„Jie tamsūs ir auga labai gretai. Nebežinau, ką daryti. Galbūt tai liga?“ – susirūpinusi klausė moteris.
Požiūris pernelyg stigmatizuotas
Kone kiekviena moteris kas dieną patiria spaudimą savo išvaizda atitikti tam tikrą standartą. Vienos grįžtasi į mados tendencijas, kitos dalį laiko aukoja sportui. Žinoma, laikai keičiasi ir prieš dešimtmetį vyravęs požiūris, kad kuo lieknesnis kūnas, tuo gražesnė moteris, po truputį atslūgsta.
Judėjimas, teigiantis, kad apkūnių linijų moterys yra lygiai tokios pat gražios ir patrauklios kaip ir jų S/M dydžio drabužius dėvinčios draugės, įgauna tarptautinį pagreitį. Jį palaiko ir pasaulinio garso įžymybės, o Lietuvoje neseniai prekybos vietas pasiekusio žurnalo „IKONA“ viršelį puošia du labai skirtingų kūnų tipų, tačiau vienodai patrauklūs modeliai.
Vis dėlto, tarp S ir L dydžio apimčių slepiasi daugybė kitų sutrikimų, neatitinkančių tam tikrų, nustatytų normų. Įdomu tai, kad niekas gerai nežino, kas šias taisykles sukūrė. Dar įdomiau, kad visa, kas jų neatitinka yra vadinama sutrikimu, anomalija ir kitais gąsdinančiais vardais, juos turinčią moterį priverčiančiais jaustis nenormalia.
Vienas iš tokių pavyzdžių – hirsutizmu vadinamas moteriško plaukuotumo padidėjimas. Jis gali pasireikšti skirtingo amžiaus, rasės, ūgio ar sudėjimo moterims. Legendomis apipintos istorijos apie barzdotas moteris iš tiesų ir yra apie padidėjusį plaukuotumą arba hirsutizmą.
Gydytojos Jelenos Tulčinos įsteigtame Žvėryno natūralios medicinos centre dirbanti gydytoja endokrinologė Galina Apanel teigia, kad padidėjęs plaukuotumas yra pernelyg stigmatizuotas.
Jos manymu, plaukeliai nėra sveikatos problema, o tik tam tikras skiriantis bruožas ar giliau slypinčios ligos simptomas. Dėl šios priežasties, pastebėjus staigų ar lėtai vykstantį kūno plaukuotumo didėjimą, derėtų kreiptis į gydytojus ir, atlikus tyrimus, išsiaiškinti ar sergate rimtesne liga, o gal tai – tik genetinio kodo nulemtas bruožas.
Kas sukelia hirsutizmą ir kada derėtų kreiptis į gydytojus
Kiekviena moteris turi plaukelių. Jie dengia visą jos kūną, tačiau paprastai yra ne ypatingai ryškūs ir dėmesio nepritraukia. Visgi, tamsiems plaukeliams pradėjus augti neįprastose, pavyzdžiui, veido ar kaklo, krūtų srityse, moteris sunerimsta.
Nieko keisto, dauguma jų bent du tris kartus per savaitę skutasi ar depiliuoja kojas, rankas. Ką jau kalbėti apie pažastis, kurios šias procedūras kenčia kone kiekvieną dieną. Nors didesnis plaukuotumas neigiamos įtakos sveikatai nedaro, pastebėjus jo pasikeitimą derėtų ilgai nedelsti.
„Padidėjęs plaukuotumas nėra kenksmingas moters sveikatai. Vis dėlto, jo padidėjimas kartais gali reikšti ir rimtesnę problemą. Hirsutizmas dažnai lydi kiaušidžių, antinksčių veiklos sutrikimus. Ypatingai retais atvejais tai gali būti šalutinis plaučių vėžio bei kitų endokrininių ligų poveikis.
Taip pat jį sukelia ir išsibalansavę lytiniai hormonai, tiksliau, vyriškojo hormono išskyrimo padidėjimas. Tai gali paskatina ne tik plaukelių augimą, bet ir šiokius tokius charakterio pokyčius.
Labai dažnai pasitaiko paveldimas genetinis polinkis į plaukuotumą. Tai neturi jokio neigiamo poveikio moters sveikatai, nebent psichologinį, atsižvelgiant į tai, kad plaukeliai ją išskiria iš kitų. Deja, genų lemiamas plaukuotumas yra nepagydomas“, – kalbėjo daugiau nei 30 metų patirtį turinti gydytoja.
Medikės teigimu, platus hirsutizmą sukeliančių priežasčių spektras tik įrodo, kad nuodugnus jo priežasčių ištyrimas yra iš tiesų reikalingas. Tokiu būdu galima skirti gydymą, kuris ne tik sumažins jų kiekį, bet ir užkirs naujų atsiradimui.
Kaip kovoti su „ne vietoje“ išaugusiais plaukeliais
Paprastai nepageidaujami plaukeliai atsiranda veido, rankų, kojų, krūtinės srityse, gali imti augti aplink spenelius, ant pilvo, nugaros ir pan. Šis pokytis nėra malonus jokiai moteriai, tačiau, laimei, su juo galima kovoti.
Medikė teigia, kad nesant vidaus organų ar endokrininių liaukų veiklos sutrikimų, plaukelius geriausia gydyti išoriškai.
„Egzistuoja didžiulė pasiūla priemonių, skirtų plaukeliams pašalinti. Kai kurios moterys, kurioms ne vietoje išauga vos keli juodesni plaukai, įpranta pačios juos pašalinti pincetu ar vašku, kitos kreipiasi į specialistus.
Be abejo, geriausia rinktis ilgalaikį rezultatą suteikiančias priemones, tokias kaip procedūros lazeriu. Didžiausias minusas, kad jos kainuoja brangiai ir vieno seanso nepakanka plaukeliui įveikti.
Taip pat egzistuoja įvairūs plaukuotumą mažinantys medikamentai, tačiau dėl jų cheminės sudėties savo pacientams nepatariu jų vartoti. Kaip ir kiekvienas vaistas, jie gali sukelti šalutinį poveikį, be to, yra veiksmingi tik jų gėrimo periodu, trunkančiu mažiausiai pusę metų.
Kitas populiarus plaukelių kontroliavimo būdas – hormoninės kontraceptinės priemonės. Nors daugybė moterų šiuos moteriškų hormonų prisotintus preparatus vartoja kas dieną, jos taip pat turi šalutinį poveikį, galintį pasireikšti kaip skysčiu kaupimasis, galvos skausmai. Beje, jis netinka rūkančioms moterims, kadangi didina kraujo krešulių riziką“, – kalbėjo G. Apanel.
Gydytoja teigė, kad, jos manymu, plaukuotumui yra skiriama pernelyg daug dėmesio. Jei tai sukeliama ne vidaus organų funkcijų sutrikimai, net ir daug plaukelių – ne gyvybei kenkianti problema, kurią paprastai galima sukontroliuoti.
