Kamuojasi penkiolika metų
Depresija poną Arūną (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) kamuoja jau penkiolika metų. Liga vis atsinaujina, tik nustojus vartoti antidepresantus. Norėdamas veikti savo ligą, pašnekovas pasakojo, besidomintis moderniomis gydymo galimybėmis. Transkranijinę magnetinę stimuliaciją ponas Arūnas yra išbandęs Lietuvoje ir teigia, kad jam nuo šio gydymo metodo gerokai pagerėjo. Deja, tam, kad gautų trokštamą paslaugą, sergantis depresija vyras turėjo gultis į ligoninę.
„Tokių aparatų Lietuvoje vos keli, o pažiūrėjus užsienyje – tokius turi praktiškai kiekviena klinika. Ten pacientų teisėmis labiau rūpinamasi. Tam, kad gaučiau šitą paslaugą paskutinio depresijos epizodo metu prieš trejus metus turėjau užsirašyti į dienos stacionarą ir ten iki tol lankytis pusantro mėnesio. Tik tos ligoninės pacientams šios procedūros atliekamos. Gavau siuntimą į ligoninę, užsirašiau į tą stacionarą, tuomet man tikrino dantis, akis, atliko smegenų encefalogramą ir tik tada pradėjo tas procedūras.
Atliko trylikos procedūrų programą. Po jų man iš tiesų pagerėjo. Žinoma, kartu buvo geriami ir vaistai, tad tiksliai pasakyti, kad man padėjo tik toji elektrostimuliacija. Tačiau pasiskaičius užsienio interneto forumus, panašu, kad būtent tai ir padėjo. Tranksranijinė magnetinė stimuliacija galėtų būti tas būdas, kurį galima išbandyti prieš šeriant pacientus vaistais. Lygiai taip pat kaip siūloma psichoterapija, sportas ir panašiai“, – įsitikinęs Arūnas.
Dėl vaistų kilo minčių apie savižudybę
Tai, kad pagaliau vyrui buvo pritaikytas biologinis depresijos gydymo metodas – tik jo paties nuopelnas. „Turėjau visko pats prašyti. Pas mūsų gydytojus nėra noro išspręsti viską be vaistų. Išrašo tabletę ir „varai“ tą chemiją. Jau nekalbu apie tų vaistų pašalinius poveikius. Pavyzdžiui, paskyrus vieną iš vaistų ir jį pavartojus, galvojau, kad sau gerklę persirėšiu. Daugelio tų vaistų šalutinis poveikis- suicidinių minčių atsiradimas. Dabar tai prisimenu kaip košmarą“, – pasakojo Arūnas.
Pasak jo, daugelis populiariausių vaistų nuo depresijos sukelia tokį šalutinį poveikį. Pasidomėjus, ar iš tiesų, pavyko aptikti kelis medikamentus, kurių informaciniame lapelyje esama perspėjimų, jog gali padažnėti mintys apie savižudybę. Tiesa, teigiama, kad toks šalutinis poveikis dažnesnis pirmą kartą pradėjusiems vartoti tokius vaistus, nes turi praeiti šiek tiek laiko, paprastai apie dvi savaitės, bet kartais ir ilgiau, kol šie vaistai pradės veikti.
„Psichiatrai eksperimentuoja su tavimi, kaip eksperimentine žiurke. Gi iš kraujo tyrimų nepamatys, yra ar nėra depresijos. Tai skiria vieną vaistą ir laukia: veiks ar neveiks? Jei ne, tada vieną nuims, kitą skirs. O tu esi priverstas visus šalutinius poveikius ištverti. Suprantu, kad viena atsiranda, o kitam gali ir tikti, bet tai ir yra pati didžiausia problema – tinkamai parinkti vaistus“, – teigė vyras.
Ne viskam pakanka pinigų
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. dr. Alvydas Navickas patikino, biologiniai metodai taikomi papildomai tik tuomet, kai nepadeda vaistai. Tad pono Arūno įsitikinimai esą nėra visiškai teisingi.
„Depresijai gydyti visame pasaulyje pirmiausiai skiriama psichoterapija, vaitai, o jei tai nepadeda, taikomi ir minėti metodai: elektroimpulsinė terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija. Yra dar nervus vagus stimuliacija, tačiau jos Lietuvoje dar netaikome. Ne viskam yra finansavimas.“
Pasak psichiatro, biologiniai gydymo metodai taikomi retais atvejais. „Nėra taip, kad kiekvienam dabar duosime aparatą ir depresiją gydysime tik su aparatu“, – kalbėjo docentas.
