Vėžį įveikusi, chemoterapijos ir radioterapijos kursus perėjusi moteris po genetinių tyrimų sužinojo, kad turi milžinišką tikimybę vėl susirgti krūties vėžiu. Nusprendusi nerizikuoti ir atlikti dvigubą mastektomiją moteris gavo dar vieną smūgį. Nors operaciją reikia atlikti kuo skubiau, viskas stringa dėl biurokratinių trukdžių.
V. Osteikienės istorija ir medikų žaidimai su moteriškumo simboliu – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai su Daiva Žeimyte“.
– Jums buvo diagnozuotas krūties vėžys. Iš pradžių buvo pasakyta visai kitokia diagnozė, kaip suprantu, diagnozavo pavėluotai.
– Viskas buvo suvėlinta dėl vieno daktaro, kuris yra echoskopuotojas šeimos poliklinikoje. Jis pasakė, kad čia yra cista, ateisi po metų ir jei padidės, reikės pašalinti. Toliau gyvenu, ramu, aš patenkinta, pasitikrinusi. Po Naujųjų metų pajaučiau, kad ta cista didėja, pradėjo lįsti į paviršių. Nuėjau pas ginekologę, iš jos akių supratau, kad labai blogai. Mane „ekstra“ siuntė į Santariškes.
Atvejis, kaip mano: daktarės akys išsigandusios, ji siuntime rašo „ekstra“, atvažiuoji į poliklinikos registratūrą, ten sako, kad gali pasiūlyti po dviejų mėnesių. Kaip po dviejų mėnesių, kai pati suprantu, kad beldžiasi mirtis? Tokiu atveju reikia turėti pažinčių, ryšių. Komisija nesuprato, sako, kur buvai anksčiau? Sakiau, kad rugsėjo mėnesį padarė tyrimus, pasakė, kad cista.
– Gydytojas pražiopsojo jūsų vėžį. Pykstate dėl to ant to gydytojo?
– Tuo metu pyksti ant viso pasaulio, ne tik ant to daktaro.
– Buvo baisu?
– Labai. Tuo metu tikrąja to žodžio prasme grindys, žemė iš po kojų slydo. Atsiduri tokioje situacijoje, supranti, kad pasibaigė gyvenimas. Apie pavyzdžius, kad išgyveno 5–15 metų, negalvoji, nes galvoji apie save. Esi jauna, turėjai daug planų. Visas gydymas yra pragaras. Pirmiausia padaryta operacija, po to – 8 chemoterapijos, tada – radioterapija.
– Operacija buvo labai sunki, pašalinta didžioji dalis krūties.
– Genetinį tyrimą daro iš karto po operacijos. Man nustatė, kad to geno nėra. Mano chirurgė sakė, kad galiu drąsiai daryti rekonstrukciją. Praeitais metais ir pradėjau daryti rekonstrukciją. Gruodžio mėnesį mano mama susirgo abiejų krūtų vėžiu, vienos krūties 2 stadija, kitos – 3 stadija. Galvojau, kad čia kažkas ne taip, reikia dar kartą pakartoti tyrimą. Genetikas net nustebo, kodėl atėjau antrą kartą, nes tyrimas yra nekartojamas. Po mėnesio laiko gaunu atsakymą – rastas genas BRCA2.
– Ar genetikai pasakė, kokia tikimybė jums susirgti vėžiu?
– Taip. Krūties – 90 proc., kiaušidžių – 50 proc., dar įeina melanoma.
– Baisu gyventi išgirdus tokią žinią.
– Mano broliai atsisakė tirtis, kad nesinervintų, kad būtų ramiau. Kaip bus – taip bus.
– O jums pasidarė ramiau, kai sužinojote?
– Aš su šia liga ir taip gyvenu 3 metus. Atsirado daugiau problemų: reikia daryti mastektomiją, genetikas, chirurgai, kurie operavo mamą, pasakė – kuo greičiau. Mano amžiaus riba dabar yra pati grėsmingiausia. Man būtų 50–60 metų, gal nereikėtų mastektomijos.
– Po genetikų verdikto tam, kad gyventumėte, nusprendėte pašalinti abi krūtis.
– Čia mano pasirinkimas, aš galiu ir nešalinti.
– Tai yra tam tikras moteriškumo simbolis. Kaip priimti tą sprendimą?
– Kas svarbiau – gyvybė ar krūtys? Manau, kad gyvybė, kad kiekvieną dieną nereikėtų galvoti, kiek man dar liko. Geriau vieną riziką pašalinti. Sausį sužinojau apie genetinį tyrimą, o sausio 5 d. man buvo paskirta rekonstrukcija. Atšaukiau ir nukėliau į vasario galą. Tada profesorių informavau, kad turėsime daryti mastektomiją.
Kai atėjo operacijos diena, aš nepasiryžau. Supratau, kad reikia nusiteikti psichologiškai. Mano mamai gruodžio mėnesį pašalino abi krūtis. Mačiau, kaip ji kankinosi. Tada net tėčiui pasakiau, kad ši liga tyčiojasi iš moterų. Nusprendžiau palaukti, su tuo susigyventi. Datą paskyriau gegužės 2 d., kaip tik mano operacija prieš 3 metus buvo daroma tuomet, galvojau, gal taip ir reikia, be to – pavasaris, gera nuotaika, gal atlaikysiu. Morališkai kaupiausi nuo sausio iki gegužės.
– Kas įvyko gegužės 2 d., kodėl neįvyko operacija?
– Nuvykau pas profesorių K. Vitkų, jis mane pasodino ir sako: ligonių kasos uždraudė atlikti tokio pobūdžio operacijas.
– Ar jūs galite laukti?
