Sveiką ir sergantį žmogų gali skirti balso ypatybės
Kiekvienas balsas atspindi savo balsų klasę, tvirtina profesorius. Jis yra iš tų specialistų, kurie girdėdami žmogaus balsą negali nereaguoti į menkiausius pakitimus. „Dar ankstyvoje jaunystėje, kai buvau aspirantas Maskvoje ir, per atostogas grįžęs į Lietuvą entuziastingai kalbėdavau – balsas pakitęs, galbūt tas ir anas, mano draugams tai buvo, švelniai sakant, įgrisę. Vieną kartą mes vakarojome. Gilią naktį, o gal paryčiais pasigirdo katės kniaukimas. Tada visi ėmė kalbėti – ar ji neužkimus, man atrodo ji užkimus. Reikia išlaikyti ribas, bet, be abejo, girdėdamas pakitusi, patologinį balsą, ramiai pro šalį negaliu praeiti“, – tvirtina V. Ulozas.
Jis balso ypatybėmis pradėjo domėtis maždaug prieš tris dešimtmečius, studijuodamas Maskvoje. Iš pradžių tyrinėjo balso korekcijų būdus, o vėliau kilo mintis sukurti automatinę sistemą, kuri gebėtų atskirti sveiko žmogaus balsą nuo sergančio.
„Tai skambėtų galbūt kaip paprasta užduotis – sveikas ar nesveikas balsas. Iš tikrųjų tai yra ypač sudėtingas uždavinys, nes balso signalas labai įvairialypis. Turi daug greitai besikeičiančios informacijos. Sukurti tokius metodus tikrai labai sudėtinga. Bendradarbiaujame su Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo sistemų katedros kolektyvu, vadovaujamu profesoriaus Antano Veriko. Šioje srityje yra ženklių pasiekimų“, – tvirtina V. Ulozas.
Balsas gali išduoti Parkinsono ligos pradžią
Profesorius pažymi, kad tai, kas laikoma sveiku žmogaus balsu, yra labai individualu, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, jei balsas pakinta ir pokyčiai kartojasi ar užsitęsia. Balsas gali suteikti labai daug informacijos ne tik apie gerklų, bet ir viso organizmo būklę ir net padėti diagnozuoti tokias ligas, kaip Parkinsono.
„Tai yra neurologinė, liga, kuri, paprastai sakant, pasireiškia nevalingu drebėjimu. Taip pat ji pasireiškia ir balso pokyčiais. Balsas, žmogaus kalba taip pat ima trūkčioti. Yra duomenų, kad balso pokyčiai prasideda net anksčiau nei kliniškai aiškūs ligos simptomai. Dėl to tai yra dar viena sritis, kurioje mes taip pat dirbame, kurdami metodus, kaip nustatyti iš balso signalo ankstyvą Parkinsono ligos tikimybę“, – sako V. Ulozas.
Profesorius pasakoja, kad su kolegomis kuria sistemą, kuri padėtų žmonėms patiems atlikti pirminę savo balso patikrą. Pasak jo, tai galėtų būti internetinė ar mobiliesiems telefonams pritaikyta programėlė. Atsakę į kelis klausimus ir kelis kartus ištarę balsę „a“, per kelias sekundes gautume atsakymą, ar balsas skamba normaliai, ar vertėtų kreiptis į specialistą.
„Mūsų užduotis – išmokyti tai padaryti kompiuterį. Tai galima sąlyginai pavadinti algoritmu, bet tai yra daug sudėtingiau. Analizuojamų parametrų itin daug. Iš balso signalo išskiriama daugiau kaip tūkstantis akustinių garso parametrų. Jie analizuojami, vertinami. Po to, naudojant specialius, sudėtingus matematinio klasifikavimo metodus, jie filtruojami, atsijojami, vyksta požymių atrinkimas, balsavimas. Po to daroma galutinė išvada. Pati sistema lygina turimą balsą su duomenų bazės balsu. Kitaip sakant, su „patirtimi“, su šiokia tokia gydytojo patirtimi“, – aiškina V. Ulozas.
Sistema tikslesnė už gydytojus
Atlikti tyrimai rodo, kad balso nustatymo sistemos tikslumas – 90 proc. Tik vienu atveju iš dešimties sistemai nepavyksta tiksliai diagnozuoti sutrikimo ar ligos. Toks rezultatas yra tikslesnis nei gydytojų ekspertų grupės vertinimas.
„Atlikome eksperimentą. Vieną balsų grupę vertino ekspertai, o kitą – automatinė sistema. Automatinės sistemos įvertinimas buvo tikslesnis, klasifikuojant, ar balsas sveikas, ar patologinis. Be to, sistemos vertinimas buvo vienintelis, o ekspertai grupėje vertino skirtingai“, – pastebi V. Ulozas.
