Vorų pilvelyje yra voratinklinės liaukos, kurios išskiria ore stingstančią baltyminę medžiagą – voratinklinį šilką, iš kurio daromas voratinklis. Šis šilkas yra labai tvirtas.
Todėl senovės graikai ir romėnai voratinkliais stabdydavo žaizdų kraujavimą. Žaizdas valydavo medaus ir acto mišiniu, o po to padengdavo voratinkliu.
Voratinkliai turi antiseptinių ir priešgrybelinių savybių, reiškia, sumažina infekcijos tikimybę. Be to, juose aptinkama vitamino K, kuris skatina kraujo krešėjimą.
Žaizdoms gydyti gali būti naudojami tik nenuodingų vorų, neužteršti voratinkliai. Išvalius žaizdą ir uždėjus juos ant žaizdos, ją reikia apvynioti steriliu tvarsčiu. Tvarsčius reikėtų keisti atsižvelgiant į žaizda, bet ne rečiau nei kartą per parą.
