Tokia operacija Santariškių klinikose atlikta pirmą kartą. Ji truko apie 5 valandas.
Problemai įveikti – 2 būdai
Hipofizės, priekinės kaukolės daubos endoskopinės operacijos yra įprastos medikų kasdieniame darbe, o šiuo atveju per nosį buvo pašalintas užpakalinės kaukolės daubos navikas.
„Kaukolės pamato naviką galima pašalinti 2 pagrindiniais būdais: taikant mikroneurochirurginę arba endoskopinę techniką. Universalus ir įprastas yra mikroneurochirurginis būdas, kai navikas šalinamas reikiamoje vietoje atveriant kaukolę, naudojant mikroskopą, mikrochirurginius instrumentus.
Kai kurios lokalizacijos kaukolės pamato navikai gali būti lengviau ir paprasčiau pasiekiami per nosį naudojant endoskopinę įrangą ir taip sumažinant manipuliacijų su gyvybinėmis nervinėmis struktūromis (smegenų kamienu, galviniais nervais) apimtį,“ – išskirtinį atvejį pristatė vienas iš pacientą operavusių medikų – Santariškių klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas Ugnius Kšanas.
Medikas pasakojo, kad pacientė pagalbos kreipėsi kaip įprasta: pajutusi tam tikrus negerumus, kreipėsi į medikus, atlikti tyrimai, nustatytas navikas kaukolės pamate, užpakalinėje dauboje, giliausioje jos vietoje.
„Navikas buvo ganėtinai nedidelis, tačiau labai „kompaktiškoje“ erdvėje. Simptomai nebuvo specifiniai: galvos skausmas, koordinacijos sutrikimas“, – įvardijo U.Kšanas.
Nei geresnis, nei blogesnis
Endoskopinė neurochirurgija – tai operacijos, kurių metu naudojamas endoskopas, t.y. aukštos raiškos kamera, įtaisyta plono vamzdelio gale, kuri sujungta su monitoriais. Endoskopas gali būti naudojamas esant įvairiai kaukolės ir smegenų patologijai. Kartais tai pagalbinė, papildoma priemonė.
Kokį būdą taikyti – neuromikrochirurginį, endoskopinį ar kombinuotą – sprendžiama kiekvienu atveju atskirai pagal naviko lokalizaciją, pobūdį, dydį ir pan. Anot gydytojo neurochirurgo U.Kšano, endoskopinė chirurgija plačiai taikoma otorinolaringologų nosies ertmės, tam tikrais sinusų patologijos atvejais. Neurochirurgijoje įprasta endoskopiškai per nosį šalinti hipofizės, dalį priekinės kaukolės daubos navikų.
Tiesa, pasak mediko, tai nėra geresnė ar blogesnė alternatyva. Viskas priklauso nuo individualios situacijos. Tačiau tai – dar vienas būdas atlikti gyvybiškai svarbią operaciją.
Pacientė jaučiasi gerai
Šiuo atveju gerybinis auglys buvo užpakalinės kaukolės daubos nuokalnės (clivus) srities apatinėje dalyje ir apėmė didžiosios pakauškaulio angos priekinę dalį, spaudė smegenų kamieną iš priekio. Tiesiausias kelias prie auglio buvo endoskopinis. Tokiu būdu prieinant prie auglio, išvengta didelės dalies gyvybinių struktūrų. Todėl tikėtina mažesnė neurologinių komplikacijų rizika, lengvesnis pooperacinis periodas.
„Pasitarę su kolegomis, apsisprendėme, jog pacientei geriausiai galėsime padėti taikydami Lietuvoje naują metodą. Kitu atveju priėjimas būtų buvęs daug sudėtingesnis – būtų reikėję nuimti nemažai kaukolės pamato kaulinių struktūrų, kad pasiektume auglį. Tuo pačiu būtume priversti atlikti daugiau manipuliacijų su labai svarbiomis nervinėmis struktūromis (smegenų kamienu, galviniais nervais), kraujagyslėmis.
Taigi, pasitelkę endoskopą ir specialią endoskopinę įrangą, instrumentus, per nosies ertmės giliausią ir žemiausią sritį pašalinome dalį nuokalnės (clivus) ir pirmojo kaklo slankstelio priekinio lanko. Pašalinę kaulinę dalį, iš karto atvėrėme priėjimą prie viso auglio, kuris išoperuotas minimaliai liečiantis prie smegenų kamieno, nervų ir kraujagyslių.
Labai svarbus operacijos etapas – kaukolės pamato defekto sandarus uždarymas tam, kad išvengtume smegenų skysčio nutekėjimo per jį,“ – operacijos subtilybėmis dalijosi Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba.
Po atliktos operacijos pacientės būklė buvo stabili. Ji jau išleista į namus ir jaučiasi pakankamai gerai.
Tai reiškia, kad atlikus operaciją naujuoju metodu, išvengta rimtų neurologinių pažeidimų.
„Pooperacinis laikotarpis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo. Šiuo atveju, po operacijos, trukusios apie penkias valandas, pacientė pabudo gana greitai ir sklandžiai“, – teigė U.Kšanas.
Prieš operaciją stažavosi užsienyje
„Pagaliau Santariškių klinikose yra sukoncentruotos tokios stiprios jėgos kaip neurochorurgai, otorinolaringologai, oftalmologai ir kitų sričių specialistai, kuriuos subūrę mes galime išspręsti kur kas didesnes sveikatos problemas nei anksčiau.
Kai prieš dvejus metus mūsų ligoninėje atsirado aparatūra, kuria naudojasi visos geriausios pasaulio klinikos, praktiškai atsirado galimybės atlikti operacijas, kurių anksčiau negalėjome.
Visam tam mes ilgai ruošėmės. Ne vien technologijų prasme. Tobulinome įgūdžius, kad judesiai taptų preciziški ir atliekant tokią operaciją, apie kurią kalbame šiandien, viskas būtų tikslu“, – kalbėjo otorinolaringologas dr. D. Rauba.
Šiam žingsniui medikai ruošėsi labai atsakingai – tiek gydytojas neurochirurgas Ugnius Kšanas, tiek otorinolaringologas dr. D. Rauba stažavosi JAV, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Italijoje, kur mokėsi atlikti smegenų auglių operacijas endoskopinės neurochirurgijos būdu.Operaciją atliko daugiaprofilinė medikų komanda – neurochirurgai, otorinolaringologai, anesteziologai, operacinės slaugytojai.
Anot chirurgų, norint taikyti tokį operacijos būdą, labai svarbu, kad ligoninėje būtų stipri pooperacinės priežiūros komanda, kuri užtikrintų kokybišką paciento slaugą bei gydymą po operacijos.
Santariškių klinikose yra įrengtos modernios reanimacijos palatos, dirba aukštos kvalifikacijos medikai profesionalai ir tai leidžia vis dažniau taikyti pažangiausius gydymo metodus.
