Kuo šilčiau – tuo prasčiau
Dėl klimato kaitos Lietuvoje pailgėjo augalų vegetacinis periodas. Vieni augalai žydi ilgiau, kiti pradeda žydėti anksčiau. Tad laikotarpį, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia, nustatyti tampa vis sunkiau.
Pasak specialistų, žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies ir žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai.
Alerginiai susirgimai yra glaudžiai susiję su klimato sąlygomis. Kuo šiltesni orai, tuo daugiau alergizuojančių žiedadulkių.
Vasarą žydi žoliniai augalai. Pavyzdžiui, miglinių šeimoje yra daugiau nei 100 skirtingų rūšių, tačiau alergijos priežastimi būna tik kai kurių pievų žolių – motiejuko, šunažolės, eraičino, svidrės, taip pat javų, ypač – rugių žiedadulkės.
Atskrenda tūkstančius kilometrų
Be to, tyrimai rodo, kad žiedadulkės gali nuskristi iki šešių tūkstančių kilometrų. Tad į Lietuvą gali atkeliauti ir, pavyzdžiui, beržo žiedadulkių iš Vokietijos ar Skandinavijos. Pavyzdžiui, ambrozijos augalų šalyje aptinkama vos vienas kitas, o gana didelis kiekis jų žiedadulkių, kurios yra labiausiai alergizuojančios, atkeliauja į šalį iš pietų Rusijos, Ukrainos, Vengrijos.
Alergenai gali sukelti tokias ligas, kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjuktyvitą ir dermatitą.
Specialistai skaičiuoja, kad per praėjusį amžių Europoje gerokai išaugo alerginio rinito ir astmos atvejų skaičius.
Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje žiedadulkių sukeliama alergija, dar vadinama šienlige, kamuoja iki 5 proc. gyventojų, o Europoje šis skaičius siekia 20 proc.
Tačiau ir šioje srityje tampame „europietiškesni“ – pasak Šiaulių universiteto profesorės biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, žiedadulkių keliama alergija lietuviams taps vis opesnė.
Alergija: įgimta ar įgyta?
Mokslininkų ir gydytojų bendruomenėje ypač plačiai diskutuojama, ar alergija žiedadulkėms yra įgimta, ar ji įgyjama.
Vis dėlto, kaip parodė Šiaulių universiteto 2013–2015 metais atlikto genetinio tyrimo duomenys, polinkis į alergiją užkoduotas žmogaus genuose.
„Tiesa, polinkis sirgti dar nereiškia, kad žmogus susirgs. Tai priklauso nuo jo imuninės sistemos stiprumo ir gaunamų alergenų kiekio. Alergija yra kaupiamoji reakcija: ji pasireiškia tuomet, kai organizmas gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nesusitvarko. Taigi, jeigu žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas studentas pradėjo sirgti, galbūt tai reiškia, kad organizmas gavo per didelį alergenų kiekį, nes polinkis alergijai jau buvo“, – sakė biomedicinos mokslų daktarė I.Šaulienė.
Labai svarbu, kad alergija sergantys asmenys pasikonsultuotų su gydytojais specialistais, kadangi negydoma šienligė gali sukelti astmą ir padaryti žmones sunkios ligos „įkaitais“: jie turės nuolat gerti vaistus, riboti savo veiklą.
Apsisaugoti nuo žiedadulkių sukeltos alergijos ji rekomenduoja pirmiausia bandant išvengti kontakto su žiedadulkėmis. „Tai tikrai įmanoma, nes žiedadulkių pikas netrunka amžinai – paprastai intensyviausios būna dvi savaitės, per kurias ir reikėtų labiau pasisaugoti“, – sakė ji.
Žiedadulkėms alergiškiems žmonėms mokslininkė patarė žiedadulkių piko metu neiškylauti miške ar kur kitur gamtoje. Grįžus namo ar atvykus į darbą prasiskalauti nosį, nevaikščioti palaidais plaukais – geriau juos rišti. Grįžus iš lauko, persirengti. Nevėdinti patalpų vidurdienį – geriau vakare, kai ore daugiau drėgmės, nes tuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekis ore sumažėja. Pasivaikščiojimus gryname ore taip pat geriau atidėti vakarui, o naminius gyvūnus po pasivaikščiojimo reikėtų iššukuoti, mat jų kailyje gali būti nusėdusių žiedadulkių. Be to, geriau nevažinėti automobiliu atsidarius langus.
Ką daryti, kai kamuoja alergija?
Alergologė, klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė patvirtino, kad alergijų paaštrėjimu besiskundžiančių pacientų nemažėja.
„Situacija panaši kasmet. Pakankamai daug ir pacientų, kuriems alergija nustatoma pirmąkart. Tiesa, paprastai jie vargsta ne vienerius metus, kol galiausiai šeimos gydytojai atsiunčia pas mus, alergologus“, – pasakojo N.Vaičiulionienė.
Medikė priminė, kad besikamuojantiesiems reikia nepamiršti priešalerginių vaistų. „Kiekvienam juos parinkti galima individualiai. Pavyzdžiui, vartoti silpnesnius ar stipresnius purškalus į nosį. Pritaikome ir akių lašus, mat neretai dirginamos ir jos“, – apie medikamentus kalbėjo alergologė.
Pasak medikės, jei pacientui nustatoma alergija augalų žiedadulkėms, rudenį rekomenduojama imtis specifinės imunoterapijos.
„Skirtingai nuo vaistų, kurie gydo alergijos simptomus, imunoterapijos taikinys – specifinis alergenas, sukeliantis alergines reakcijas, ir paciento imuninė sistema, per stipriai reaguojanti į alergeną. Alergenų specifinė imunoterapija sumažina simptomus gydymo metu ir veikia alergijos atsiradimo priežastį, turi ilgalaikį poveikį nustojus gydyti. Be to, alergenų specifinė imunoterapija užkerta kelią alerginėms ligoms progresuoti“, – teigė N.Vaičiulionienė.
Tokio gydymo kursas trunka trejus metus. Yra du imunoterapijos taikymo būdai: poliežuvinis, kai po liežuviu lašinami lašiukai, ir poodinis – kai vaistai leidžiami į poodį. „Šiuo metu alergologijoje tai – pagrindinis gydymas, tikrai padedantis pacientams. Kitu atveju kasmet pavasarį tenka vartoti vaistus, o neretai situacija vis prastėja“, – paaiškino alergologė.
