Nors ne visai supratau, kiek daug mano mama skiriasi nuo kitų, žinojau viena – ji mano motina ir aš ją myliu“, – tai CNN pasakojo Antonie Jacksonas, organizacijos „Special Olympics Michigan“ plėtros direktorius.
Vyras tikino, kad mamos psichikos liga paskatino jį savo gyvenimą skirti pagalbai kitiems.
Meilė motinai A.Jacksonui kainavo iš tiesų daug. Teko patirti patyčių. „Mano bendraklasiai garsiai, kalbėdavo: „Ei, čia tas berniukas, kurio mama išprotėjusi“. Man telikdavo piktai atsakyti: „Ji neišprotėjusi, ji tik serga“, – prisimena vyras.
Šeima gyveno afroamerikiečių bendruomenėje, kuri turėjo ribotą prieigą prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, o psichinės ligos buvo itin stigmatizuotos. Apie tai niekas garsiai nekalbėjo, todėl A.Jacksonas ilgai iš tiesų nežinojo, kas jo mamai yra.
„Apie tai, kad mama sirgo sužinojau tik nugirdęs draudimo agento ir senelės pokalbį. Šis tarė: „Draudimo polisas atsieis nemažai dėl jūsų dukters šizofrenijos.“ Tuomet supratau. Mano mama serga šizofrenija“, – prisiminė vyras.
Gyvenimas su ligota motina jam buvo nenuspėjamas. Tarsi linksmieji kalneliai užrištomis akimis: niekada nematyti, kur posūkis ir kas bus toliau.
A.Jacksono mama negalėjo atlikti paprasčiausių kasdienių pareigų. Ji sunkiai dorojosi su sąskaitų apmokėjimų, produktų pirkimu, pusryčių ruošimu ir vaikų išlydėjimu į mokyklą.
„Padėčiai namuose pablogėjus, įsikišo mano senelė ir perėmė kontrolę. Ji tapo visos šeimos stabilumo garantu. Visomis išgalėmis stengėsi apsaugoti nuo mamos ligos bjaurumo, tačiau ne visuomet pavykdavo.
Sudėtingiausia būdavo, kai mamai prasidėdavo haliucinacijos. Visi būdavome mirtinai išsigandę, kai mama švaistydavosi peiliais, į langus mėtydavo plytas. Ją sutramdydavo tik atvykusi policija. Išgabendavo į vietos krizių centrą. Jaučiausi bejėgis prieš šią ligą.
Tačiau dabar mamos šypsena ir kiekvienas žingsnis link nepriklausomybės bei savarankiškumo įkvepia ir mane mane judėti pirmyn.
Anksčiau susitaikyti su jos liga niekaip negalėjau, tačiau mano senelė kartą tarė: „Jūsų motina turi šizofrenija, ne liga turi ją“. Ir iš tiesų, nepaisant visko, ji – vis dar mano mama. Graži, linksma ir savo vaikus mylinti moteris.
Tada aš supratau, kad dėl jos ligos turiu tik dar labiau ją mylėti. Todėl baigęs mokyklą tapau jos slaugytoju ir teisėtu globėju.
Augdamas su šizofrenija sergančiu žmogumi patyriau neįkainojamų gyvenimo pamokų.
Tai įkvėpė mane įkurti pagalbos organizaciją, kuri ištisus metus psichikos negalią turintiems vaikams suteikia galimybę sportuoti, plėtoti Didžiųjų brolių ir seserų mentorių programą, tapti vietinės bažnytinės bendruomenės pirmininku ir mentoriumi.
Šiandien mano mama gyvena suaugusiųjų globos centre. Tai puiku, nes kas kartą susitikus matau ją besišypsančią.
Dabar jai 64-eri. Ji yra energinga ir labai stipri. Jai patinka leisti laiką su savo vaikais, anūkais ir seserimis. Ji yra stabili ir vis arčiau žengia link nepriklausomybės ir savarankiškumo.
Šeimos bei draugų parama, meilė ir paskatinimas bei psichikos sveikatos profesionalų darbas prisidėjo prie to, kad mano mama ir šeima tapo stipresnės“, – pasakojo A.Jacksonas.
Statistiniai duomenys byloja, kad vienas iš penkių žmonių JAV yra paveiktas tam tikros psichikos ligos.
Tuo tarpu Lietuvoje galimai net 40 proc. gyventojų yra turėję arba turi psichikos problemų, o šizofrenija serga 1 iš 100 žmonių.
Pagal pasaulinę statistiką vyrų ir moterų sergamumas yra beveik vienodas, tačiau moterys suserga būdamos vidutiniškai 5-eriais metais vyresnės. Dažniausiai suserga 15-35 metų amžiaus asmenys: vyrai – maždaug 25-erių, o moterys – maždaug 30-ties metų.
Vis dėlto Lietuvoje atlikt tyrimai rodo, kad net trečdalis apklaustų šalies gyventojų atsisakytų bendrauti su šizofrenija sergančiais žmonėmis.
