„Kol kas galutinio atsakymo nėra, yra pirminiai duomenys, kad galbūt neuroinfekcija kažkokia, bet reikia luktelėti, kol bus galutinis atsakymas“, – tuomet Seime žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Įtartas meningokokas.
Nors mirties priežastys šauktinio tėvams dabar jau žinomos, viešai be jų sutikimo tai neskelbiama.
Deja, įvykis vis dar ramybės neduoda kai kuriems likusiesiems tarnauti kariams.
Jei iš tiesų mirties priežastimi tapo meningokokinė infekcija, ar buvo galima numatyti, kad ji palauš puikios sveikatos – A sveikatos grupei priklausantį karį?
Gydymas tokiais atvejais gali būti pavėluotas
Pasak 45-erių metų darbo stažą turinčio infektologo prof.habil.dr. Alvydo Laiškonio, pagal žiniasklaidoje aprašytus simptomus, kariui iš tiesų galėjo būti neuroinfekcija.
Neuroinfekcija yra platesnis apibrėžimas nei meningokokinė infekcija. Jos abi gali plisti oro lašeliniu būdu.
Pirmieji tokių infekcijų simptomai dažnai būna nespecifiniai, primenantys gripo požymius, tad net sveikatos priežiūros specialistui gali būti sunku anksti diagnozuoti ligą. Klasikiniai simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas ir nedidelis violetinio atspalvio išbėrimas, išryškėja palyginti vėlai, ligai pažengus, todėl gali būti, kad gyvybę galintis išgelbėti gydymas bus pradėtas ne iš karto.
„Suaugusį žmogų pristačius į ligoninę su tokiais simptomais kaip pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, gydytojai ne visuomet iš karto įvertina situacijos rimtumą. Todėl anksčiau turėdavome praktiką tokius įtartinus pacientus palikti stebėjimui. Kartais ir paaiškėdavo, kad po poros valandų atsirasdavo bėrimas.
Esu turėjęs atvejį, kai ant kojų, per tris valandas nuo atvykimo į ligoninę, pacientei nuo šios infekcijos atsirado kruvinos dėmės ir teko persodinti odą“, – pasakojo profesorius.
Kartais neįmanoma nieko padaryti
Tačiau prof. habil. dr. A.Laiškonis įsitikinęs, kad medikų negalima kaltinti.
„Kartais tiesiog nieko padaryti nebeįmanoma. Pamenate neseniai ligoninėje nuo meningokokinio sepsio mirė dvi mergaitės? Viena po 14, kita – 12 valandų nuo infekcijos pradžios. Jos gavo visą reikiamą gydymą.
Visuomenė ir spauda neretai pradeda kaltinti medikus. Deja, nors žmogus ir laiku kreipiasi ir gydymas pradedamas laiku, organizmas dėl audringos reakcijos neatlaiko“, – kalbėjo infektologas.
Iš tiesų, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. žmonių, užsikrėtusių meningokokine infekcija, miršta net tada, kai liga diagnozuojama ir gydyti pradedama anksti ir tinkamai.
Galėjo pats nešioti bakteriją
„Vaikai iki 6-7 metų apie 60 proc. nešioja savąjį meningokoką, prie kurio pripranta. Dažniausiai jį sukeliančios bakterijos tūno nosiaryklėje. Kai pradeda eiti į kolektyvus, norom nenorom jais dalijasi vieni su kitais.
O tarp suaugusiųjų infekuotojų esama apie 30 procentų. Kai oro lašeliniu būdu bakterija perduodama kitam žmogui, gali kilti audringa organizmo reakcija. Todėl tai yra itin pavojinga kolektyvuose, tokiuose kaip kariuomenė ar mokyklos.“, – teigė infektologas prof. habil.dr. A.Laiškonis.
Savasis meningokokas taip pat gali paūmėti imunitetui nusilpus. Kai organizmą kamuoja stresas, peršalimas ar perkaitimas.
Kariuomenėje organizmą gali ištikti šokas
Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininkas, majoras Vilius Kočiubaitis, paklaustas, kaip kariuomenėje nustatoma kario sveikatos grupė, pasakojo, kad ją nustato medicininės komisijos grupės pirmininkas, įvertinęs visus patikrinimo rezultatus. Karius tikrina įvairūs specialistai.
„Diagnozėje įrašomas tam tikras apribojimo laipsnis. A sveikatos grupės skiriama žmogui, neturinčiam praktiškai jokių susirgimų arba diagnozuoti organiniai arba funkciniai pakitimai yra visiškai nereikšmingi. B grupėje taip pat panašiai. Abiejų šių grupių kariai gali tarnauti specialiosiose pajėgose“, – teigė V.Kočiubaitis.
Karių imunitetas nėra tiriamas. „Net nežinau, ar kitose kariuomenėse tai yra daroma, mat tai – labai sudėtingas ir ilgas tyrimas.
Be to, tų žmonių, kurie pasirenka eiti į kariuomenę, organizmus bent jau pirmus tris mėnesius dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, fizinio ir psichologinio krūvio jų gali ištikti šokas, o tai, be abejonės, gali paveikti imunitetą, jis gali susilpnėti. Tad tirti imunitetą prieš einant į kariuomenė – nėra prasmės“, – kalbėjo majoras.
– Minėto asmens sveikatos istorijos nemačiau, tad negaliu pasakyti, kaip ten buvo. Galbūt meningokokas „tupėjo“ nosiaryklėje ir pasireiškė imunitetui pasilpus“, – pridūrė jis.
Tačiau, pasak majoro, jei būtų nuspręsta tokį tyrimą atlikti, tam būtų sudarytos visos reikiamos sąlygos.
Iš viso šalies karinėse pajėgose yra skiriama dvylika sveikatos grupių, mat šios nustatomos ir asmenims, invalidizuotiems tarnybos metu.
Kiekvienai specialybei nustatyta, kokią sveikatos grupę karys turi turėti. Jei nustatoma žemesnė sveikatos grupė nei būtina specialybei, jis perkeliamas į kitą.
