Jos nederėtų supainioti su albinizmu. Vitiligo turinčių žmonių organizme yra melanino, tačiau jis nyksta. Tai įrodo paprastai nekintanti plaukų spalva, tokiu pačiu išliekantis akių atspalvis. Tuo tarpu albinizmą turintys žmonės gimsta neturėdami melanino. Jo nėra nei odoje, nei plaukuose, nei akyse.
Dėl ligos neišgyvena
Nors dažniausiai baltmė pasireiškia iki 25 metų amžiaus žmonėms, kaunietės Reginos Gervelienės (58 m.) patirtis buvo kiek kitokia. Jai pirmosios dėmės išryškėjo pajūryje, besimėgaujant saulės voniomis.
„Pirmieji ligos požymiai pasireiškė sulaukus maždaug 28-erių metų. Po antrojo gimdymo su šeima išvykome pailsėti prie jūros ir, ilgiau pabuvus saulėje, pasireiškė pirmieji ligos požymiai.
Iš pradžių nesupratau, kas atsitiko – ant odos atsirado pūslės, atrodė, lyg būčiau nudegus. Vėliau nudegimo vietose liko baltos dėmės. Pirmiausia liga palietė veidą: dėmės atsirado aplink akis, burną, vėliau pasirodė ir viršutinėje plaštakų dalyje, nubalo pirštai.
Grįžę atgal į Kauną kreipėmės į specialistus. Tuo metu ne visi žinojo, kas tai per liga ir kaip ją gydyti. Išgirdau tik diagnozę – baltmė, ir, kad tuo metu dar buvusiame Leningrade buvo taikomas gydymas barokameromis. Deja, kelionė buvo iš tiesų brangi, taigi nusprendžiau palikti, kaip yra“, – pasakojo Regina.
Nekontroliuojama liga ėmė plisti gana greitai, tačiau moteris neprarado humoro jausmo. Į situaciją, kurioje dabar yra, jai pavyksta žvelgti pernelyg neišgyvenant.
„Vienintelis gydymas, kurį pati sau pritaikiau – veido odos išbalinimas pienu ir mielėmis. Visgi, veidas – traukianti dėmesį sritis, o kai „kažkas ne taip“ žmonės žiūri dar labiau. Kitose kūno vietose esančios dėmės manęs netrikdo, tačiau veidą saugau.
Nesinori, kad pernelyg daug saulės gavusi sveika oda įdegtų, o vitiligo dėmės nubaltų. Tuomet jos paraudonuoja, atsiranda akį traukiantis kontrastas. Tuo tarpu dėl ant plaštakų esančių dėmių aš neišgyvenu.
Būna, vaikai pribėgę klausia, kas man atsitiko, kodėl mano pirštai tokie balti, tai aš jiems juokaudama atsakau, kad labai kruopščiai prausiausi, bet tik pirštus, nes mat pačios rankos įrudusios. Tuomet jie pasijuokia ir mane pamoko, kad prausti reikia viską“, – juokėsi moteris.
Reginos teigimu, jei tai netrauktų aplinkinių žvilgsnių, liga neturėtų jokio poveikio jos gyvenimui.
„Iš pradžių būdavo žmonės klausinėdavo, kas, kaip ir kodėl. Nesuprasdavo, dėl kokių priežasčių turiu kelių skirtingų atspalvių odą. Kai kurie iškeldavo teoriją, kad nudegiau ugnimi, kiti dar ko prisigalvodavo... Nors iš pradžių dar aiškinome, kaip yra, vėliau nusprendėme leisti manyti taip, kaip žmonėms atrodo.
Ir dabar, būna, pasižiūri koks praeivis kreivai, tačiau aš neišgyvenu dėl to. Galiausiai, nėra priežasties – be to, kad skiriasi mano odos spalva, jaučiuosi visiškai gerai, nes liga nepasireiškia jokiais kitais simptomais. Vis dėlto, gan sparčiai plinta.
Tose vietose, kurias nusiplikiau verdančiu vandeniu ar ten, kur įsisiurbė erkė, kone iš karto atsirado ir baltmės dėmės. Taigi, ten, kur oda patyrė traumą, ten ir dėmė atsirado“, – savo patirtimi dalinosi Regina.
Priežastis galima tik spėti
Dermatovenerologas Nauris Grušauskas poniai Reginai pritaria ir teigia, kad, nors ligos sukėlėjas yra nežinomas, vitiligo dėmės gali atsirasti traumos vietoje. Be to, medikas tvirtina, kad baltmė – gerokai dažnesnė nei įtarėme, tačiau fiziškai nepavojinga liga.
„Baltmė – lėtinė odos liga, kurios priežastis kol kas yra nežinoma. Vis dėlto, pastebėtas gan stiprus genetinis polinkis susirgti, kadangi net 30 proc. sergančiųjų nurodė, jog jų šeimoje yra baltmę turinčių asmenų. Taip pat dėmės gali atsirasti traumos vietoje.
Manoma, kad organizme atsiranda dalelės, sunaikinančios melanocitus – ląsteles, suteikiančias odai spalvą ir dėl saulės poveikio priverčiančias ją patamsėti. Nors egzistuoja daugybė teorijų, nėra jokių faktų, parodančių, kodėl šios dalelės susidaro.
Niekas negali pasakyti, ar viso to kaltė yra laisvojo peroksido formavimasis, kiti teigia, kad baltmė – autoimuninis susirgimas... Deja, visa tai kol kas tik spėlionės“, – dėl kol kas esančios padėties apgailestavo medikas.
