Čiurna yra lanksčioji žmogaus kūno dalis, kuri sudaro didžiąją pėdos griaučių dalį. Ji sudaryta net iš 7 kaulų: šonikaulio, kulnakaulio, laivakaulio, vidinio pleištuko, šoninio pleištuko ir kubakaulio. Kartu su kitais pėdos srityje esančiais kaulais čiurna tampa žmogaus kūno svorio atrama, vien dėl šios priežasties ši kūno dalis pasižymi ypatingu tvirtumu.
Patyrus čiurnos raiščių traumą skausmas pajuntamas iškart po traumos, stiprėja judinant pėdą ar bandant ant jos stovėti. Patinimas atsiranda dėl kraujavimo pažeidimo vietoje bei išsivysčiusio vietinio uždegimo, išryškėja paraudimas.
Požymių ryškumas priklauso nuo raiščių pažeidimo laipsnio. Jei raiščiai tik nežymiai patempti, patinimas ir skausmas gali būti nedidelis, išnyksta per kelias dienas. Jei yra dalinis raiščių plyšimas, skausmas yra stipresnis, gali būti skausminga priminti pažeistą koją, patinimas bus ryškesnis. O jei raiščiai plyšo visiškai, skausmas bus labai stiprus, o patinimas ir kraujosrūvos ryškios.
Dažnai pasitempiantys čiurnas arba net patiriantys raiščių plyšimą neretai būna vyresnio amžiaus arba netinkamai pasirengę fiziniam krūviui. Tokią traumą patirti gresia ir pervargusiems, tai yra, kai pervargę raumenys, traukia mėšlungis, juos skauda.
Tarp rizikos grupių patenka ir antrą ilgesnį kojos pirštą turintis asmenys. Dudley Joy Mortonas 1935 metais pirmą kartą aprašė ilgesnį antrą kojos pirštą už nykštį. Tai dar vadinama klasikine graikiška pėda.
Taip yra todėl, kad vietoje to, kad būtų remiamasi ant pirmo padikaulio ir išorinio kulno krašto, žmogus remiasi ant antro padikaulio. Tuo atveju pėda nestabili, stinga stabilumo ir čiurnai. Todėl tokie žmonės dažnai patempia, išnarina čiurnas, o ilgainiui ima kamuoti skausmas juosmenyje, šlaunyse, keliuose, blauzdoje bei pėdos apačioje. Pėdos apačioje gali atsirasti tirpimo jausmas. Situaciją ypač pablogina per ankšti batai. Tuomet ima kamuoti ir įaugę nagai.
Tad pirmiausia, patyrus traumą, reikia sumažinti aplinkinių audinių pažeidimą. Dedamas elastinis tvarstis, kuris stabdo kraujo išsiliejimą irsužeista vieta šaldoma, koja pakeliama, kad mažiau tintų. Taip pat gali būti paskirta uždegimą reguliuojančių, tam tikrais atvejais – uždegimą slopinančių vaistų.
Po 48 valandų tinimas ir skausmas turėtų praeiti. Tačiau būtina pasirodyti medikui, kuris nuspręs, ar nereikalingas chirurginis gydymas.
Gali būti atliekamas ir švelnus masažas, kad traumuota vieta būtų aprūpinta krauju. Koją galia švelniai glostyti, kai ne taip skauda, lengvai paspaudyti, kad suaktyvintumėte kraujotaką.
Sugijus, ir profilaktiškai, ypač jei turite Mortono pėdą, turėtumėte atlikti profilaktinius tempimo pratimus.
Pėdą atsisėdę lenkite žemyn, į vidų, prilaikydami čiurnas rankomis, sukite ratus į vidų.
Naudingas ir vaikščiojimas ant pirštų galų, ant kulnų, ėjimas pėdą statant iš vidinės pusės, vėliau – iš išorinės pusės. Vyresnio amžiaus žmonės gali šiuos pratimus atlikti sėdėdami ant kėdės.
Mortono pėdos savininkams esama ir specialių batų įdėklų arba jį galima susimeistrauti patiems: apkirpti vidpadį taip, kad liktų atrama po pėdos nykščiu ir ją kiek sutvirtinti.
Perspėjimas moterims: jei pasitempėte raiščius, jokiu būdu neavėkite aukštakulnių.
