Galiausiai medikai nustatė, kad to priežastis buvo vitamino B12 trūkumas. Šią problemą įveikti gana lengva, tačiau neretai pacientai nuo jos kenčia metų metus.
S.Nash visuomet buvo energinga, tarsi amžinas variklis. Be darbo ir dviejų vaikų priežiūros, moteris suspėdavo kiekvieną savaitę nueiti mažiausiai devynias mylias, išeiti pasivaikščioti su šunimi, keliauti į savaitgalio žygius su sutuoktiniu.
Deja, viskas pradėjo keistis. Remiantis dailymail.co.uk portale aprašyta istorija, moteris vis silpo. Galiausiai energijos nebeturėjo net arbatos puodeliui pakelti. Kojos atrodė tarsi švininės, suprastėjo jos koncentracija, dėl to teko atsisakyti darbo. Samantha nebesijautė galinti saugiai vairuoti.
Tačiau moters problemų priežastis buvo ne kokia nors mirtina liga, o paprasčiausias vitamino B12 trūkumas.
Šis vitaminas atlieka svarbų vaidmenį – padeda smegenų ir nervų sistemos funkcijai, yra svarbus kraujo ląstelių formavimosi procesui, taip pat reikalingas mielino – izoliacinės medžiagos, supančios tam tikras nervų ląsteles, gamybai.
Vitamino B12 trūkumas paprastai sukelia nuovargį, raumenų silpnumą, atminties ir koncentracijos problemų.
Tai gali lemti net trumpalaikį moterų nevaisingumą, o nėštumo metu gali lemti vaisiaus apsigimimus.
Šio vitamino aptinkama raudonoje mėsoje, žuvyje, pieno produktuose ir daugelis žmonių gali gauti jo tinkamai maitindamiesi.
Tačiau apie 18 procentų žmonių vis tiek patiria vitamino B12 stoką. Tarp jų daugiausia pensinio amžiaus moterų (net 90 proc.).
Pasak kai kurių mokslininkų, vitamino B12 stoka susijusi su organizmo senėjimu, taip pat ir senatvine demencija (silpnaprotyste). Ilgalaikė stoka lemia ir neurologines problemas.
Peržengus 50 metų ribą 10–30 proc. žmonių patiria atrofinį gastritą, dėl kurio sumažėja skrandžio rūgšties. Kadangi skrandžio rūgštis yra itin svarbi skaidant maistines medžiagas, gali sutrikti vitamino B12 pasisavinimas.
Dėl to yra rekomenduojama, kad vyresni nei 50 metų žmonės vartotų maistą, kuris papildytas vitaminu B12. Crohno liga taip pat gali paveikti vitamino B12 pasisavinimą.
Gera žinia ta, kad anksti diagnozuota šio vitamino stoka greitai pakoreguojama.
Samantha jautė dešinės rankos tirpimą, dilgčiojimą kelis mėnesius. „Tai buvo absoliučiai siaubinga. Maniau, kad tai išsėtinė sklerozė ar kita kokia baisi liga“, – pasakojo moteris.
Iš pradžių moters šeimos gydytojas manė, kad ją kamuoja riešo kanalo sindromas arba skydliaukės problemos. Tik laboratorijoje atlikus kraujo tyrimą buvo atkreiptas dėmesys į itin mažą vitamino B12 koncentraciją organizme.
Paskyrus trūkstamo vitamino, Samanthos sveikata pagerėjo, tačiau baigus vartoti vitamino B12 preparatus ėmė kilti problemų dėl kojų. Kairė koja pasidarė sunki, moteris ėmė klupti.
Paaiškėjo, kad moteriai vitamino reikėjo daugiau, nei buvo skirta šeimos gydytojo. Dabar ji pati rūpinasi vitamino B12 injekcijomis ir kartu vartoja 5 miligramus folio rūgšties kasdien, mat ji padeda pasisavinti šį vitaminą.
Pasak Samanthos, nuovargis, galūnių sunkumas, dilgčiojimas ir kitokie simptomai neberyškėja.
Moteris mano, kad jos padėtis tokia dėl to, kad vitamino B12 stoka buvo pastebėta per vėlai.
Vitamino reikia 3 mikrogramų per parą. Nėščioms ir maitinančioms moterims vitamino reikia 4 mikrogramų per parą.
Pagrindiniai vitamino požymiai panašūs į anemiją. Pasireiškia mažakraujyste, išbalusiomis lūpomis, pabalusia oda, sumažėjusiu energingumu, nuovargiu, oro trūkumu. Gali degti liežuvis, pagelsti gleivinė, atsirasti silpnumas po krūtine, pakrikti psichika.
Neurologiniai simptomai pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, sutrikusia eisena, atminties sutrikimais, demencija (silpnaprotyste), sutrikusia orientacija, regos sutrikimais, nemiga, šlapimo pūslės ir vidurių sutrikimais.
Dažniausiai vitamino B12, vadinamo kobalaminu, trūksta dėl vegetariškos mitybos, nevalgant pieno ir kiaušinių.
Vitaminas faktiškai nenuodingas ir perdozuoti jo sunku, tačiau išskirtiniais atvejais dėl per didelio kobalamino kiekio gali atsirasti paprastųjų spuogų, paūmėti žvynelinė.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų rugpjūčio 10 dieną.
