Mirtiną ligą moterims aptikti kliudo baimė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus vadovė gydytoja dr. Eglė Jonaitienė su sergančiomis krūties vėžiu moterimis susiduria itin dažnai. Ji žino – uždelstų atvejų šalyje vis dar pasitaiko, tačiau įvardyti skaičiais, kiek jų, būtų sunku.

„Nelygu, ką laikysime uždelstu atveju: ar kai moteris kreipiasi į gydytojus krūtyje jau atsivėrus negyjančiai žaizdai? Nesistebėkite, tokių atvejų vis dar pasitaiko.

Ar kai navikas jau būna išplitęs už krūties ribų, dažniausiai į pažasties ir poraktikaulinius limfmazgius? Tokie atvejai nėra reti, tačiau jų mažėja“, – stulbinančius faktus pateikė medikė.

Pasirodo, dažniau pažengęs krūties vėžys nustatomas jaunesnio amžiaus moterims, kurioms būdingesni agresyvesnės eigos navikai, o pavėluojama kreiptis į gydytojus dėl nenoro pripažinti, kad tai gali būti vėžys.

Apibendrinus galima pasakyti, kad net apie 40 procentų naujų nustatytų krūties vėžio atvejų sudaro vėlyvosios stadijos onkologinės ligos.

Apmaudu, kad per metus nuo krūties vėžio Lietuvoje miršta apie 600 moterų. O apie 5 tūkstančius jų net nežino, kad serga šia liga.

Kadangi riziką susirgti turi kiekviena moteris, itin svarbu kuo dažniau joms priminti, kad reikia reguliariai tikrintis.

Svarbiausia ir geriausia krūties vėžio prevencijos priemonė iki šiol yra paprasčiausia krūtų apčiuopa. Amerikos vėžio asociacija moterims rekomenduoja jau nuo 20 metų kartą per mėnesį atlikti krūtų savityrą, kad kiekviena geriau pažintų krūtų pokyčius ir laiku kreiptųsi į gydytojus.

Kaip dažnai tai daryti? Gydytoja radiologė E.Jonaitienė teigė, kad kuo dažniau – tuo geriau.

„Apsičiupinėti krūtis turėtų tapti įpročiu – maudantis, atsigulus ar dar neatsikėlus. Bent kartą per mėnesį, geriausiai po menstruacijų.

Nuo penkiasdešimties metų taip pat svarbu dalyvauti atrankinėje mamografinėje patikroje. Tyrimai atliekami kartą per dvejus metus su šeimos gydytojo siuntimu. Jaunesnėms moterims kartą per metus reikėtų atlikti krūtų tyrimą ultragarso aparatu“, – patarė gydytoja.

Tad kiekvieno mėnesio pirmomis dienomis po menstruacijų, o per menopauzę – tą pačią kiekvieno mėnesio dieną krūtis reikia apžiūrėti veidrodyje ir prausiantis duše muiluota ranka trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis sukamaisiais judesiais patikrinti visą krūties plotą.

Apžiūrėdama krūtis veidrodyje rankas iš pradžių pakelkite, po to nuleiskite. Svarbu atkreipti dėmesį, ar nepakitusi odos spalva ir tekstūra, spenelio forma, ar spenelis netapo įtrauktas.

Pastebėjus, kad yra išskyrų, spenelis įtrauktas ar yra raukšlė krūtyje, apčiuopus mazgelį krūtyje ar pažastyje būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Merginoms nuo 16 metų ginekologas dukart per metus turi patikrinti krūtis. Bendrosios praktikos gydytojas turi apčiuopa tikrinti krūtis kasmet moterims nuo dvidešimties metų.

Jei gydytojas savo iniciatyva netikrina krūtų, kartą per metus moteris pati turėtų to paprašyti. Gydytojas gali apčiuopti 0,8 cm mazgelį ir įvertinti kitus krūtų pokyčius. Pastebėjęs pokyčių gydytojas skiria kitų medicininių tyrimų.

Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus vadovė gydytoja E.Jonaitienė akcentavo, kad visada, jei atsirado sukietėjimas krūtyje ar pažastyje, jei pastebėjote savaiminių kraujingų išskyrų iš spenelio ant drabužių, patalynės, jei atsirado odos įdubimas, spenelio įtraukimas ar žaizdelių, odos paraudimas, privaloma kreiptis į medikus.

„Dažniausiai moterys kreipiasi į gydytojus pajutusios krūties skausmą, kuris paprastai nėra susijęs su navikinėmis ligomis, bet tai taip pat gera priežastis pasitikrinti“, – kalbėjo medikė.

Pagrindiniais krūties vėžio diagnostikos metodais vis dar išlieka vienas kitą papildantys mamografija ir tyrimas ultragarso aparatu.

Mamografija – tai krūtų peršvietimas rentgeno spinduliais. Atliekant šį tyrimą galima aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas.

