Nugaros skausmas yra didžiulė sveikatos problema visame pasaulyje. Iki 70 proc. ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojų yra susidūrę su apatinės nugaros dalies skausmu.
Paskutinių dešimtmečių tyrimai atskleidė, kad nugaros skausmai vaikams pasireiškia daug dažniau, nei manyta anksčiau. Nugaros skausmų paplitimas artėja prie suaugusiųjų rodiklių. Teigiama, kad nugaros skausmais skundžiasi nuo 8,6 proc. iki 58,9 proc. vaikų ir paauglių.
Pasak Vaikų ligoninės kineziterapeutės Linos Varnienės, tirti tikrąsias vaikų nugaros skausmų priežastis paskatino faktas, kad į Vaikų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą kasmet dėl nuolatinių nugaros skausmų kreipiasi vis jaunesni pacientai.
Vilniaus miesto mokyklose atliktas tyrimas, per kurį su tėvų sutikimu buvo apklausti 10-13 metų vaikai: 500 mergaičių ir 340 berniukų, kurie bent kartą gyvenime yra jautę stiprų nugaros skausmą. Apklausos parodė aiškią sąsają tarp nugaros skausmų ir psichologinių veiksnių, tarp kurių – rytinis nuovargis, tėvų paramos stoka, sumažėjusi savigarba, nenoras eiti į mokyklą. Mokykloje patiriamos patyčios tai pat buvo tiesiogiai susijusios su blogesniu savo sveikatos vertinimu, nepasitenkinimu, dažnais galvos, skrandžio, nugaros skausmais, liūdesiu, irzlumu, nervine įtampa, nemiga, galvos svaigimu, silpnumu.
Tyrėjai nustatė, kad nugaros skausmais bent kartą gyvenime skundėsi daugiau nei trečdalis (38,9 proc.) apklaustųjų: mergaitės (46,6 proc.) dažniau nei berniukai (30 proc.). Tarp vyresnių vaikų nugaros skausmų paplitimas statistiškai didėja: jį patiria 21,3 proc. vienuolikamečių, 33,3 proc. dvylikamečių ir 45,3 proc. trylikamečių.
Apklausus moksleivius paaiškėjo, kad berniukai kur kas dažniau nei mergaitės buvo tapę patyčių aukomis ir gyvenimo kokybę vertino blogiau nei mergaitės. Taip pat nustatyta, kad vaikai, kurie patiria psichosocialinių sunkumų, turi bendravimo problemų su bendraamžiais, dažniau patiria ir nugaros skausmų.
„Nugaros skausmo ir psichosocialinių veiksnių ryšys sukuria tarsi užburtą ratą: iš vienos pusės yra žinoma, kad vaikų ir paauglių nugaros skausmas gali turėti neigiamos įtakos daugeliui gyvenimo sričių, lemiančių prastesnius psichologinius rodiklius, iš kitos pusės depresijai būdingas elgesys gali būti sietinas su pasyvumu ir nejudrumu, ir taip paskatinti atsirasti skausmą“, – teigia tyrimui vadovavusi kineziterapeutė Lina Varnienė.
Tyrėjai daro išvadą kad vaikai, kurie skundžiasi nugaros skausmais ir prasta psichine sveikata, dažnai yra veikiami blogos šeimos socialinės ir ekonominės padėties, kenčia dėl tėvų psichinės sveikatos problemų, tėvų skyrybų ar kitų problemų šeimoje, streso. Šios psichosocialinės aplinkybės sutrikdo ankstyvą vaiko neuroendokrininės ir neurologinės sistemos vystymąsi.
Kineziterapeutės Linos Varnienės moksliniam darbui vadovaujančio prof. dr. Juozo Raistenskio nuomone, remiantis šio tyrimo išvadomis, būtų pravartu į vaikų ir paauglių, besiskundžiančių nugaros skausmais, ištyrimą gydymo įstaigose įtraukti ne tik fizinio išsivystymo, pajėgumo rodiklių, bet ir psichosocialinės būklės vertinimą.
