Tūkstančiai žmonių, tikrinęsi mobiliojoje laboratorijoje infekcijos ar kitu atveju buvo neapsaugoti ir nebūtų galėję reikalauti žalos atlyginimo dėl paprasčiausio neapsižiūrėjimo. Kas kaltas? Nei viena nei kita pusė, be abejo, savo kaltės neįžvelgia.
Išsityrė beveik 40 tūkstančių žmonių
Mobilioji laboratorija buvo reikalinga projekto „Išsaugokime vyrus“ įgyvendinimui. Jo pirmojo etapo metu nemokamai buvo patikrinta 12630 vyrų. Iš jų 1307-iems vyrams buvo nustatytos padidintos Prostatos specifinio antigeno reikšmės (rezultatas daugiau nei 3µg/l) ), rodančios galimą urologinį susirgimą, ir visi vyrai buvo nukreipti urologų konsultacijai – diagnozei nustatyti.
Antrajame etape nemokamų kraujo tyrimų pasirinkimas gerokai išsiplėtė: pradėtas tikrinti ir moterų kraujas, joms atliekant įvairius tyrimus. Per beveik trejus metus jau patikrintas 24521 žmogus, atlikti 201704 skirtingi kraujo tyrimai. Padidintos PSA reikšmės rastos dar 1419 vyrų.
Gavo raštą, kad veikia neteisėtai
Projekto organizatoriai ir rėmėjai teigia, kad praėjusių ketverių su puse metų patirtis rodo, jog tokios mobilios diagnostikos laboratorijos veikla pagerina ankstyvąją ligų diagnostiką. Daug žmonių tyrėsi kraują po dešimčių metų pertraukos, o nemokami tyrimai leido paslauga pasinaudoti ir labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
Deja, šių metų kovo pradžioje mobiliąją diagnostikos laboratoriją eksploatuojanti medicininių tyrimų laboratorija UAB „Medicina practica“ gavo raštą iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, kurioje keliamas klausimas dėl mobilios laboratorinės diagnostikos paslaugų teikimo.
Gavus atsakymą, pranešta, jog teikiant laboratorinės diagnostikos paslaugą nėra įteisintos kraujo paėmimo procedūros mobiliomis sąlygomis. Paaiškėjo, kad kraujo donorystės paslaugos mobiliuose punktuose galimos, o kraujo mėginių paėmimas nėra įteisintas.
Tad štai – ketverius su puse metų visoms valstybinėms institucijoms tai nekėlė jokių klausimų, o dabar ši laboratorija jau du mėnesius stovi, laukdama sveikatos apsaugos ministro sprendimo.
Dėl tokios padėties kreiptasi net į Prezidentę.
Turėjo kreiptis patys
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Nora Ribokienė, paprašyta paaiškinti susiklosčiusią situaciją, teigė, kad tokiai veiklai įteisinti būtini teisės aktai šiuo metu ruošiami. Kontrolės imtasi gavus skundą.
„Esmė tokia, kad Akreditavimo tarnyba atlieka kontroles, gavusi skundus arba pavedimus. Tiksliai negaliu pasakyti, kada, tačiau prieš kurį laiką, gavome skundą, kad tam tikro laboratorijos kviečia pacientus parodų, mugių ir kitokių renginių metu tikrintis kraują. Tas įstaigas įspėjome, kad jos, neturėdamos licencijų veiklos vietose, negali teikti tokių paslaugų, mat tai užtraukia administracinę atsakomybę. Mes nei baudėme, nei persekiojome, tiesiog įspėjome.
Gerbiamas Gediminas Žižys su mumis susisiekė ir jam buvo rekomenduota, kad tokią veiklą reikia įteisinti. Kaip tą padarė gerbiama Agnė Zuokienė mobilioms mamografijos paslaugoms.
Bendrąja prasme paėmus, iki mano atėjimo ankstesnis vadovas laikėsi nuostatos, kad neteisėtos veiklos tarnyba nekontroliuoja. Aš į tai pasižiūrėjau atsakingai. Todėl nuspręsta tokią veiklą kaip įmanoma labiau redukuoti ir į šį procesą įtraukti daugelį valstybinių institucijų“, – portalui lrytas.lt teigė N.Ribokienė.
Pasak jos, tokia neteisėta veikla yra viena didžiausių grėsmių pacientų sveikatai ir gyvybei.