Mamogramos padeda surasti neapčiuopiamus, tik rentgenu matomus piktybinio tipo kalcinatus, būdingus neinvazinio vėžio pradžiai.

Vėžys ne iš karto pasidaro invazinis. Piktybiškumą lemia jo savybės keliauti limfa, krauju ir pasiekti kitus organus sukeliant juose metastazes.

Kol navikas augdamas nepasiekia audinio, kuriame yra kraujagyslių, jis – neinvazinis.

Yra pacienčių, kurios atsisako mamografijos vien todėl, kad bijo radiacijos ir skausmo.

Medikė patikino, kad ši baimė nepagrįsta.

„Atliekant mamogramą krūtis turi būti šiek tiek spaudžiama, kad atsirastų geras kontaktas su plokštelėmis ir nuotrauka būtų kokybiška.

Tačiau šis skausmas tikrai nėra intensyvus ir nepakeliamas“, – patikino E.Jonaitienė.

Diagnozei patvirtinti taip pat visada atliekama biopsija. Patvirtinus ligą prieš gydymą dar atliekama magnetinio rezonanso tomografija, kad būtų nustatyta naviko apimtis krūtyje. Biopsija – galutinis diagnostikos metodas.

Tai ląstelių ar audinių gabalėlio paėmimas ištirti.

Ji atliekama tuomet, kai yra bent menkiausias pakitimas krūtyje, nesvarbu, ar jis apčiuopiamas, ar ne.

Šiuo metu biopsija yra tiksliausias tyrimas diagnozuojant daugelį ligų, ypač vėžį. O efektyviausia yra vakuuminė biopsija, atliekama naudojant specialią įrangą ir specialias adatas.

„Be biopsijos nepradedamas nei chirurginis, nei chemoterapinis gydymas. Biopsija paprastai atliekama kontroliuojant radiologiniu vaizdu, dažniausiai ultragarsiniu, rečiau mamografiniu, galima ir magnetinio rezonanso kontrolė. Metodą pasirenka biopsiją atliekantis radiologas.

Po oda sušvirkščiama nuskausminamųjų vaistų, odoje padaroma nedidelė 5–7 milimetrų įpjova, per ją biopsine adata iš įtartino židinio paimami 4–6, kartais ir daugiau audinio stulpelių histologiniam tyrimui“, – paaiškino gydytoja E.Jonaitienė.

Tačiau dažniausiai moterys baiminasi šio tyrimo dėl vyraujančio mito, kad jį atliekant juntamas skausmas.

„Paprastai biopsija būna neskausminga, moteris pajunta tik pirmąjį adatos dūrį, kai suleidžiama nuskausminamųjų vaistų. Kad justų skausmą vėliau, jau imant biopsiją, – reti atvejai.

Pjūvio žaizdelė sugyja greitai, ilgiau išlieka didesnė ar mažesnė mėlynė“, – patikino gydytoja radiologė.

Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta tokių svarbių diagnostikos priemonių kaip biopsinės adatos. Todėl aštuntus metus vykdomas specialus paramos projektas „Sužydėjusi viltis“, kurį organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija.

Jau aštuoniuose vykusiuose paramos projekto renginiuose surinktos lėšos skiriamos krūties vėžio diagnostikos priemonėms – stulpelinėms biopsinėms adatoms ir žymekliams pirkti. Jos dovanojamos onkologijos ligoninėms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Ilgametė šios iniciatyvos partnerė yra ir farmacijos kompanija „Roche“, kurianti vaistus ir diagnostikos priemones. Daug dėmesio kompanija skiria onkologinėms ligoms, tarp jų – ir krūties vėžiui, gydyti.

Gydant krūties vėžį gali būti taikomas operacinis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija, hormonų terapija ir biologinė terapija.

Nuo ligos stadijos ir vėžio tipo priklauso, koks gydymo metodas arba gydymo metodų deriniai bus parinkti.

Vidutiniškai kas trečiai pacientei, sergančiai metastazavusiu krūties vėžiu, nustatomas teigiamas HER2 žymuo, kuris būdingas agresyvesnei vėžio formai. Gydant šią ligos formą Lietuvoje yra taikoma biologinė terapija – vaistai, kurie blokuoja vėžio ląstelėje esantį HER2 baltymą ir taip stabdo vėžio vystymąsi.

Taikant šį gydymo būdą vaistai veikia parinktą taikinį ir saugo sveikąsias ląsteles. Šis gydymo būdas lemia kur kas geresnius gydymo rezultatus – pailgėja bendras išgyvenamumas, nes biologinė terapija padidina chemoterapijos veiksmingumą.

Biologinė terapija suteikia gydytojams galimybę kiekvieną pacientę gydyti individualiai.

Šiuo metu pasaulyje HER2 agresyvaus vėžio forma gydoma dviguba biologine terapija, kuri, pagal naujausius klinikinius tyrimus, yra dar efektyvesnė ir pagerina gydymo rezultatus.