– Seniau pienas buvo tiesiog būtinas mūsų racione. Tai buvo neginčijama norma. Vakarienei būtina pieniška sriuba, o kruopų košė būtinai verdama piene. Dabar aiškinama, kad kažkas gali pieno netoleruoti. Ar gerai suprantame, kad laktozė yra pienas ir jo produktai? Kokios amžiaus grupės turėtų būti dėmesingesnės?
– Laktozė ir pienas yra netolygūs produktai. Laktozė yra pieno cukrus. Piene, be laktozės, yra baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų. Labai dažnai vaikai netoleruoja karvės ar kito gyvūno pieno dėl to, kad jame yra baltymų, bet ne dėl to, kad jame yra laktozės.
Einant laikui alergija maistui turi tendenciją išnykti, ypač alergija karvės pieno baltymams. 3–5 metų amžiaus vaikas labai retai turi alergiją pienui, nes laktozė yra angliavandenis, o alergija būna baltymams. Pasakyti, kad vaikas netoleruoja pieno ir todėl turi netoleranciją laktozei, būtų labai netikslu, nes visada turime omenyje alergiją.
Vis dėlto, jei pieno netoleruoja suaugęs ar paauglys, lygybės ženklo tarp pieno ir laktozės netoleravimo vis dar negalima dėti, bet tai jau yra arčiau tiesos, nes suaugusių ar paauglių alergija karvės pieno baltymui yra retas reiškinys. Tokio amžiaus žmonės dažnai pradeda netoleruoti laktozės, vadinasi, taip pat ir pieno bei jo produktų.
– Kaip žmogus galėtų pajusti, kad jo organizmas pradeda netoleruoti laktozės?
– Laktozės netoleravimo simptomai nuo seno gerai žinomi. Tai simptomai, susiję su virškinamuoju traktu. Jei laktozė nesuskaidoma mūsų žarnyno fermentų, nes jų trūksta, laktozė rūgsta. Rūgimo proceso metu susidaro rūgščios medžiagos. Dėl to išmatos, ypač mažų vaikų, kartais dvokia rūgštimi. Taip pat dėl fermentacijos proceso susidaro dujos. Dėl jų žmogui pučia pilvą, jis „vėjuoja“. Kartais, ypač mažiems vaikams, gali pasireikšti pilvo skausmas. Taigi simptomai – viduriavimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmas. Tai yra tie klasikiniai simptomai, kurie atsiranda išgėrus ar suvalgius pieno produkto, kuriame yra laktozės.
Pastaraisiais metais pradedama kalbėti ir rašyti apie kitus simptomus, kurie taip pat gali pasireikšti, kai netoleruojama laktozė. Šie simptomai pasireiškia iki 20 proc. visų žmonių, kurie turi problemų su laktozės netolerancija. Tai yra tokie simptomai, kaip galvos skausmas. Prieš 10 metų perskaičiau labai rimtame medicinos žurnale apie šeimą, kuriai pasireiškė neaiškios kilmės galvos skausmai. Kai tiems žmonėms davė išgerti laktozės (daugiau jie nieko negėrė), jiems atsirado labai dideli galvos skausmai.
Dar įdomu ir tai, kad šios šeimos nariams nepasireiškė klasikiniai simptomai – viduriavimas, pilvo pūtimas. Dėl šios priežasties buvo sunku suprasti, kodėl atsirado galvos skausmai. [...] Tai buvo retas atvejis. Jis buvo aprašytas literatūroje, kaip vienetinis atvejis, bet niekada nežinai, ar antro nebus kažkur kitur.
Nuo to laiko gydytojai pradėjo žiūrėti į laktozės netoleranciją iš kitos pusės. Prieš gerą dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas didelis tyrimas. Buvo nustatyta, kad apie 20 proc. suaugusių žmonių netolerancija laktozei pasireiškė ne per virškinamojo trakto simptomus. Tai buvo tokie simptomai, kaip raumenų spazmai, dėmesio stoka, koncentracijos, susikaupimo stoka, nuovargis.
Su laktozės netoleravimu buvo tapatinami net tokie sutrikai, kaip širdies rimto sutrikimai ar gerklės perštėjimas. Tikrai nepagalvotume, kad kaltininkas yra laktozė. Negalima sakyti, kad tai yra dažni simptomai. Tikrai ne kiekvienam reikėtų jų ieškoti.
Kadangi laktozės netoleravimą labai nesunku nustatyti, o dar sunkiau atsisakyti jos turinčių produktų, tai, jeigu mes padėtume nors vienam ir iš 10 tūkst., ir žmogus labai džiaugtųsi, ir valstybė sutaupytų daug pinigų, nes nereikėtų išleisti pinigų dėl to žmogaus širdies ar galvos problemų.
– Siūlote labai paprastą eksperimentą – jei jaučiame paminėtus simptomus, savaitei atsisakome pieno produktų?
– Visiškai teisingai. Tai pats paprasčiausias būdas. Jei savaitę nevartotume pieno ir pieno produktų, t. y. ir ledų, varškės, jogurto, kefyro, kitų pieno produktai, tikrai efektas turėtų būti juntamas. Jei sutrikimų kaltininkas yra laktozė, turėtų pagerėti. Jei per savaitę nepajuntamas joks efektas, vargu ar laktozė yra kaltininkas.
– Kaip laktozės netolerancija tikrinama medicinos įstaigoje?
– Ištirti galima nesunkiai. Paprasčiausiai duodame išgerti laktozės. Išgėrus numatytą kiekį, tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje. Laktozė skyla iki gliukozės ir galaktozės. Vadinasi, jei organizmas ją geba skaldyti, kraujyje padaugėja gliukozės. Tai rodo, kad žmogus toleruoja laktozę. Jei žmogus jos netoleruoja, tai gliukozės padidėjimo kraujyje nematome. Yra kiti panašūs metodai nustatyti tą laktozės netoleravimą, bet Lietuvoje mes atliekame šį.
– Ar yra pieno produktų be laktozės?
– Visų žinduolių piene yra laktozė, išskyrus jūrų vėplį. Laktozės kiekis įvairių žinduolių piene labai panašus. Mamos piene laktozės yra gana daug, netgi daugiau nei karvės piene. Laktozės neturi tik tie pieno produktai, kuriuose ji dirbtinai suskaldyta, įdedant dirbtino fermento laktazės.
Šis fermentas suskaldo laktozę ir mes geriame belaktozį pieną. [...] Šis fermentas gaminamas plonojoje žarnoje. Tų fermentų galima nusipirkti vaistinėse ir į pieno produktus įsidėti patiems ar vartytu kartu su tais pieno produktais.
Kitas variantas – parduotuvėje galima įsigyti pieno be laktozės. Lietuvoje gaminamas pienas su sumažintu laktozės kiekiu, iš kitų šalių vežamas belaktozis pienas. Tai taip pat yra alternatyva. Dar vienas būdas – vartoti mažai laktozės turinčius produktus. Piene yra daugiausia laktozės, bet, kuo produktas daugiau fermentuotas, tuo laktozės jame yra mažiau. Pavyzdžiui, kefyre ir jogurte laktozės mažiau nei piene, o fermentuotame sūryje yra tik laktozės pėdsakai.