– Šiaip negaliu. Man griežtai pasakyta paskubėti atlikti mastektomiją.
– Negalite gyventi visaverčio gyvenimo? Žinau, kad neturite darbo.
– Taip. Gyvenu su planu, kad manęs laukia operacija, reikia mėnesio reabilitacinio gydymo atsigauti. Aš labai sunkiai atsigaunu po operacijų. Koks darbas mane išleis mėnesiui nedarbingumo atostogų?
– Iš kur ta stiprybė?
– Ką gali padaryti? Jau šią vasarą svajojau vaikščioti kaip pilnavertė moteris. Vėl sau negaliu to leisti. Manau, moterys supras, kiek tai yra svarbu.
Viktorija – ne vienintelė, kuri pasiryžo mastektomijai. Yra nemažai moterų, nusprendusių vardan sveikatos atsisakyti krūties ar abiejų. Vėliau moterims gali būti atlikta krūtų rekonstrukcija, o operacijos ir implantų išlaidas privalo padengti ligonių kasos. Tačiau pasirodo, kad ligoninės atrado aukso gyslą: tam, kad krūtų rekonstrukcija būtų atlikta, moterys turi pačios susimokėti už krūtų implantus. Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela teigia, kad tokia medikų veikla – neteisėta.
– Ministre, kodėl šiuo metu nevyksta krūtų rekonstrukcijos po krūtų šalinimo operacijos?
– Šiuo metu jos vėl atliekamos. Pagal mūsų nustatytas tvarkas, jei yra piktybinio ar gerybinio naviko krūtyje diagnozė, yra algoritmas, kokios paslaugos yra suteikiamos. Pirmiausia daroma operacija, šalinama krūtis, kitos reikalingos chirurginės intervencijos. Taip pat, privalomai, pagal gydymo metodą, yra daroma krūtų implantacija.
Gydymo įstaigoje iškilo klausimas, ar įkainis, kuris yra patvirtintas už šias paslaugas, yra kartu su priemonėmis – implantu. Galiu atsakyti vienareikšmiškai, kad patvirtintas įkainis yra su visomis priemonėmis, kaip ir už bet kokias kitas paslaugas. Ko gero patvirtintas įkainis – 858 eurai ir už operaciją, ir už implantą, yra per mažas, ypač jei lygintume, kiek tokios operacijos kainuoja privačioje rinkoje.
– Implantai kainuoja apie 800 eurų. Norite pasakyti, kad už operaciją gydymo įstaiga gautų 58 eurus?
– Ta sistema, kurią turime šiandien, neatitinka realybės. Turime labai daug paslaugų, kai įkainiai neatitinka realybės. Darome atitinkamus sprendimus iš savo pusės.
– Ar Santariškių klinikos teisios, neoperuodamos moters?
– Formaliai jos yra neteisios, dabar jos atlieka operacijas.
– Tačiau už implantus iki šiol susimoka pačios moterys.
– Taip neturėtų būti. Implantai yra įskaičiuoti į paslaugos įkainį. Čia ir yra didžiausia problema.
– Tai čia vagystė?
– Tai visiškai nepateisinamas dalykas. Galbūt nenorėčiau teigti tokio griežto vertinimo, tačiau įkainis yra už paslaugą, kuri turi būti su krūtų implantais. Gyventojai neturėtų turėti jokių priemokų. Jeigu priemokos buvo sumokėtos, reikės aiškintis tuos atvejus. Galbūt, pacientei buvo pasiūlyti kiti implantai, geresni, nei turi klinikos. Tokiu atveju tai tampa mokama paslauga ir pacientas primoka.
– Čia yra gudravimas.
– Aš to nepateisinu jokiais būdais. Žmonėms turi būti paaiškinta, kad jie turi teisę į nemokamas procedūras su nemokamomis priemonėmis, šiuo atveju implantais.
– Suprantu, kad Santariškių klinikos šiuo metu neturi pagrindo imti pinigus už implantus?
– Absoliučiai ne. Sutinku, kad galėtume diskutuoti dėl įkainio dydžio. Visiškai aišku, jei lygintume su rinkos kainomis, kad įkainis yra mažas, bet imti pinigus už implantus nėra jokių galimybių ir jokios teisės. Nebent yra gudravimo atvejai, kai pacientei pasiūloma primokėti už neva geresnę naudojamą priemonę.
– Abejoju, ar pasiūloma. Tiesiog pasakoma, kad turi ateiti su savo implantais.
– Nenorėčiau iš anksto kaltinti ir pasmerkti. Mes atidžiai išnagrinėsime tokius atvejus ir, manau, viešai apie tai pakalbėsime.
– Žinote, kad tie, kurie daro operacijas, prašo pinigų už implantus. Yra ne vienas toks atvejis. Ką ketinate daryti?
– Pasakyti Santariškių klinikoms, tai jau padaryta, kad tai yra neteisėta veikla. Negali būti imami pinigai už tai, ką apmoka ligonių kasos. Man keistai atrodo jų filosofavimas, kad įkainis yra be priemonės. Taip tiesiog nebūna.
– Jums turbūt pasakytų, kad negali dirbti už dyką.
– Paslauga turi patvirtintą įkainį. Yra labai daug paslaugų, kur galima kvestionuoti įkainį. Visiškai akivaizdu, kad turbūt turėtume mokėti daugiau už visas paslaugas, teikiamas sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau Privalomojo sveikatos fondo dydį turime tokį. Turime sugebėti jo rėmuose gyventojams suteikti reikalingas paslaugas. Kodėl vienos operacijos atliekamos visiškai nemokamai, o už kitas sugalvojama paimti priemokas, man yra nesuprantama.
