Šie simptomai tarpusavyje kaitaliojasi arba pacientą gali užklupti tuo pačiu metu. Matyt, nereikia nė sakyti, kad tokie nemalonūs pojūčiai smarkiai sutrukdo gyvenimą, kliudo planuoti įvykius ir laiką. Be to, pasak gydytojo gastroenterologo Juozo Kupčinsko, šios ligos nustatymo procesas gali užtrukti.
„Dirgliosios žarnos sindromas sukelia daug nemalonumų pacientams, tačiau jo simptomai sutampa su daugelio kitų, sveikatai itin pavojingų ligų simptomais. Dėl šios priežasties visų, į mus kreipusių pacientų būklę turime nuodugniai ištirti tam, kad nepraleistume kitų rimtesnių susirgimų.
Kadangi jo diagnozė paprastai yra nustatoma kitų ligų atmetimo būdu, procesas gali užtrukti. Šis sindromas gyvenimo trukmės nemažina, tačiau smarkiai paveikia jo kokybę. Be to, tai iš tikrųjų dažnas susirgimas, kurio epizodus, manoma, per gyvenimą patiria bent pusė žmonių“, – kalbėjo medikas.
Tai ne alergija maisto produktams
Gydytojas J. Kupčinskas teigia, kad pagrindinis skirtumas tarp DŽS ir alergijos arba tam tikrų maisto produktų netoleravimo yra tas, kad pastaruosius galima nustatyti atlikus atitinkamus tyrimus. Viena iš ligų, kuri gali sukelti simptomus panašius į dirglios žarnos sindromo yra glitimo arba gliuteno netoleravimas, vadinamas celiakija.
Pastarosios ligos išsivystymą iš dalies įtakoja pavedimi genetiniai veiksniai. Celiakiją galima įtarti atliekant kraujo tyrimus, tačiau neretai prireikia ir dvylikapirštės žarnos biopsijos. Jei celiakijos diagnozė pasitvirtina, tereikia visiškai atsisakyti glitimo turinčių produktų.
„Celiakija – tai liga, kuria sergantiems pacientams galima padėti. Nepatogu tai, kad ligą gydyti reikia visą gyvenimą, t. y., norint išvengti atkryčio, niekuomet nebus galima sugrįžti prie glitimo turinčių produktų vartojimo.
Kita dažnai pasitaikanti liga, kuri taip pat imituoja DŽS simptomus, yra laktozės netoleravimas. Tai daug labiau paplitęs susirgimas nei yra manoma. Iš tiesų, net iki 10-20 proc. visų suaugusiųjų vidurio ir rytų Europos šalyse gali bent iš dalies netoleruoti pieno produktų ir juos vartodami jaučia įvairius simptomus, kaip viduriavimas, pilvo pūtimas ir pan.
Šios dvi ligos yra dažniausiai su DŽS persidengiantys susirgimai, kuriuos nustačius yra taikomas atitinkamas gydymo metodas. Jeigu tyrimai nepatvirtina nei vieno, nei kito, o asmuo nekenčia nuo sudėtingesnių, pavyzdžiui, vėžio ar Krono, ligų, yra nustatomas DŽS.
Tam tikra sąsaja su psichologiniais sutrikimais
Yra žinoma, kad esant psichologoniams sutrikimams ar išreikštam nerimui, dalis pacientų labai kreipia dėmesį į įvairius savo kūno procesus. Visgi, nėra aišku, ar psichologiniai sutrikimai daro tiesioginę įtaką DŽS išsivystymui, ar atvirkščiai – dėl DŽS ima slėgti depresija ar nerimas.
„Dalis pacientų, sergančių DŽS turi psichologinių problemų. Tam tikrais atvejais medikai ligos gydymui skiria vaistus nuo depresijos ar nerimo, kurie padeda palengvinti jaučiamus simptomus.
Visgi, šios ligos ryšys su psichologinėmis problemomis ne visada randamas. Iš tiesų daug į gydytojus besikreipiančių pacientų skundžiasi labai aiškiai išreikštais ligos simptomais, bet jokių psichologinių sutrikimų neturi“, – teigė Kaune esančios Gastroenterologijos klinikos gydytojas.
Žarnynas niekuo nesiskiria nuo sveiko žmogaus
DŽS diagnozė nustatoma remiantis paciento išsakomais skundais, o atliekant vidinių organų apžiūrą nėra pastebima jokių žarnyno pokyčių. Ligos neparodo ir kraujo tyrimai.
„Dirgios žarnos sindromo atsirado priežastys nėra pilnai išaiškintos, todėl ir gydymas šiuo metu yra tik simptominis. Ją gydant yra labai svarbus paciento ir mediko bendradarbiavimas.
Kai kuriems pacientams smarkiai palengvėja sužinojus, kad neserga vėžiu ar kokia kita rimta patologija. Todėl svarbu nuraminti pacientą, paaiškinti, kas tai per susirgimas.
Visgi, nežinant DŽS sukeliančios priežasties, medikamentais yra tik palengvinami ligos simptomai, atsižvelgiant į tai, kas labiausiai pacientą vargina. Jeigu asmuo dažnai viduriuoja ar jam dažnai užkietėja viduriai, yra skiriami vaistai, normalizuojantys tuštinimąsi.
Jei pasireiškia stiprūs pilvo skausmai – siūloma gerti žarnyno spazmus mažinančius medikamentus. Na, o jei aiškūs depresijos ar nerimo simptomai, ligai gydyti gali būti skiriami ir vaistai nuo depresijos.
Taigi, kiekvienas gydytojas turėtų įvertinti paciento būklę bei stengtis jam padėti. Iš tiesų svarbu suprasti, kad DŽS – smarkiai gyvenimo kokybę paveikiantis susirgimas, kurio ignoruoti nederėtų“, – komentavo medikas.
