Siekiant atkreipti žmonių dėmesį į širdies nepakankamumą ir jo svarbą, Lietuva prisijungia prie Europos širdies nepakankamumo dienos minėjimo, kuri rengiama pirmąjį gegužės savaitgalį.
Prieš dvejus metus Lietuvoje širdies nepakankamumas buvo diagnozuotas jau per 120 tūkst. gyventojų. Per kelerius metus pacientų skaičius padidėjo keliomis dešimtimis tūkstančių. Sergant širdies nepakankamumu nusilpęs širdies raumuo nepajėgia kiekvieno organo aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis.
Dėl to, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės, Lietuvos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkės doc. Jelenos Čelutkienės, pasireiškia tokie simptomai, kaip dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis, pirma fizinio krūvio metu, o vėliau ir esant ramybės būsenai.
„Kad išties sergu širdies nepakankamumu, sužinojau visai neseniai – vos prieš kelis mėnesius man pagaliau patvirtino diagnozę, tačiau šią ligą, tiesą pasakius, įtariau jau daugybę metų“, – atvirauja aštuntą dešimtį įpusėjusi joniškietė Danutė.
„Būdama 14-os susirgau reumatu, studijų metais į ligoninę patekau dėl ūmaus endomiokardito. Praktiškai visą savo gyvenimą jaučiau, kad man su širdele nėra gerai, o paskutiniuosius pora metų pradėjau ypatingai blogai jaustis: nuolat dusau, jaučiausi silpnai, vargino labai didelis pulsas, vos krepšį iš parduotuvės parnešdavau – neslepia Danutė. – Praėjusių metų pabaigoje laikraštyje perskaičiau apie širdies nepakankamumą ir kad galima pasidaryti specialius kraujo tyrimus dėl šios ligos. Žinoma, aš išsityriau. Ir mano įtarimai – pasitvirtino“.
Danutė šypteli: ją gydžiusi gydytoja vis diagnozuodavo, kad moteriai – nerimas. „Koks dar nerimas. Mane labiausiai neramina nežinia, norėjau žinoti, kuo sergu. Išgirdusi tikslią diagnozę, pagaliau nusiraminau. Tapo aiškiau, ko laukti, kaip gydytis“, – pasakoja.
Išgirsta diagnozė kardinaliai moters gyvenimo nepakeitė. Nuo pat paauglystės Danutė periodiškai ar nuolat vartojo vienokius ar kitokius vaistus. „Spėju, kad ir mano šviesaus atminimo mama sirgo širdies nepakankamumu, nors tai nebuvo patvirtinta. Jaunystėje, tiesą pasakius, savo savijautai ypatingo dėmesio neskyriau, labiau rūpėjo kiti dalykai. Žinoma, taip elgtis buvo kvaila, bet nieko čia jau nebepakeisi. Dabar apie savo negalavimą žinau labai daug. O turima informacija padeda valdyti ligą“.
Pašnekovė atvirauja, kad norėdama gerai jaustis, ji privalo daug ilsėtis, gyventi ramiai be didelio fizinio krūvio, tačiau visiškai jo atsisakyti negalima. Nors visuomenėje ir paplitęs mitas, kad sergant širdies nepakankamumu negalima mankštintis, tačiau sporto nauda sergantiems širdies nepakankamumu neabejotina: gerėja viso organizmo kraujotaka, kinta plaučių funkcija ir sumažėja oro stygius, neurohormoniniai pokyčiai lemia mažėjantį buvusį dažnesnį širdies plakimą, mažėja trombozių rizika, didėja raumenų jėga ir masė, gerėja savijauta, nuotaika, mažėja viršsvoris ir cholesterolio kiekis kraujyje, gerėja hipertenzijos ir išeminės širdies ligos eiga.
Kiekvienu konkrečiu atveju mankštos trukmė, dažnumas ir intensyvumas turėtų būti didinami ar mažinami, atsižvelgiant į esamą savijautą.
Prieš mankštą ir po jos rekomenduojama skirti kelias minutes pratimams, kurie leistų raumenims apšilti ir atvėsti. Tinkamiausias sportas sergant širdies nepakankamumu – įvairūs tempimo ir kvėpavimo pratimai, kasdieninis pasivaikščiojimas.
„Viską ką darau, turiu daryti labai saikingai, – pasakoja. – Tik savo mitybos taip griežtai nekontroliuoju, mat visą gyvenimą buvau nedidelio svorio, valgiau daugiau ar mažiau sveikai, tad ir dietos laikytis nereikia“.
Kiekvienam, kuris dėl neaiškių priežasčių jaučiasi silpnai, yra nuolat pavargęs, kurį vargina padažnėjęs širdies plakimas, kojų tinimai ar dusulys, Danutė patartų išsklaidyti nežinią ir išsitirti dėl širdies nepakankamumo – atlikti specialų kraujo tyrimą. „Tyrimas yra mokamas, ne toks jau ir pigus paprastam žmogui, ypač vyresnio amžiaus, tačiau išsiaiškinti tiesą tikrai verta, – tikina. – Ligą tik tada įmanoma suvaldyti, kai tiksliai žinai, kuo sergi. Taip pat nepaprastai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl mitybos, fizinės veiklos, poilsio režimo, reguliariai vartoti vaistus. Su širdies nepakankamumu gyventi nėra lengva, bet tikrai įmanoma“.
Širdies nepakankamumą geriausiai ir tiksliausiai parodo kraujo tyrimas, kurio metu tiriama, koks yra natiuretinio peptido (BNP ar NT-proBNP) kiekis kraujyje. Jei kraujyje randama šios medžiagos, tai rodo, kad žmogus serga šia nepagydoma liga. Šios specifinės aktyvios medžiagos didėja organizme tik tuomet, kai širdis patiria perkrovą ir silpsta, todėl tai pakankamai tikslus ir greitas tyrimas. Jis padeda nustatyti tiek ūminį, tiek lėtinį širdies nepakankamumą, taip pat įvertinti bei kontroliuoti paskirto gydymo efektyvumą.
Paėmus kraujo iš į ligoninę atvežto dūstančio ligonio, jau po 10-20 gydymui nepaprastai brangių minučių galima aiškiai nustatyti tikslią diagnozę.
Tyrimas yra svarbus tiek širdies nepakankamumo nustatymui, tiek tolimesniam gydymui. Kol kas šio tyrimo valstybė nekompensuoja.
