dar naujovė Lietuvoje, nes ilgą laiką buvo manoma, kad fizinis krūvis nėra pageidaujamas nepilnamečiams, sergantiems sunkiomis kraujo ligomis.
Išblyškę, netekę apetito ir nusilpę vaikai skatinami sutvirtėti, o svarbiausia, jog mankštindamiesi ir lavindami raumenis vaikai taip įsitraukia į išmaniosiomis technologijomis paremtas gydomąsias programas, kad gali įsivaizduoti klajojantys po kalnus ar besileidžiantys pavojinga kalnų upe.
Įveikdami įvairias menamas kliūtis jie patiria daug džiaugsmo, o tai stiprina norą dar daugiau mankštintis.
Dar vienas malonumas Klavui – pasivaikščiojimai, kurie dėl galvos svaigimo ir silpnumo iki tol buvo retenybė. Paauglys su mama vis dažniau išsiruošia pasivaikščioti, planuoja ir išvyką į Vilniaus senamiestį.
Netikėta sūnaus liga buvo smūgis jo motinai.
Kai Inesė sužinojo, kad jos jauniausiam sūnui būtina persodinti kaulų čiulpus, ją ištiko šokas: Latvijoje tokių procedūrų iki šiol niekas neatlieka, taip pat nebuvo aišku, ar bent vieno šeimos nario kaulų čiulpai tiks persodinti jaunėliui.
Maža to, Inesei buvo nelengva išsiruošti į Vilnių. Pašte dirbančiai moteriai kilo abejonių, ar užteks pinigų kelionei.
Saldaus mieste gyvenanti moteris užaugino šešis vaikus. Pirmąjį sutuoktinį pasiglemžė mirtis, o antrasis paliko šeimą, kai Klavui buvo treji.
Moteriai apmaudu, kad jis nutraukė ryšius su sūnumi ir neparėmė net tada, kai labiausiai reikėjo finansinės pagalbos.
Kad galėtų slaugyti sūnų, Inesė turėjo pasiimti atostogų. Nors Latvijos ligonių kasa sutiko sumokėti lietuviams už Inesės sūnui atliktas procedūras, tėvams už vaikų slaugą nėra mokama.
Nesvarbu, kokia liga Latvijoje sirgtų nepilnametis, šioje šalyje tėvams arba vaiko globėjams slaugai suteikiamos tik 3 savaitės. Lietuvoje sunkiai sergančiam vaikui iki 18 metų slaugyti tėvai gali gauti 120 dienų.
Saldaus pašte dirbanti Inesė dėkinga savo bendradarbiams, sutikusiems ją pavaduoti, taip pat pašto administracijai, parėmusiai jos šeimą.
Pirmą kartą į Vilnių Inesė su sūnumi atvyko šiemet birželį.
Pernai lapkritį latvių medikai nustatė, kad Klavą kamuoja sisteminė jungiamojo audinio autoimuninė liga, nusitaikiusi į jo sąnarius, o vėliau išsivystė aplazinė anemija.
Tokiam ligoniui blogai gali baigtis net menkiausias sužeidimas – jis gali smarkiai nukraujuoti, nes kraujyje nebūna trombocitų, dėl kurių kraujas kreša.
Dėl žemo hemoglobino kiekio visi organai patiria deguonies badą, vėliau dėl leukocitų stokos gali išsivystyti ūminės nevaldomos infekcijos. Tai ir būna pagrindinė mirties priežastis.
Klavui pasisekė, nes medikams nereikėjo ilgai ieškoti tinkamo donoro. Paaiškėjo, kad nepilnamečiui geriausiai tinka jo vyresnio brolio Dainio kaulų čiulpai.
Šiemet liepos 12-ąją į Vilnių atvykusį Klavą lydėjo ne tik motina Inesė, bet ir brolis.
Greta Vaikų ligoninės esančių Vilniaus universiteto Santariškių klinikų onkohematologai iš Dainio paėmė kaulų čiulpų ir jie buvo sulašinti jo jauniausiam broliui.
Paauglys jaučiasi gerai, nes procedūra pavyko, jam prigijo brolio kaulų čiulpai. Kurį laiką jis dar bus stebimas gydytojų, kad neišsivystytų komplikacijų.
Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro gydytoja vaikų hematologė Ramunė Pasaulienė teigė, kad pasitaiko, kai gydytojai nesuranda tapataus donoro nepilnamečiam pacientui.
Tokiu atveju tinkamo donoro ieškoma visame pasaulyje.
Kaulų čiulpų persodinimas nėra sudėtinga procedūra – kamieninės kraujodaros ląstelės sulašinamos lašeline. Tačiau tai viena brangiausių visų transplantacijų, nes daug kainuoja tiek donoro radimas ir jo ištyrimas, tiek paciento paruošimas.
„Sunaikiname paciento imuninę sistemą ir persodiname naują. Kol ji prigyja, kol ima funkcionuoti leukocitai, užtrunka šiek tiek laiko, todėl iš pradžių paciento organizmas neturi jokios apsaugos“, – pasakojo gydytoja R.Pasaulienė.
Šis kritinis periodas gali užtrukti kurį laiką, pasitaiko atvejų, kai tenka pakartotinai persodinti kaulų čiulpus. Lengviausia tai padaryti, jei pacientui surandamas giminystės ryšiais susijęs donoras.
Donoru gali tapti brolis ar sesuo
Kaulų čiulpų transplantacijos vaikams Vilniuje pradėtos taikyti 2002 metais. Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centre yra atliktos 183 tokios procedūros.
Persodinti kaulų čiulpus įmanoma keliais būdais.
Autologinė transplantacija taikoma tada, kai kamieninės kraujodaros ląstelės paimamos iš paciento, jis tampa donoru pats sau.
Alogeninė transplantacija atliekama tada, kai donoras yra kitas žmogus, pavyzdžiui, paciento brolis, sesuo, tėvai.
Ieškant kaulų čiulpų donoro pirmiausia pagal žmogaus leukocitų sistemą yra tiriami paciento broliai ir seserys, taip pat paciento tėvai.
Dėdės, tetos, pusseserės ir pusbroliai neturi jokio ryšio, nebent giminėje vyktų nuolatinė kraujomaiša.
Tikimybė, kad brolis ar sesuo galės būti donoru, siekia 25 procentus, todėl gerokai dažnesnės būna kaulų čiulpų transplantacijos iš donorų, nesusijusių jokiais giminystės ryšiais.
Itin retais atvejais kamieninių kraujodaros ląstelių savo vaikui gali dovanoti vienas iš jo tėvų.
Šiuo metu Latvijoje kaulų čiulpai vaikams nėra persodinami – neatliekama nei autologinė, nei alogeninė transplantacija, o suaugusiesiems atliekama alogeninė transplantacija, kai kaulų čiulpų donoru gali būti brolis ar sesuo.
