Rašytojas L. Jakimavičius vos ištrūko iš mirtinos kepenų ligos

  „Ar gali įsivaizduoti, kad vaistus Lietuva nemokamai skiria tik paskutinių stadijų ligoniams? Mano kepenys nuo hepatito C viruso jau buvo beveik suirę, kai juos gavau. Iki tol maniau, kad jėgų nėra nuo netinkamos mitybos, vyno, o paaiškėjo, kad kepenis suardė hepatito C virusas, kuriuo gali užsikrėsti pas dantų gydytoją ar perpilant kraują per operaciją“, – sakė iš mirties nagų ištrūkęs 56 metų pacientas.

  Po hepatito C invazijos į organizmą ligonio būklė ilgainiui tapo tokia bloga, kad gydytojai net buvo pradėję kalbėti apie kepenų persodinimą.

  Kaip vilnietis užsikrėtė, iki šiol tiksliai nežino. Spėlioja, kad taip galėjo nutikti per operaciją šalinant kojos auglį arba traukiant dantį. Ne vienas ligonis hepatito C virusu yra užsikrėtęs per tatuiruotes.

Manė, kad silpna nuo karščio

    Prieš trejetą metų Sicilijoje viešėjęs L. Jakimavičius pajuto labai didelį nuovargį ir silpnumą.

  „Maniau, kad nepaeinu nuo karščio. Dar pagalvojau, kad negera nuo pietų krašto vyno, kuriuo mus vaišino. Tačiau savijauta buvo tokia bloga, kad teko skubiai kreiptis į gydytoją, nes silpnumas buvo su niekuo nepalyginamas – atrodė, kad mane užgriuvo sunkus kaip akmuo viso gyvenimo nuovargis“, – pasakojo vilnietis.

  Ligonis buvo skubiai ištirtas privačioje klinikoje. Ištyrus kraują ir išauginus pasėlį, buvo nustatyta, kad ligonio kepenis ardo įsisenėjęs hepatito C virusas.

Gydytoja ligos pavojingumu neabejojo

  Lietuvoje ligonį konsultavo kepenų specialistas gastroenterologas Jonas Valantinas, o gydė daktarė Asta Dukštaitė. Nė vienas iš jų nesuabejojo diagnoze ir iš karto patvirtino, kad kepenis ardo hepatitas C.

„Gydytoja man tiesiai pasakė, kad 20 metų niekas netyrė, ar žmonės nėra apsikrėtę hepatito C virusu, todėl ir atrodė, kad šia liga niekas neserga. O kai atsirado modernūs kraujo tyrimai, pasipylė banga sunkių ligonių“, – pasakojo L.Jakimavičius.

  Jis pacitavo medikę, kuri praktikoje buvo susidūrusi su daugybe atvejų, kai būdavo nustatomos kitos diagnozės, nes nebuvo atlikti tyrimai dėl hepatito C viruso.

„Ji man tiesiai pasakė: kol grybų miške neieškai, tai ir nerandi. Neslėpė, kad gydytojai pašiurpę nuo apsikrėtusių hepatitu C ligonių skaičiaus, o realiai gali padėti tik tiems, kurių stadija jau pažengusi, nes modernūs vaistai skiriami tik ligoniams, kurių kepenys smarkiai apardytos“, – pasakojo pacientas.

Virusas gali miegoti ilgai

      Konsultavę ir gydę medikai L. Jakimavičiui paaiškino, kad virusas organizme gali tūnoti ilgai.

  „Jie sakė, kad virusas klastingas ir užsikrėtusieji nebūtinai apie tai žino, kol ekstremalios sąlygos, nuovargis ar kitos aplinkybės ligos neišjudina. Mano kepenys buvo suardytos smarkiai, todėl savaip pavyko, nes veiksmingų naujausių vaistų kainą kompensavo valstybė. Gydytoja sakė, kad ligonių daug, tačiau gydymas kainuoja tiek, kad neužtektų namus parduoti, kad įpirktum modernius medikamentus“, – kalbėjo L. Jakimavičius.

  Iš pradžių buvo skirtas pigesnis interferonas su kitų vaistų deriniu, tačiau toks gydymas L.Jakimavičiui nepadėjo.