O kaip dėl šalutinių poveikių? Gydytojas psichiatras teigė, kad neretai antidepresantai skiriami jau suicidinių minčių kamuojamiems pacientams ir tiesiog nesuveikia iš karto. „Turi praeiti tam tikras laikas. Be to, pradėjus gydytis depresijos giluma dar nebūna pasiekta. Įsivaizduojame, kad pradėjome gydyti vaistais ir iš karto turime gauti efektą. Mes to labai norime, bet kartais vaistai tik įsigalinčiai kaip ligai derpresijai nėra pajėgus pasipriešinti. Kartais sutampa, kad suicidinės mintys randasi tuomet, kai pradedami vaistai, bet ne todėl, kad jie vartojami“, – kalbėjo specialistas.
Tiesa, jis pripažino, kad esama atskirų atvejų, kai vaistai turi stimuliuojantį poveikį ir kartu paskatina mintis apie savižudybę.
„Tačiau teigti, kad antidepresantai lemia savižudybes – neatsakinga. Dabartiniai antidepresantai yra labai saugūs. Anksčiau tokiais vaistais būdavo galima net nusinuodyti per daug suvartojus. Tai buvo didelis galvos skausmas. Kuriant dabartinius vaistus nuo depresijos, saugumui keliami itin dideli reikalavimai, tad net išgėrus visą pakuotę antidepresantų, žmogus nenusinuodys. Tuo labai džiaugiamės. Šalutinių reiškinių yra, kas patiria, tačiau tokių – mažuma“, – teigė A.Navickas.
Jis taip pat akcentavo, kad klaidingai manoma, jog nuo antidepresantų formuojasi priklausomybė.
„Svarbiausia, ką reikia suprasti – ne gydymo įstaigos nustato sąlygas gydymui. Būtų paprasta jei kai kurioms procedūroms būtų patvirtintas įkainis ir būtų galima jas taikyti ambulatoriškai, bet viskam neužtenka pinigų“, – kalbą baigė pašnekovas.
Guldyti į stacionarą – lėšų švaistymas
Transkranijinę magnetinę stimuliaciją ponas Arūnas prieš trejus metus teigė gavęs Naujojoje Vilnioje įsikūrusioje Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje. Pasidomėjome, kur ši paslauga šalyje apskritai prieinama.
Įstaigos direktorius dr. Valentinas Mačiulis, paklaustas apie minėto depresijos gydymo būdo prieinamumą nusijuokė: „Mes vieninteliai tai darome Lietuvoje. „Neuromeda“ tik vaidina. Jei mums pacientus siunčia, tai mes ir paguldome . Kol kas iš tiesų tai darome tik stacionare, bet ateis laikas, jei bus daugiau ligonių, atliksime tai ir ambulatoriškai. Kol kas mūsų pacientai ir psichiatrai nepribrendo tam. Nežinau, kodėl. Atsiųskite mums tą pilieti, jei jis nori pagalbos, suteiksime, jei jo gydytojas nesiunčia.
O dėl prieinamumo, pirma manęs klausiate, tas, kas pas mus guli, tas ir gauna, mes negalime visos Lietuvos aptarnauti. Be to, pats pacientas negali ateiti ir paprašyti procedūros, ją turi skirti gydytojas“, – pasakė gydytojas psichiatras.
Tačiau UAB „Neuromeda“ vadovė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė patikino, kad jų klinikoje transkranijinė magnetinė stimuliacija atliekama ir tai galima padaryti ambulatoriškai.
„Pas mus šis gydymo metodas yra taikomas, jei nukreipia psichiatrai ir nėra jokių kontraindikacijų. Paslaugą galime teikti ambulatoriškai. Mūsų aparatas, esančių Lietuvoje yra seniausias, po to naujesnį įsigijo Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, o praėjusiais metais, jei neklystu, transkranijinę magnetinę stimuliaciją pradėjo taikyti ir Vilniaus psichikos sveikatos centro ligoninė. Tai nėra toks pavojingas metodas, kad pacientą reiktų guldyti į stacionarą. Tai – kvailas lėšų švaistymas“, – kalbėjo specialistė.
Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius paaiškino, kad kitos galimybės kaip tik guldyti pacientus į dienos stacionarą, norint pritaikyti biologinius depresijos gydymo metodus, kaip ir nėra. „Mes kol kas šią paslaugą taikome dienos stacionare. Sąžiningai kalbant, ambulatoriškai tokios paslaugos tiesiog nėra apmokamos“, – kalbėjo įstaigos direktorius.
Nors teoriškai pacientas atėjęs galėtų susimokėti už ambulatorinę paslaugą, tačiau, pasak M.Marcinkevičiaus, valstybinėse įstaigose medikai nelinkę imti pinigų iš pacientų.
„Kiek girdėjau, transkranijinę magnetinę stimuliaciją ketinama taikyti ir kituose miestuose, tad metodas tampa vis prieinamesnis. Gyvenimas gerėja“, – nusijuokė gydytojas psichiatras.
Pasak jo, medikamentai nebūtinai turi būti pirmutinė gydymo priemonė, tačiau minėtas biologinis gydymo metodas remiantis pasaulinėmis rekomendacijomis, turėtų būti taikomas kartu su vaistais.
