Žinoma choreografė netrokšta ramybės netgi sunkios ligos patale – negali susitaikyti su tuo, kaip be jos sukasi teatro veikla. Gydytojai pacientę įspėjo nejuokauti su sveikata ir nors kiek laiko pamiršti darbus.
Nesuprato pirmųjų simptomų
Kauno klinikinės ligoninės palatoje neseniai dienas leidusi B.Letukaitė nė neįtarė insulto požymių. Darbu gyvenanti moteris neturėdavo laiko pagalvoti apie kūno siunčiamus skausmo signalus. Dar labiau ji neįsivaizdavo, kad daug metų bėgant iš repeticijos į repeticiją kada nors galėtų tekti nieko neveikti, o gulėti ligoninės lovoje.
Gulėjimas B.Letukaitei, regis, tapo didžiausia bausme už tai, kad anksčiau nesusirūpino sveikata. Nors moteris nesiskundė padidėjusiu kraujospūdžiu, klaidingai manė, kad negali ištikti insultas. Ji buvo įsitikinusi, kad jeigu dažnai nevalgai riebios mėsos, taip pat negali nieko bloga nutikti kraujagyslėms.
„Beveik visai nevalgau mėsos, o kraujospūdis visada būdavo mažesnis už normą.
Gydytojai klausdavo, ar manęs nemėto į šonus dėl per mažo kraujospūdžio, tačiau nieko panašaus, kaip insulto išvakarėse, anksčiau nebuvau patyrusi“, – pasakojo „Auros“ įkūrėja ir vadovė.
B.Letukaitei balandžio 22-osios vakaras buvo kaip reta ramus. Ji dalyvavo menininkų susibūrime, kuriame gurkšnojo tiktai vandenį, suvalgė kelis mažus sumuštinius. Grįžusi namo moteris pasijuto aptingusi – nenorėjo net nusivalyti makiažo.
Apsirengusi pižamą ji nutarė nusiprausti vėliau – į lovą pasiėmė kompiuterį, dar įsijungė televizorių. Atsakiusi į kelis laiškus Birutė snūstelėjo. Prabudusi pusę dviejų nakties pagalvojo, kad reikėtų prisiversti nueiti į vonios kambarį ir nusiprausti.
Tuo momentu, kai ji ruošėsi lipti iš lovos, netikėtai kairiąją galvos pusę apėmė neįprastas skausmas: „Lyg kas į nosį piltų vandenį ir viskas tekėtų į galvą. Labai nemalonu.“
Lipančią iš lovos Birutę pradėjo mėtyti į šonus. Ji sugrįžo atgal į patalus. Tuomet išpylė šaltas prakaitas.
„Bet nebuvo jokios minties apie tai, kad tai gali būti rimta“, – insulto požymių nė neįtarė B.Letukaitė.
Į medikus patarė kreiptis sūnus
Choreografė neskubėjo kviesti greitosios pagalbos medikų. Pirmiau ji paskambino Londone gyvenančiam sūnui ir pasipasakojo apie galvos skausmus. Jis patarė nedelsiant kreiptis į medikus.
Bet B.Letukaitė pasiramsčiuodama į sienas dar nuėjo į tualetą. Tačiau sūnaus užsispyrimas pagaliau nuginklavo motiną – ji tą naktį išsikvietė greitąją pagalbą. O pamatavus kraujospūdį paaiškėjo, kad jis gerokai šoktelėjęs – 200/100 mm Hg.
„Važiuojame į ligoninę“, – Auksiniu scenos kryžiumi jau prieš dešimtmetį įvertintai darbščiajai kaunietei pasiūlė greitosios pagalbos medikai.
Atlikus pirminius tyrimus gydytojai pacientei paaiškino, kad kraujas nėra išsiliejęs į smegenis, tačiau iki ryto vertėtų likti medikų globoje dėl būklės stebėjimo. Choreografei buvo prijungta lašelinė.
„Apėmė toks jausmas, kad praeis galvos skausmas ir keliausiu namo, nes penktadienį turėjo būti repeticija, o šeštadienį – koncertas“, – vylėsi B.Letukaitė, bet medikai neišleido.
Kol miegojo – apvogė
Birutė prisipažino – ligoninėje tris paras ji miegojo retai prabusdama, o bendradarbės vis ėjo jos lankyti.
Per tą mieguistą laikotarpį vienvietėje palatoje gulinti choreografė buvo apvogta – pasigedo rankinės, kurioje buvo piniginė, kosmetinė, kvepalai ir asmens dokumentai.
„Rankinė buvo padėta prie pat mano galvos“, – vagišiaus įžūlumu stebėjosi bejėgiškos būklės ligonė.
Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus B.Letukaitė išgirdo jai pačiai netikėtą diagnozę – medikai nustatė ūmų išeminį insultą, dėl kurio pažeista kairioji smegenų pusė.
