Lietuvos moksleiviui nusipirkti „dozę“ pigiau nei pietus

„Matyt, ne veltui yra sakoma, jog nėra nekenksmingų medžiagų, nes tik dozė skiria vaistą nuo nuodo. Pats terminas „psichoaktyvios“ medžiagos apima visas medžiagas, kurios vienu ar kitu būdu paveikia centrinę nervų sistemą.

Tai gali būti nuotaikos, elgesio, motyvacijos pokyčiai. Svarbu paminėti, kad šią ypatybę turi ne tik marihuana, metamfetaminas ar kitos narkotinės medžiagos, bet ir alkoholis.

Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduriame Lietuvoje – kelis metus pavėlavusi narkotinių medžiagų prevencija. Šiuo metu susiduriame su didžiule įvairove, kurios specifika yra persipynusi“, – kalbėjo R. Badaras.

Toksikologo teigimu, anksčiau buvo ganėtinai paprasta identifikuoti haliucinogeninius, stimuliuojančius ar slopinančius narkotikus. Tereikėjo tam tikrą laiką dirbti su apsvaigusiais žmonėmis, kad būtų aišku, kokio tipo medžiagą jis vartojo.

Šiandien to padaryti neįmanoma ne tik nepatyrusiam, bet ir ilgametę patirtį turinčiam specialistui. Pasak gyd. R. Badaro, diagnostika tapo sudėtinga, nes iš prieš kiek daugiau nei 10 metų buvusių kelių pozicijų, narkotinių medžiagų, prieinamų visuomenei, skaičius auga neįtikėtinais tempais.

„Prieš maždaug 15-20 metų buvo žinomos maždaug 6-8 narkotinės medžiagos, kurios turėjo savo „vizitinę kortelę“ – tam tikrą simptomų rinkinį, pakankamai tiksliai nurodantį, ką žmogus vartojo. Diagnostika taip pat buvo paprasta – užtekdavo atlikti testą, kuris pateikdavo diagnozę.

Šiuo metu šis testas praktiškai nebeturi naudos ir taip yra todėl, kad XX amžiaus pabaigoje egzistavusių narkotikų beveik neliko. Rinkoje klesti nauja karta, naudojanti įvairiais būdais sumaišytus medžiagų kokteilius.

Pastaruosius porą metų pastebimas pastovus pasiūlos augimas, vykstantis sunkiai suvokiamu greičiu. 2013-aisiais Europos narkotikų ministerija identifikavo 80, 2014 ir 2015 metais – virš šimto naujų rūšių. Gąsdina tai, kad šie skaičiai atspindi tik atpažintų medžiagų kiekį. Tai, kas nebuvo atpažinta, į šiuos sąrašus nepatenka“, – teigė gydytojas.

Anksčiau vyravęs mąstymas, jog Lietuva – maža šalis, esanti toli nuo neramumų, tapo klaidingas. Per pastaruosius metus iš importuojančios tapome narkotines medžiagas eksportuojančia valstybe. Tai geriausiai atspindi statistika, parodanti, jog esame tarp dviejų daugiausiai metamfetamino gaminančių ir į užsienį eksportuojančių valstybių.  

Metamfetaminas – greitai priklausomybę sukeliantis narkotikas, smarkiai paveikiantis centrinę nervų sistemą ir sukeliantis negrįžtamus pokyčius. Jo poveikis pasireiškia padidėjusia energija bei libido, neritmišku širdies plakimu, sumažėjusiu apetitu, pakitusia nuotaika.

Klaidingai manoma, kad narkotikai sukelia tik geras emocijas. Paprastai šių cheminių medžiagų poveikis – neprognozuojamas ir gali sukelti didelį susijaudinimą, nerimą, irzlumą, traukulius, kraujotakos nepakankamumą ir staigią mirtį. 

Pernai metų įvykiai, kuomet stoties rajone per itin trumpą laikotarpį mirė net 12 narkotinių medžiagų pavartojusių asmenų, atspindi naujų narkotinių medžiagų pavojingumą. Gydytojo R. Badaro teigimu, mirę žmonės – ne vienerius metus vartoję asmenys, kurie, atrodo, turėjo žinoti, kaip dozuoti.

„Naujos kartos narkotikus vartojančių asmenų elgesys tampa neprognozuojamas, neretai keliantis grėsmę tiek pačiam jiems, tiek aplinkiniams. Pernai mirusiųjų kraujyje buvo rastas karfentanilis – medžiaga, atsakinga už daugelį su kvaišalais susijusių mirčių Europoje.

Senesnės kartos narkotinės medžiagos nužudydavo tik suvartojus per didelę heroino dozę ir labiausiai kenkė tik vartojančiam asmeniui, pamažu darė jį asocialiu. Vis dėlto, dėl aiškios narkotiko sudėties buvo galima prognozuoti jo elgesį.

Šiandien to padaryti yra neįmanoma, kadangi įvairių medžiagų kokteilis gali priversti žmogų elgtis visiškai netikėtai. Jis gali išsirengti ir imti bėgioti nuogas, pulti aplinkinius ir pan. Trumpiau tariant – narkotikai, parduodami šiandien, verčia elgtis kvailai.

Kita opi problema – kainos kritimas. Dėl didelio pasiūlos kiekio Lietuvoje, narkotinių medžiagų kaina darosi prieinama visiems. Pasiekėme lygį, kai pinigų suma, pakankama dozei, yra įperkama ir moksleiviams, nors prieš 10 metų, pavyzdžiui, metamfetaminą nusipirkti galėjo tik pasiturintys asmenys“, – šiuo metu susiklosčiusią situaciją atskleidė toksikologas.

Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus psichologės Elenos Gaudiešiūtės, priežastys dėl kurių asmuo nutaria išbandyti narkotines medžiagas yra labai skirtingos. 

„Nemaža dalis jaunimo, su kuriais dirba mūsų centras, vartoti pradeda dėl sudėtingai susiklosčiusio gyvenimo. Tokią elgseną gali paskatinti nesutarimai ar smurtas šeimoje. Paprastai jie patiria daug nerimo, įtampos, dažnai išgyvena liūdesį. Visos šios emocijos – neigiamos, kurių natūraliai norisi atsikratyti.

Iš pradžių gali atrodyti, kad šios medžiagos padeda atsipalaiduoti, išsimiegoti, neleidžia taip lengvai supykti. Be to, siekia patirti euforiją, padidinti pasitikėjimą savimi, kurio neretai gali trūkti. Paprastai tai daroma dideliais kiekiais rūkant marihuaną, vartojant amfetaminą, taip pat, nors ir rečiau, bet vis tiek pakankamai dažnai susiduriama ir su heroiną vartojančiais jaunuoliais.

Visgi, prieš teigiant, kuri medžiaga mažiau veiksminga, o kuri priklausomybę sukelia greičiau, derėtų atsižvelgti ne tik į vartojamą narkotiką, bet ir kiekį bei dažnį, kadangi priklausomybė vystosi labai individualiu greičiu“, – paaiškino psichologė.

Psichologė teigia, kad labai svarbu, jog priklausomybę turintis asmuo nedvejotų ir kreiptųsi į pagalbos centrus.

„Priklausomas asmuo niekuo nesiskiria nuo kitų sergančių žmonių, kadangi priklausomybė – tokia pati liga, kaip ir visos kitos. Vis dėlto, nors ir gydoma, nuo jos kenčiantis asmuo nepasveiks iki galo. Patekus į reabilitaciją, reikia visiškai atsiriboti nuo problemą keliančių veiksnių ir abstinencijos laikytis visą gyvenimą.

Svarbu tai, kad susilaikyti tenka ne tik nuo tokių narkotinių medžiagų, kaip marihuanos, amfetamino ar heroino, bet ir nuo alkoholio. Netgi sėkmingai gydantis daug metų negalima sau leisti paslysti, kadangi net ir maža dozė psichotropinės medžiagos gali grąžinti į pradinį tašką“, – teigė E. Gaudiešiūtė.

Sena aplinka gali paskatinti grįžimą prie blogų įpročių

Didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria sveikstantis asmuo, laukia iš karto po reabilitacijos. Jam gali būti labai sunku sugrįžti į aplinką, dėl kurios šis įprotis prasidėjo, tačiau šį kartą susilaikyti.

„Nepasikeitusi aplinka, į kurią sugrįžta priklausomybę besigydantis asmuo, reiškia labai daug. Tie patys žmonės, tie patys konfliktai ir problemos gali paskatinti žengti žingsnį atgal. Visgi, tai – tik emociniai sunkumai, su kuriais susiduriama.

Ne paslaptis, kad gydymą pradėję žmonės neretai turi finansinių sunkumų, skolų, gali būti įsivėlę į nelegalią veiklą. Tokiais atvejais yra labai sunku atsilaikyti prieš aplinkos spaudimą. Taigi, tiek emocijos, tiek sudėtinga finansinė situacija daro neigiamą įtaką sveikimui“, – problemą nusakė gydytoja. 

Nusprendus atsisakyti šio kenksmingo įpročio, nederėtų dvejoti ar pasiduoti baimėms. Priėmę šį sprendimą nuo priklausomybės kenčiantis asmuo palaipsniui ims jaustis geriau, jo minčių nebevaldys vienintelis klausimas, iš kur gauti dozę. Be to, iš lėto tačiau užtikrintai sugrįš į socialinį gyvenimą bei normalų paros ritmą. 

Priklausomybės ligą pradėjus gydyti anksti, greičiau sulaukiama ir teigiamų rezultatų, vis dėlto, niekuomet nėra vėlu kreiptis pagalbos. Jeigu jaučiate, kad Jums reikia pagalbos įveikti ligą, nedvejokite kreiptis pagalbos į artimuosius ar specialistus, pasiruošusius padėti.

Jeigu įtariate, kad Jūsų aplinkoje yra asmuo, kenčiantis nuo priklausomybės, nedvejokite ištiesti pagalbos ranką bei nukreipti į profesionalus, pasiūlysiančius gydymą.

Lietuvoje pagalbą bei gydymą nuo priklausomybės kenčiantiems asmenims teikia:

VšĮ „Vilniaus priklausomybės ligų centras“, Gerosios Vilties g. 3, LT-03147 Vilnius Tel. 852 16 0014

VšĮ „Kauno apskrities priklausomybės ligų centras“, Giedraičių g. 8, LT-44148 Kaunas Tel. 837 33 3255

VšĮ „Klaipėdos priklausomybės ligų centras“, Taikos pr. 46, LT-91213 Klaipėda Tel: 846 41 5025

VšĮ „Šiaulių priklausomybės ligų centras“, Daubos g. 3, LT-78150 Šiauliai Tel. 841 45 7511 

VšĮ „Panevėžio priklausomybės ligų centras“, Elektronikos g. 6, LT-35116 Tel. 845 43 8676