Buvusi „Sky Sports“ ir „ITV Sportas“ vedėja šiuo metu yra panirusi į dirbtinę komą, jos gyvybė palaikoma aparatais.
Iš pradžių buvo manoma, kad moteris kenčia nuo dehidratacijos, kilusios po „Važiuojame į Rio“ iššūkio („Ride to Rio“ – orig.). Kur tam tikrais periodais, mindama dviratį, ji įveikė 1600 mylių (daugiau nei pustrečio tūkstančio kilometrų) per 39 dienas. Iš Jungtinės Karalystės moteris ketino pasiekti Rio de Žaneirą.
Charlie Webster sunegalavo rugpjūčio 6 dieną ir atsidūrė vienoje Brazilijos didmiesčio ligoninių. Įtarimai dėl dehidratacijos nepasitvirtino: konstatuota bakterinė infekcija.
Medikai nustatė, kad ją sukėlė reta maliarijos atmaina.
Teigiama, kad prieš iššūkį TV laidų vedėja domėjosi būtinais vaistais ir kitomis profilaktikos priemonėmis, tačiau saugotis maliarijos jai nebuvo rekomenduota. Esą rizikos šia liga užsikrėsti nebuvo.
Kas yra „Važiuojame į Rio“?
Prieš dešimtmetį Jane Tomlinson, atletė, užsiėmusi aktyvia labdaringa veikla, nepaisant pačią kankinusio vėžio, pasiryžo didžiausiam savo gyvenimo iššūkiui.
Labdaringais tikslais moteris nutarė įveikti alinantį 4200 mylių kelią per visą Ameriką.
Įkvėptas Jane nepaprastos drąsos ir, norėdamas pažymėti žmonos įveikto iššūkio dešimtmetį, jos vyras Mike'as taip pat ryžosi dviračiu atminti iš Jungtinės Karalystės į Braziliją.
Vyrą lydėjo ir kelios žvaigždės, įskaitant TV laidų vedėją Charlie Webster.
Kelionė prasidėjo birželio 27, komanda turėjo šešias savaites atstumui įveikti.
Apie maliariją
Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia keturių rūšių pirmuonys. Liga yra plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija.
Kasmet užregistruojama 300 – 500 mln. klinikinių maliarijos atvejų. Per metus visame pasaulyje nuo šios ligos miršta 1,5 – 2,7 mln. žmonių.
Tam tikrą laiką žmogus jokių negalavimų nejaučia. Šis ligos periodas, vadinamasis inkubacinis periodas, trunka nuo vienos iki kelių savaičių, kartais daugiau kaip metus. Tai priklauso nuo sukėlėjo rūšies.
Paprastai maliarija prasideda būdingu karščiavimo priepuoliu. Priepuoliai gali kilti kas 48–72 valandas, tai nulemia sukėlėjo rūšis.
Kai ligos eiga netipiška, priepuoliai gali kartotis ir dažniau. Priepuolis prasideda šalčio krėtimu. Ligonis negali sušilti net šiltai apsirengęs ar apsiklojęs antklode. Labai greitai po šalčio krėtimo pakyla temperatūra iki 40–41 °C, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais pykinimas, vėmimas.
Atsiradus labai aukštai temperatūrai, ligonį pradeda troškinti, oda pasidaro sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesys, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3–4 valandas, po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.
Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas–viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos.
Žmogus, nereguliariai gerdamas antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga ir tik nutolina ligos pradžią arba gali sukliudyti ligos diagnostiką dėl netipiško karščiavimo.
