Praėjus vos 10 dienų po prevencinės mastektomijos, operaciją atlikusio chirurgo asistentas pastebėjo, kad moteris turėjo patologiją. Pasirodo, nors Raquelė po peilių gulėsi tikėdamasi prevencinės operacijos, kartu su krūties audiniais buvo pašalintas ir vėžys.
Gydytojas jai parodė nuotraukas ir nurodė, kad šis onkologinės ligos pobūdis yra vadinamas pieno liaukų vėžiu. Negalėdama patikėti moteris pareikalavo tikslaus nuotraukų aprašo. Jį skaitant, iš lėto darėsi aišku – nors operaciją rinkosi, tam, kad vėžiu niekada nesirgtų, ši išgelbėjo jai gyvybę.
Grėsmė slypėjo moters genuose
„Viskas prasidėjo likus metams iki diagnozės, kuomet mano motina sulaukė laiško nuo mano tėvo sesers. Jame buvome informuoti, kad jai buvo nustatytas krūties vėžys, be to, patvirtinta krūtų ir kiaušidžių vėžį skatinančio BRCA geno mutacija. Žinodama, kad tai yra paveldima, ji norėjo, jog ir aš pasitikrinčiau.
Pritariau jai, nors ir nežinojau, kaip turėčiau pasielgti sulaukusi teigiamo tyrimų rezultato. Žinojau tik tiek, kad yra įmanoma krūtų ir kiaušidžių pašalinimas, tačiau prieš tokią invazinę procedūrą norėjau būti įsitikinusi.
Viena iš specialisčių man pasakė, kad geno mutaciją turinčios moterys patiria 55-65 proc. riziką susirgti vėžiu. Visgi, abiejų krūtų mastektomija nėra būtina, kadangi kas 6 mėnesius besilankydama magnetinio rezonanso ir mamografijos tyrimuose, turėčiau gan sėkmingai užkirsti kelią vėžiui.
Visgi, kiaušidžių vėžio rizika buvo daug baisesnė. Nors šansas susirgti varijavo tarp 11 ir 17 procentų, gydytoja patarė pašalinti abi kiaušides. Kadangi daugiau vaikų nebenorėjau, pasiruošiau ankstyvai menopauzei ir nusprendžiau procedūrą atlikti po 6 mėnesių“, – pasakojo Raquelė Pellerin.
Tuo tarpu Raquelė atsakingai vaikščiojo į sveikatos apžiūras, kuriose buvo tikrinamos jos krūtys. Vieną dieną ji pagalvojo, kad abipusė mastektomija galėtų būti geriausias sprendimas. Moteris nusprendė, kad geriau yra negaišti ir kad svarbu padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotų savo sveikatą.
Pirmųjų požymių pasireiškimas
Likus savaitei iki operacijos, gydytojai atliko įprastinę priešoperacinę mamogramą. Po poros dienų ji sulaukė skambučio – gydytojai teigė, jog rado šį tą įtartino, todėl privalu pakartoti tyrimą.
8 mėnesius laukusi Raquelė ėmė bijoti, kad operacija, kuriai intensyviai ruošėsi sveikai maitindamasi ir sportuodama, bus atšaukta. Vien mintis, kad visa tai galėjo būti veltui, ją varė iš proto.
Tą pačią dieną ji grįžo į ligoninę tam, kad būtų atlikta antra mamograma, o po jos – biopsija. Laukdama biopsijos rezultatų jai turėjo atlikti ir tyrimą, kurio metu į šalia auglio yra sušvirkščiama dažų ar radioaktyvios medžiagos, parodančios ar navikai išplito po kūną.
„Kaip tik ėjau atlikti tyrimo, kai suskambo mano telefonas. Gydytojas pranešė, kad viskas gerai, ir, kad tai, kas atrodė kaip vėžys, tebuvo priešvėžinės ląstelės. Pasak jų, tai nekėlė jokio nerimo ir mastektomijos atšaukti nebereikėjo.
Nurimusi, jog viskas gerai, išgyvenau operaciją. Ji praėjo gerai, o gijimas taip pat buvo normalus. Pernelyg nesijaudinau iki pat tos akimirkos, kuomet pakartotinio vizito metu, plastikos chirurgas man pranešė, jog sirgau vėžiu“, – patirtimi dalinosi sudėtingą operaciją išgyvenusi Raquelė.
Jautėsi be galo nelaiminga
Vos palikusi chirurgo kabinetą, moteris paskambino savo gydytojai ir pareikalavo, kad ši pasiaiškintų. Medikė teigė, kad planavo pranešti, tačiau vis dar laukė patvirtinimo iš ligoninės auglių specialistų, turėjusių nurodyti tolimesnį veiksmų planą.
Nerimą kėlė tai, kad nebuvo atliktas tyrimas, galėjęs parodyti, ar vėžys neišplito po kūną. Tai, jog augliai buvo pašalinti reiškė, kad jo atlikti nebebus įmanoma.
Vis dėlto, medikų nuomone Raquelė neturėjo dėl ko jaudintis. Tačiau pakartotinio vizito metu gydytoja vis dėlto pranešė, kad moters organizme buvo nedidelis, tačiau piktybinis ir greitai plintantis auglys, taigi gydymas buvo privalomas.
„Tuo metu man rūpėjo tik tai, ar po chemoterapijos prarasiu savo plaukus. Nors žinojau, kad yra daugybė kitų šalutinių poveikių, vienintelis, kuris man rūpėjo, buvo mano plaukai. Visa ši situacija atrodė labai nesąžininga, kadangi visuomet elgiausi „tinkamai“ ir stengiausi ligos išvengti.
Kreipiausi į dar vieną mediką tam, kad išgirsčiau papildomą nuomonę. Deja, jo diagnozė niekuo nesiskyrė nuo pirmosios. Faktas, kad paties auglio nebebuvo nurodė, jog niekuomet negalėčiau atlikti tyrimo, parodančio ar yra metastazių.
Jaučiausi be galo nelaiminga. Buvau krūties vėžiu serganti pacientė, nors padariau viską, ką tik galėjau, kad jo išvengčiau. Taigi, pradėjau chemoterapiją, galvą nusiskutau plikai, įsigijau puikų peruką ir maždaug metus gyvenau lyg rūke.
Kaip tik tuo metu išplito tai, kad Angelina Jolie išgyveno tą pačią operaciją, kaip ir aš. Pamenu, kaip pykau ant jos, kad aš turiu sirgti, o ji – ne. Viskas atrodė tragiška, nuolat skundžiausi seselėms, kad jaučiuosi be galo nelaiminga.
Visgi, vieną dieną viena iš jų man atsikirto ir pasakė, kad nesuprantu, kokia esu iš tikrųjų laiminga. Mano vėžys buvo aptiktas pirmojoje B stadijoje, o daugybė žmonių norėtų būti mano vietoje, kadangi galėjau būti tikra, jog gyvensiu. Tą akimirką supratau, kad mano požiūris į viską buvo kiek... keistokas“, – prisipažino ji.
Raquelė neslėpė, kad emocinis palūžimas buvo daug kartų stipresnis už bet kurį chemoterapijos šalutinį poveikį. Dabar, oficialiai pasiekusi ligos remisiją, moteris džiaugiasi, kad viskas, ką ji padarė, vis dėlto, išgelbėjo jos gyvybę.