  „Savijauta nuo interferono buvo baisi: šokinėjo temperatūra, „nusodino“ kraują. Atliko tyrimą ir pamatė, kad viruso šis vaistas neveikia. Kai medikai išbandė visas pigesnes galimybes, kurias jiems leido valstybė, po pusmečio man paskyrė vokiškus modernius vaistus iš dviejų komponentų, kurie įveikė hepatito C virusą. Jeigu būčiau išsityręs laiku ir tuojau pat gavęs naujausius vaistus, kurie man tinka, kepenys nebūtų taip nualintos“, – kalbėjo ligonis.

  L.Jakimavičiui vaistai buvo paskirti 2015 metų rudenį ir jie jam padėjo. Jis spėja, kad medikamentai buvo iš bandomosios partijos.

  „Vaistų kurso kaina – 60 tūkstančių eurų. Viena gydymo diena kainavo 500 eurų. Tačiau po gydymo kurso pajutau, kad vėl pradėjau gyventi, nes anksčiau pajėgiau tik gulėti – toks baisus nuovargis kamavo“, – sakė Liudvikas.

  Vyras ėmė bendrauti su internete į grupę susibūrusiais hepatitu C sergančiais ligoniais.

  „Ligonių yra labai daug. Akivaizdu, kad dešimtis ar net šimtus kartų daugiau, negu vaistų. Todėl statistika, kurią skelbia eurovaldinininkai, neįtikina. Verčiau jau neskleistų demagogijos ir sakytų tiesą, kad valstybė nepajėgi gelbėti tų, kuriuos apkrėtė per operacijas, stomatologines procedūras, kraujo perpylimus.

  Hepatito C virusu apsikrečia ne asocialūs žmonės – ligonių yra tarp rūpestingai besilankančių pas gydytojus ir gyvenančių normaliomis sąlygomis. Žmonės turi žinoti, kad ši liga ne gėda ir ne stigma. Reikia tikrintis ir reikalauti, kad valdininkai ligonių nepasmerktų sveikatos suardymui, kai jau bus per vėlu“, – kalbėjo rašytojas

  2016 metų vasario 17 dieną Briuselyje vykusiame pirmajame Europos Sąjungos sveikatos politikos suvažiavime kalbą sakė Sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis. Susikimo metu buvo priimtas septynių punktų hepatito Europoje išnaikinimo iki 2030 metų manifestas. Komisaras iš Lietuvos naudojosi 2013 metų statistika.

  Kai redakcija paprašė patikslinti, kaip Lietuva įveiks hepatito C viruso bangą, jeigu remiamasi pasenusiais skaičiais, V.Andriukaičio biuras atsakė, kad 2013 metais 26 ES šalyse narėse buvo tik 31.513 tūkstančių ligonių, kurių kepenis sparčiai ardo per kraują į organizmą patekęs hepatito C virusas. Tai reikštų, kad iš 100 tūkstančių žmonių hepatito C virusu yra užsikrėtę tik 10 žmonių.

  Kai Lietuvos medikų pasiteiravau, ar galima tikėti V.Andriukaičio pateiktais skaičiais, kad Lietuvoje hepatito C virusu užsikrėtę tik 59 žmonės (2013 metų duomenys), jie atvirai juokėsi iš Europos komisaro.

Gydytojai nurodo kitokius skaičius

  Europoje hepatitu C serga septynis kartus daugiau žmonių, negu ŽIV/AIDS. Hepatito C virusas, ardantis kepenis, vadinamas grėsminga nematomąja epidemija.

  Nuo 2015 metų ES registruoti penki vaistai, kurių 12-os savaičių gydymo kursas kainuoja apie 25 tūkstančius eurų. Šie vaistai ligą patikimai (97-99 proc.) išgydo ligą be komplikacijų.

  Lietuvoje atlikti tik nedidelės apimties hepatito C paplitimo tyrimai, todėl tikslios šios infekcijos paplitimo statistikos Lietuvoje nėra. Tenka remtis kitų Europos šalių statistika ir netiesiogiai vertinti ligos paplitimą Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje apie 65-70 proc. ligonių yra užsikrėtę 1-ojo genotipo infekcija. Kiek šiuo metu hepatitu C užsikrėtusių Lietuvos gyventojų yra stebimi gydytojų, taip pat nėra tiksliai žinoma, bet manoma, kad gydymo įstaigose turėtų būti „dispanserizuoti“ ir stebimi specialistų apie 10-20 tūkstančių ligonių. Kitais duomenimis, Lietuvoje serga iki 100 tūkstančių žmonių.

