Periodontu vadinami audiniai supantys dantis – tai dantenos, periodonto raištis, cementas ir alveolinis kaulas.
Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, periodontito paplitimas tarp 34-44 metų Lietuvos gyventojų siekia 30-37%, o tarp vyresnių nei 55 metai asmenų – iki 95%.
Europos periodontologų federacija siekia didinti visuomenės sąmoningumą ir žinojimą, kad periodonto būklė susijusi su viso organizmo būkle. Pagrindinė periodonto ligų priežastis – nepakankama burnos higiena. Be to, kad prasta burnos higiena yra siejama su tokiomis burnos ligomis ir būklėmis kaip blogas burnos kvapas, dantenų ligos, ėduonis, dantų netekimas, burnos vėžys, tai gali būti siejama ir su sisteminėmis organizmo būklėmis – kardiovaskulinės sistemos ligomis (infarktu, insultu), cukriniu diabetu, kvėpavimo takų ligomis, ankstyvu gimdymu, kitų lokalizacijų vėžiu (inkstų, kasos ir kraujo onkologinėmis ligomis). Iniciatyvos tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kaip burnos sveikata lemia gyvenimo kokybę.
Blogas burnos kvapas, kraujuojančios ir (ar) pūliuojančios dantenos, dantų paslankumas – periodonto ligos požymiai, ženkliai keičiantys žmogaus socialinį gyvenimą. Pastebėjus vieną jų, būtina kreiptis į gydytoją odontologą, o norint išvengti būtina kasdienė, taisyklinga burnos priežiūra, kurios jus gali išmokyti gydytojas odontologas ar burnos higienistas.
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, žinoma, kad dažniausiai į specialistus kreipiamasi, kai liga yra pažengusi, todėl gydymo metu tenka pašalinti dalį dantų. Tai lemia apsunkintą kramtymą, estetines ir socialines problemas. Netekęs dantų žmogus atrodo vyresnis, o norint juos atstatyti, gydymas kainuoja brangiai.
Liga prasideda dantenų uždegimu, kuris plinta į periodonto raištį, galiausiai pažeidžiamas kaulas, kuris nesiėmus tinkamų gydymo priemonių pradeda tirpti, dantys tampa paslankūs iki jų netenkama. Periodontitas skirstomas į lėtinį ir agresyvų, kuris pažeidžia jaunų žmonių periodonto audinius.
Pagrindiniai periodonto ligos riziką didinantys veiksniai – tabako gaminių vartojimas, stresas, tam tikrų vaistų vartojimas, griežimas dantimis, sisteminės ligos (kardiovaskulinės sistemos ligos, cukrinis diabetas, osteoporozė, reumatoidinis artritas), menka mityba ar nutukimas. Asmenys, patenkantys į šias rizikos grupes, privalo ypatingai gerai prižiūrėti savo dantis ir periodiškai lankytis pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą individualios burnos higienos patikrinimui ir profesionaliai burnos higienos procedūrai.