„Iš dalies į tokią veiklą patenka ir tie minėtieji autobusiukai. Tačiau suprasdami, kad visuomenei tai sukelia pozityvias emocijas, duoda pridėtinės vertės, prisidėjome, kad atsirastų reikiami teisės aktai mobiliųjų paslaugų įteisinimui“, – kalbėjo VASPVT vadovė.
N. Ribokienė akcentavo, kad tai paslaugos teikėjo prievolė, sugalvojus tam tikrą veiklą, pasirūpinti jos įteisinimu. Iniciatyvos ieškoti kaltų, kai nėra juridinio pagrindo, teisės tarnyba neturi.
Kaltus reikia bausti
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys tikina, kad visi reikiami dokumentai prieš penkerius metus buvo sutvarkyti. Sužinojus apie pasikeitusius reikalavimus, tuoj pat buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas, deja, prasidėjo siuntinėjimai“nuo Kermošiaus pas Keipošių“.
„Mes nesame laukiniai žmonės. Autobusiukas buvo pirktas specialiai, kad jis būtų įrengtas pagal visus reikalavimus: steriliai, su visa reikiama aparatūra. Visus dokumentus tuomet susitvarkėme ir formalius reikalavimus atitikome.
Autobusiukas važinėjo penkerius metus ir kažkam „užmynė ant nuospaudos“. Neatmetu tokios galimybės. Kaip kitaip paaiškinti, kad po šitiek laiko atsirado kažin kokie Kada bus tvarka ministerijoje? Ne ministras šituos dalykus sprendžia. Šiandien vadovauja ministerijai, o ryt – jau ne. Visa ten sėdinti biurokratija klauso kažin kieno pavedimų.
Nesuprantu, ar Lietuvoje tik reikia siekti, kad daugiau taip niekam nekiltų noras taip daryti? O kad nekiltų noras – kaltus reikia nubausti. Mano nuomone, čia „kvepia“ keturiais penkiais papeikimais vilkinusiems dokumentų pasirašymo procesą.
Kai sužinojome, kad pasikeitė reikalavimai, kreipėmės į Akreditavimo tarnybą, išsiaiškinome, ko reikia ir lygiai per dvi dienas parengėme ministro Deja, po to prasidėjo tyčiojimasis ir gainiojimas: reikia darbo grupės, reikia susikviesti specialistus, tada pareikalauta, kad mes pristatytume informaciją, kur dar veikia tokie autobusėliai...
Amerikoje veikia. Europoje mes buvome pirmieji. Ko dar reikia? Lietuviai nors vieną kartą atsidūrė pirmoje vietoje, bet reikėjo ateiti ir būtinai viską sugadinti.
Ministras žada pasirašyti reikiamus dokumentus, tačiau, kada tai įvyks – nežinia. Vakar iki vakaro dokumentas dar nebuvo pasirašytas“, – dėstė G. Žižys.
Laukia dokumentų ant stalo
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela patikino, kad sulaukus reikiamos vizos, dokumentai, reikalingi puikiai iki šiol veikusios mobiliosios laboratorijos darbui bus pasirašyti gavus atitinkamą vizą.
„Yra duotas pavedimas parengti tvarkas, tačiau jos dar neparengtos. Kai tik reikiamos vizos bus pas mane ant stalo, bus ir atsakymas.
Problema ta, kad penkerius metus niekas nieko nematė, o dabar štai – nesusipratimas įvyko. Faktas, kad kraujo paėmimas tokiomis sąlygomis turi būti reglamentuotas.
Kas tokiu atveju atsakytų, jei po tokios procedūros žmogus būtų apkrėstas hepatitu?“ – susirūpinimą išreiškė ministras.
J.Požela patikino, kad dės visas pastangas, jog kraujo mėginių paėmimas mobiliose laboratorijose būtų kuo greičiau įteisintas.
Suabejota tyrimų verte
Savo ruožtu, N. Ribokienė paaiškino, kad šiuo metu dokumentai išsiųsti keturių institucijų derinimui. Standartinės procedūros vyksta įprastai, tad galutinio rezultato dar teks palaukti. “Derinimo laikotarpis baigiasi rytoj (gegužės 20 dieną – aut. past.). Savo pasiūlymus ir pastabas turėtų pateikti mano vadovaujama tarnyba, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Lietuvos laboratorinės medicinos draugija. Įvertinus pastabas, projektas bus teikiamas tolesniam derinimui“, – sakė VASPVT vadovė.
Beje, esama žinių, kad ministerijos specialistai, pasigilinę į situaciją, iškėlė mintį apie abejotiną tokių tyrimų vertę, mat jie tik įneša psichologinio streso į vyrų gyvenimą.