Jis akcentuoja, kad vis dėlto medikai niekada nesiremia vienu tyrimu, todėl vien išklausius paciento tariamos vienos balsės diagnozė nėra nustatoma. „Pirmas žingsnis – įtarti. Po to reikalingi kiti tyrimai: ligos istorijos surinkimas, paciento įpročių išsiaiškinimas ir t. t. Žinoma, vėliau atliekami specialūs medicininiai tyrimai, apžiūra, gerklų įvertinimas. Jei reikalinga, atliekama operacija, pašalinto audinio histologinis tyrimas, kuris leidžia nustatyti galutinę diagnozę“, – nurodo V. Ulozas.
Jis pripažįsta, kad diagnozės nustatymo kelias ilgas, tačiau pabrėžia, kad visa tai net negali prasidėti, jei pacientas nekreipia dėmesio į sutrikimo ar ligos ženklus. Jo teigimu, vien Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 200 naujų gerklų vėžio atvejų. Anot profesoriaus, ši Lietuvos situacija nėra išskirtinė.
„Visame pasaulyje egzistuoja užleistų gerklų ir gerklų vėžio problema. Jei vertintume Europos Sąjungos šalis, senąsias nares – Belgiją, Olandiją, Vokietiją ir kitas – visur yra gana didelis procentas užleisto gerklų vėžio. Kaltę arba atsakomybę turi prisiimti patys pacientai, kurie paprasčiausiai nesikreipia dėl asmeninių, psichologinių savybių, gyvenimo būdo“, – tikina V. Ulozas.
Jis priduria, kad kita šios problemos priežastis – žmonės nesikreipia, nes nežino, kad balso pokytis gali reikšti rimtą bėdą. Jei žmogui ne skauda, o tik pakito balsas, jis neretai nekreipia dėmesio.
Prognozuoja – kada nors įveiksime vėžį
Už savo ilgametį darbą gerklų ligų diagnostikos ir gydymo srityje profesorius V. Ulozas šiemet apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Pašnekovo teigimu, medicina šiandien pažengusi tiek, kad net vėžio diagnozė nebėra nuosprendis, ypač, jei žmogus kreipiasi laiku. Profesoriaus praktika rodo, kad tokių atvejų daugėja ir maždaug trečdaliui ligonių galima padėti pasveikti. Operacijų procedūros taip pat daug patobulėjo. Prie to prisidėjo ir chirurginių mikroskopų, lazerių bei robotų įdiegimas. Vis dėlto jis nesiryžta prognozuoti, kada vėžys gali būti nugalėtas.
„Tai kažkada tikrai įvyks, bet kada, prognozuoti labai sunku. Tų prognozių jau buvo ne viena: jau sukūrė tą, jau sukūrė aną, tačiau, kaip matote, nėra tokio universalaus metodo, kuris galėtų išgydyti. Pagaliau, ta sąvoka „vėžys“ labai plati, nes vėžio atmainų, rūšių yra daug. Atsakyti, kada tai bus, negaliu, bet tai neabejotinai bus“, – įsitikinęs V. Ulozas.
Jis argumentuoja, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius vėžio gydymo srityje įvykę pasikeitimai – itin svarbūs ir duodantys gerų rezultatų. „Pasiekimai didžiuliai, bet jie nėra pakankami. Dirbame ne tik praktinėje medicinoje, bet labai daug atliekama fundamentalių tyrimų, kuriuose mes irgi dalyvaujame. Siekiame išsiaiškinti pačią vėžio prigimtį, vystymosi ypatumus ir sąveiką su vaistais“, – sako V. Ulozas.
Jis pataria kreipti daugiau dėmesio į save, savo sveikatą, organizmą ir ženklus, rodančius, kad kažkas gali būti ne taip. „Labiausiai suprantamas – skausmas. Kai skauda, jei skauda stipriai, žmogus patenka kur tik reikia – ir pas gydytojus, ir su eilėmis, ir be eilių. [...] Neretai žmogus kreipiasi per vėlai ne dėl sisteminių trukdžių, kurie neįveikiami, o dėl to, kad nežino, jog tai gali būti rimtos ligos signalas. Jis nekreipia dėmesio, nesikreipia. Mano siūlymas – pačiam atkreipti dėmesį į save, prisiimti atsakomybę už save, savo artimuosius ir rūpintis pačiu savimi. Tada ir kitiems bus lengviau pasirūpinti“, – tikina V. Ulozas.