„Ačiū Dievui, kad kraujagyslė nespėjo pratrūkti, o tik užsikimšo. Gydytojai sako, kad mano atvejis – stebuklas“, – sakė po ligos jėgas atgaunanti choreografė.
Privertė lėtinti tempą
Per didelis darbštumas ir nuovargis. Tai galėjo nualinti garsios choreografės sveikatą. Gydytojai pacientei paaiškino, kad iki insulto ją atvedė dažnai pasikartojantis stresas.
Tačiau insultas choreografei buvo ne pirmas įspėjimas, vertęs lėtinti tempą. Ją prieš 15 metų sustabdė sąnarių ligos, kurių tikslios priežasties gydytojai taip ir nenustatė.
Tam reikšmės galėjo turėti ir paveldėjimas, ir fizinis krūvis.
„Ne vaikščiojau, o visąlaik bėgau – turėjau visur suspėti: auginau mažą vaiką, dėsčiau universitete, tuo metu turėjau „Aurą“, sergančią motiną“, – pasakojo šokio teatro vadovė.
Nors dabar insultas taip pat pristabdė moters judėjimą, nes gydytojai pataria gulėti lovoje, mintimis ji – vis vien darbe.
Choreografė tarsi nepastebėjo, kaip greitai lėkė jos gyvenimas.
Didžioji jo dalis prabėgo pačios sukurtoje „Auroje“, nes tai choreografei buvo labai svarbu.
Pastaruoju metu B.Letukaitei liūdesį kėlė tik vienišumas, nes ji neturi gyvenimo draugo, o suaugę dukra ir sūnus dirba ir gyvena Anglijoje. Artimų giminių Birutė taip pat neturi, nes šeimoje užaugo vienturtė.
Nors vaikai buvo atvykę aplankyti motinos, bendradarbiai taip pat dažnai užsukdavo į palatą. Dėl dažnų lankytojų barėsi ir Birutės gydytojas, siūlantis jai ramybės režimą.
Slaptas veiksnys, galėjęs provokuoti insultą, matyt, buvo ne tik nervinė įtampa, bet ir širdies ritmo sutrikimas, kuris Birutei nustatytas dar mokantis mokykloje.
„Pastaruoju metu širdį permušdavo nuo staigaus judesio. O neseniai viešint Norvegijoje permušimai prasidėjo esant ramios būsenos.
Tąkart ligoninėje praleidau kelias valandas, kol ritmas buvo atkurtas. O vakare buvo mūsų premjera, kurią žiūrėjau salėje“, – apie streikuojančią širdį užsiminė moteris.
Daugelis B.Letukaitę pažįstančių žmonių nenustodavo stebėtis, iš kur ji turi šitiek energijos, kad lekia kaip kulka.
Jai tai atrodė natūralu: „Nesusieju savo amžiaus, kuris įrašytas pase, su tuo, kaip visada jausdavausi.
Man atrodė, kad laikas sustojęs. Jaučiu gyvenimo geismą iki šiol, nes man viskas įdomu.“
Įsidėmėkite 3 sunkios ligos požymius
Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius Dalius Jatužis (nuotr.), kuris taip pat yra Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, paminėjo tris pagrindinius simptomus, kurie rodo, kad žmogų ištiko insultas.
Ši liga siunčia tokius sveikatos sutrikimo signalus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Tai – vienos pusės veido paralyžius (perkreiptas veidas, nusviręs lūpų kampas), nusilpusi ranka, kurios negali pakelti ar išlaikyti pakeltos (kartu gali būti nusilpusi ir koja, ir atsiradęs pažeistos pusės tirpimas), ir sutrikusi kalba (ligonis kalba padrikais žodžiais ar tik skiemenimis, nesugeba suformuluoti minties, atsakyti į paprastus klausimus ar neaiškiai taria žodžius). Būtent tokie trys simptomai, atsiradę staiga, pastebimi daugumai (80 proc.) insultu susirgusių žmonių.
Kiti insultui būdingi simptomai – staiga sutrikusi rega, pusiausvyra ir galvos svaigimas. Staigus ir stiprus galvos skausmas insulto metu būna rečiau, be to, tai gali būti ir kitų ligų požymiai. Bet kuriuo atveju įtarus insultą reikėtų kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Veikti reikia labai greitai, nes laikas insulto metu yra kertinis sėkmingo gydymo akmuo. Ypač tai svarbu išeminio insulto atveju, kurio metu stengiamasi atkimšti trombuotą smegenų arteriją ir atkurti normalią smegenų kraujotaką.
Kreiptis į medikus reikia net ir tuo atveju, jei minėti simptomai praeina savaime, – vis tiek būtina pacientą apžiūrėti, ištirti, nustatyti tikėtiną ligos priežastį ir paskirti tinkamą profilaktiką.
