Ar dažnos peties traumos?
Peties sąnarys yra sudėtingiausias ir judriausias sąnarys žmogaus organizme. Didžiausia ir jo judesių amplitudė. Sąnarį sudaro didelė rutulio formos žastikaulio galva ir nedidelė sekli sąnarinė duobė. Kaulines struktūras tarpusavyje jungia raiščiai, sausgyslės, sąnarinė kapsulė. Kaulinės struktūros ir minkštieji audiniai mažai riboja judesių amplitudę, todėl judesiai vyksta trijose pagrindinėse plokštumose. Kadangi peties sąnarys yra laisvas ir labai judrus, iš visų sąnarių jis išnyra dažniausiai.
Kaip dažniausiai patiriamos peties traumos? Ar tai yra labiau sportuojančių žmonių problema?
Dažniausiai tai atsitinka nesėkmingai persukus ranką, nuo smūgio į petį arba griūvant ant ištiestos rankos. Susižeidžiama sportuojant ar pargriuvus, krentant nuo dviračio, motorolerio ir pan. Dažniausiai šias traumas patiria aktyvūs, jauni, sportuojantys žmonės.
Kokios gali būti peties traumos?
Lengvesnės traumos – tai sumušimai, patempimai, didesnės – kaulų lūžiai, išnyrimai, kai išnyra žastikaulis, raktikaulis, plyšta sąnario raiščiai, dažnai pažeidžiamos ir sausgyslės. Rankos nebeįmanoma pajudinti, skausmas nepakeliamas, ji pradeda tirpti.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Kaip gydomos tokios traumos?
Patyrusieji sunkias traumas dažniausiai jau tą pačią dieną kreipiasi į gydymo įstaigas ir gauna medicininę pagalbą. Tačiau dėl lengvesnių traumų dalis ligonių į gydytoją kreipiasi pavėluotai. Dėl to jų gydymas sudėtingas ir ilgas.
Net ir į mažą traumą nereikia žiūrėti pro pirštus. Kadangi peties sąnaryje yra daug sausgyslių, raiščių, minkštųjų audinių, dėl to ir jo traumos rimtesnės. Jeigu po traumos jaučiamas tik švelnus maudimas, judesiai nesutrikę, pakanka dvi paras po traumos kas pusvalandį pašaldyti, reikalui esant, išgerti sklausmą malšinančių vaistų, pasaugoti ir stebėti ar atsistato judesiai. Jeigu šios priemonės padeda, į gydytoją kreiptis nereikia.
Tačiau jei patyrus traumą matoma, kad peties sąnarys deformuotas, sunku pakelti ar pajudinti ranką, sutrikę judesiai, būtina į gydytoją kreiptis nedelsiant. Išnirus žastikauliui, jokiu būdu negalima bandyti jį atstatyti patiems, nes galima pažeisti daugybę anatominių struktūrų ir taip prisidaryti dar daugiau bėdos. Atstatyti sąnarį gali tik ortopedas traumatologas.
Traumos metu gali lūžti kaulai, plyšti raiščiai. Nustatyti tikslią diagnozę, suteikti būtinąją pagalbą ir gydyti gali tik specialistas ortopedas traumatologas. Tokioms traumoms gydyti neužtenka vien skausmą malšinančių vaistų. Reikia tinkamai imobilizuoti pažeistą galūnę, kartais tenka atlikti ir operaciją. Jeigu pacientas kreipiasi pavėluotai, gydymas gali užsitęsti arba komplikuotis. Pavyzdžiui, negydant traumos gali sustingti petys, kurį, laikui bėgant, išjudinti darosi vis sudėtingiau. Ką, laiku sureagavus, galima išgydyti per keletą savaičių, vėliau užtrunka 2-3 mėnesius ar netgi dar ilgiau.
Kada reikalingas operacinis gydymas?
Peties sąnario rekonstrukcinė operacija reikalinga, esant sukamosios manžetės sausgyslių plyšimui, pasikartojantiems žastikaulio išnirimams ar peties sąnarinės kremzlės pažeidimui.
Operacijos pagalba rekonstruojama normali sąnario anatomija.
Peties sąnario rekonstrukcinės operacijos atliekamos artroskopiškai. Artroskopas – tai pieštuko dydžio optinis prietaisas, prie kurio prijungiama vaizdo kamera, ir visi chirurgo operaciniai veiksmai stebimi ekrane. Operuojant šiuo metodu mažiau traumuojamas pacientas, pooperacinis laikotarpis nėra skausmingas, greičiau atsistato sąnarių funkcijos. Dažnai jau kitą dieną po operacijos galima pradėti ankstyvą reabilitacinę programą.
Ar po peties sąnario operacijų reikalinga reabilitacija? Kada žmogus gali vėl pradėti aktyvų gyvenimą?
Po visų peties sąnario rekonstrukcinių operacijų reikalingas reabilitacinis gydymas. Atlikus specializuotą reabilitacinę programą išnyksta skausmas, grįžta judesių amplitudė ir rankos jėga. Po operacijos pacientams reikia nešioti rankos įtvarą apie 6 savaites. Specialūs reabilitacijos pratimai atliekami be įtvaro. Tikslų imobilizacijos laiką ir reabilitacijos režimą nustato operuojantis chirurgas. Pacientams leidžiama sportuoti arba dirbti fizinį darbą po 3 – 4 mėnesių. Jeigu pacientas sportuoja kontaktinius sportus (koviniai menai, imtynės, regbis ir pan.), sportuoti leidžiama po 6 mėn.
Ką patartumėte žmonėms, kad išvengti traumų?
Neretai daugelis, nors ir nuolatos treniruodamiesi, pamiršta labai svarbų bet kokios treniruotės komponentą – apšilimą. Apšilimas reikalingas prieš bet kokią fizinę veiklą – ar tai būtų bėgimas, ar pasivažinėjimas dviračiu, ar tinklinis, ar krepšinis. Apšilimo pratimai turi atitikti tas raumenų grupes, kurios bus apkraunamos fizinės veiklos metu. Atlikus apšilimą, pagerėja kraujotaka, padidėja raiščių ir sausgyslių elastingumas bei stipriai sumažėja traumų (raumens ar sausgyslių patempimų) tikimybė.