  „Kasmet JAV vykstančiame pasauliniame kepenų ligų studijų asociacijos kongrese, skirtame aptarti hepatito C gydymo naujoves, didžiausias dėmesys skirtas antros ir trečios generacijos, tiesiogiai veikiantiems antivirusiniams vaistams, kurių efektyvumas gerokai pralenkia iki šiol Lietuvoje skiriamo standartinio gydymo rezultatus“, – TV3 televizijai sakė Ligita Jančorienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja infektologė.

  Kitas gastroenterologas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, teigia, kad Lietuvoje turėtų būti apie 50 tūkstančių žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu. Gydymas standartine terapija dviejų vaistų deriniu kompensuojamas maždaug 600 ligonių per metus. 10-20 procentų iš šio skaičiaus yra ligoniai, kurie gydomi pakartotinai.

  „Lietuva elgiasi kvailai, nes informuoja ES institucijas tik apie sunkius ligos atvejus, todėl ataskaitose ir teturi tik 59 ligonius. Nėra ligonių,- nėra problemos, tačiau tuo pačiu nėra ir biudžeto realiems ligoniams gydyti. V. Andriukaitis sako, kad tiki prevencija, bet mini, kad sprendimai šalių-narių rankose, o Europos Komisija, atseit, nieko negali. Tai kodėl toji gudrioji Komisija, kuri esą kovoja su liga ir žino, kad hepatitas C yra reali grėsmė visai Europai, pati nekompensuoja vaistų, nors deklaruoja, kad skiria milijonus kovai su liga? Kai liga po pačių europiečių nosimi, lengviau rūpintis šiltine Afrikoje? Bjauru klausytis tokios demagogijos“, – kalbėjo vienas iš garsių gastroenterologų.

Europos šalys suprato pavojų

  Nuo hepatito C komplikacijų per dieną pasaulyje miršta du tūkstančiai žmonių.

  Numušusi vaistų kainą derybomis, Prancūzija nuo 2016 metų rugsėjo skirs gydymą visiems ligoniams, turintiems F2 stadijos kepenų fibrozę ir sudarys programą F0 ir F1 kepenų fibrozės lygio pacientams. Šia programa tikimasi pagydyti 240 tūkstančių Prancūzijos hepatitu C užsikrėtusių ligonių. Vokietijoje nuo šių metų kompensuojami vaistai visų amžiaus grupių ir ligos stadijų pacientams.

  F0 stadijos (pradinė ligos stadija) hepatito C kepenų fibrozė taip pat kompensuojama Vokietijoje, Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Čekijoje, o Lenkijoje šie vaistai kompensuojami nuo F1 kepenų fibrozės lygio. Lietuvoje kompensacijos gali tikėtis tik F2 kepenų fibrozės stadiją pasiekę pacientai. F4 – mirties stadija.

  2016 m. gegužės 27 d. Vašingtono teismas įpareigojo draudimo bendrovę „Medicaid“, atsisakiusią kompensuoti vaistus nuo hepatito C „nepakankamai sergančio“ ligonio naudai bei sumokėti kompensaciją už vaistus. Jeigu sprendimas įsigalios, tai bus pirmasis teisinis precedentas, kuomet laimi hepatitu C sergantis ligonis, o ne kompensacijos (94.500 JAV dolerių) nesuteikusi sveikatos draudimo institucija.

  Pasak Bloomberg agentūros, https://www.bloomberg.com/news/articles/2016-05-27/washington-ordered-to-cover-hepatitis-c-drugs-during-lawsuit, visų Vašingtono apygardos segančiųjų Hepatitu C išgydymo kaina pranoktų apygardos farmacijos biudžeto sumą. Tačiau, panašiai, kaip ŽIV-AIDs gydymo istorijoje, teisiniai precedentai ypač svarbūs savo teises į sveikatą ginantiems ligoniams.