Nors vitiligo pasireiškia tik odos spalvos pokyčiu ir neturi jokių kitų simptomų, ši liga ypatingai sunki psichologiškai. Priklausomai nuo išplitimo lygio, baltmė gali neigiamai paveikti asmens pasitikėjimą savimi, paskatinti jį mąstyti, kad galbūt pasielgė neteisingai ir taip „prisišaukė“ ligą.
„Manymas, kad žmogus kokiu nors būdu sukėlė sau šią ligą, yra klaidingas. Žinoma, dėl sumažėjusio pasitikėjimo savimi pacientas ima kaltinti save ar savo aplinką, tampa neatsparus šarlatanams, kurie siūlo neveikiančius, tačiau brangius gydymo būdus.
Vienas iš tokių „metodų“ – žarnyno plovimas. Yra asmenų, teigiančių, kad vitiligo – organizmo užterštumo padarinys ir jį išsivalius liga atsitrauks. Deja, tai yra netiesa, o su žmonių jausmais taip žaidžiantys asmenys yra paprasčiausiai gudrūs.
Jie žino, kad beviltiškoje padėtyje esantis pacientas ieško išeities. Taip atsitinka dėl ne itin veiksmingo gydymo, kurį turime šiandien. Tradicine medicina nusivylę žmonės gręžiasi į alternatyvas, kurios nei kiek nepadeda, tik kainuoja“, – aiškino gydytojas.
Vitiligo atsiranda staiga ir dažniausiai iš lėto progresuoja. Kartais matomas progresas vyksta pakankamai staigiai, kitais atvejais būklė stabilizuojasi, o itin retai – liga ima trauktis. Visgi, pagerėjimas nėra šimtaprocentinis. Pieno baltumo dėmių vis tiek lieka, tačiau situacija pagerėja.
„Jei liga truputį atsitraukia, dažniausiai šis pokytis matomas viršutinėje kūno dalyje, daugiau laiko praleidus saulės atokaitoje. Vis dėlto, jokiu būdu nepatariu eiti ir baltmę kaitinti saulėje – pigmento neturinti oda daug greičiau nudega.
Nereikėtų įsivaizduoti, kad pasideginus saulėje šios dėmės susilygins su odos atspalviu. Priešingai, skirtumas tarp vitiligo pažeistos ir sveikos odos tik paryškės.
Šiuo metu visame pasaulyje egzistuoja 5 pagrindiniai gydymo būdai. Skyrus pirmąjį yra naudojami nuo saulės spindulių apsaugantys, fotoapsauginiai kremai. Tokiu būdu ne taip smarkiai įdegama, skirtumas tarp baltmės dėmių ir melanino turinčios odos ypatingai neišryškėja, jos neįdega.
Taip pat egzistuoja kosmetinės priemonės: įvairūs maskuokliai, atspalvį suteikiantys kremai. Deja, jei liga išplitusi smarkiai, šie produktai gali nepadėti arba jų sąnaudos bus išties aukštos.
Trečias gydymo būdas – pigmento atstatymas. Skiriami stiprūs hormoniniai kremai, kuriais pažeistos vietos tepamos apie 2 mėnesius. Jei paciento būklė negerėja, gydymas nutraukiamas.
Vienas pigmento atstatymo metodų – PUVA terapija. Jos metu pacientas vartoja vaistus, pritraukiančius saulės spindulius, be to jam yra skiriamas švitinimas ultravioletiniais A spinduliais. Teoriškai, taikant šį gydymo metodą silpnėja melanocitus atakuojančios dalelės.
Tai ypač Šiaurės Amerikoje paplitusi praktika, kuri turėtų būti atliekama tik specialistų, nes labai nesudėtinga nudeginti paciento odą. Kitas panašus metodas – taikyti švitinimą UVB 311 spinduliais. Jis reikalauja ilgalaikio, iki pusės metų trunkančio gydymo.
Ketvirtas gydymo būdas – sveikos odos persodinimas į pažeistos vietą, o penktasis ir paskutinis – odos sveikos odos išbalinimas. Jis buvo pritaikytas ir visiems žinomam Maiklui Džeksonui, tačiau dėl stipraus chemikalų poveikio odai, jos nebegalima rodyti saulei“, – pasakojo N. Grušauskas.
Baltmė – pasaulyje sulaukė pripažinimo
Iš tiesų, anksčiau kone tabu laikyta liga pamažu tampa pripažįstama visame pasaulyje. Vis daugiau žmonių išdrįsta žengti į gatves nebesislėpdami, didžiuodamiesi savimi ir teigdami, kad liga jų neapibūdina. Amerikos Top modeliuos dalyvavusi Chantelle Winnie greitai tapo daugelio mergaičių idealu.
Be to, jos baltmės dėmės yra neįtikėtinai simetriškos, o tai sukelia įsimintiną efektą. Kitas pripažinimo sulaukęs modelis – Darius Vernon didžiuojasi ypatingai išsidėsčiusiomis odos dėmėmis, o juodaodės Darcel de Vlugt baltmei išplitus po visą kūną, moteris tapo visiškai balta.
Baltme taip pat serga ir daugelyje komedijų nusifilmavęs Styvas Martinas, dainininkė Tamara Braxton, „Aukščiausios pavaros“ vedėjas Ričardas Hamondas bei kiti.
