Apie erekcijos sutrikimus „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Namų daktaras“ pasakojo Lietuvos seksualinės medicinos draugijos prezidentas Robertas Adomatis.
- Kas bendro tarp lytinio gyvenimo ir infarkto ar insulto?
– Keletą dešimtmečių įvairių sričių gydytojai aptinka dėsningumą, kad jei paklausi pacientų, kurie atvyksta su širdies ligų ar cukrinio diabeto komplikacijomis, sužinosi, jog jiems prieš 2-4 metus buvo sutrikusi erekcija. Įrodyta, kad nuo pirmųjų erekcijos sutrikimo požymių iki tol, kai žmogui gali įvykti infarktas ar insultas, praeina maždaug 2-4 metai.
Iš pradžių gali pasibaigti lytinis gyvenimas, o po to ir visas gyvenimas. Žinoma, 100 proc. santykio tikrai nėra. Infarktas žmogų gali pasiekti anksčiau, nors jokių erekcijos sutrikimų jis neturėjo.
- Kokios priežastys sukelia erekcijos disfunkciją?
– Varpa yra kraujagyslinis organas, o didžioji dalis jos audinių yra tokie patys, kaip ir kitų kūno kraujagyslių sienelėse. Tos kraujagyslės, kurios maitina varpą, yra labai plonos, ilgos. Pačioje varpoje yra kempinės pavidalo kraujagyslinės struktūros, kurios greitai nukenčia nuo žalingų veiksnių, tokių kaip rūkymas, aterosklerozė, aukštas cholesterolio kiekis. Manoma, kad jos nukenčia žymiai anksčiau, nei stambios, tokios kaip širdies, ar galvos smegenų kraujagyslės.
Kraujo spaudimas varpoje didžiausio sukietėjimo metu būna 200-300 milimetrų gyvsidabrio stulpelio. Vien tik to spaudimo kraujui pripumpuoti nepakanka, taip pat reikia kraujagyslių elastingumo, kad jos laiku susiaurėtų ar išsiplėstų. Būtent tie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai pažeidžia dinamines kraujagyslių savybes ir vien kraujo spaudimo prispausti kraujo į varpą, nebepakanka.
Jei kraujas priteka pakankamu greičiu, užspaudžiamos tos kraujagyslės, kurios kraują iš varpos išleidžia. Jei varpos audiniuose trūksta elastingumo, nepavyks laiku užspausti ištekėjimo kanalų ir kraujas po truputį vis ištekės iš varpos. Tuomet erekcija bus minkšta ir nestandi.
Manoma, kad vyriški hormonai lemia medžiagų apykaitą vyro lytiniuose organuose, jų plastiškumą. Tačiau, nors hormonai turi didelę reikšmę lytiniam potraukiui, erekcijos sutrikimuose hormoninis faktorius pasitaiko retai.
- Ar psichologinės problemos lemia erekcijos sutrikimus?
– Bet kurio erekcijos sutrikimo atveju egzistuoja psichologinis komponentas – pergyvenimas, kad gali nepasisekti, ar esi nepakankamai lytiškai pajėgus. Gydytojų visuomenėje yra gerai žinoma, kad psichogeniniai veiksniai, kuriuos sukelia nerimas, dominuoja jauniems, iki 40 metų amžiaus, vyrams.
Lietuvoje reikia šį dalyką vertinti labai atsargiai, nes mūsų žmonės turi daug širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, viršsvoris, padidintas, bet negydytas arterinis kraujo spaudimas. Jei žmogus turi bent du tokius veiksnius ir dar erekcijos sutrikimą, negalim 100 proc. atmesti, kad erekcijos sutrikimas yra tik psichologinis.
- Kokios priemonės gelbsti sutrikus erekcijai?
– Lietuvoje pagrindinė sprendimo priemonė yra geriami tabletiniai vaistai. Jau kelis metus galime rasti naujos kartos geriamą vaistą – avanafilą, kuris, kai kuriais atvejais, lenkia savo pirmtakus. Šiuo vaistu neišgąsdinsi paciento, kadangi avanafilas žymiai rečiau sukelia galvos skausmą, veido neišmuša raudonis.
Kaip ir kitiems šios grupės vaistams, pacientas gali laisvai rinktis dozę. Paprastai skiriame maksimalią dozę, o jeigu ji veikia, sekantį kartą reikia bandyti pusę, galbūt ketvirtį pradinės dozės. Kadangi erekcijos sutrikimų yra įvairių laipsnių, jei vienam pacientui užtenka minimalios dozės, kitam gali prireikti ir maksimalios. Svarbu atrasti minimalią dozę.
Visgi, blogiausia, jeigu vyras netikės savimi, o tikės tik tablete. Vaistas yra tik pagalbinė priemonė susigrąžinti lytinę funkciją.
