Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, lėtinį neonkologinį skausmą šalyje patiria 20,98 proc. suaugusių gyventojų. Dėl lėtinio skausmo gali sutrikti miegas, judėjimas, nusilpti imunitetas, blogiau gyti žaizdos. Jei lėtinis skausmas trikdo žmogaus gyvenimo kokybę, adaptaciją, funkcijas, jį reikia gydyti. Pasaulyje jau susiformavo ir atskira šaka anesteziologijoje – skausmo gydymas, dar vadinama algologija arba algeziologija. Plačiau apie tai pasakoja „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojas anesteziologas skausmo gydymo specialistas Ronaldas Lukaševičius.
Ar skausmas visuomet yra kažkokios ligos simptomas, praeinantis išgydžius ligą?
Skausmas praneša, kad organizmui kažkas vyksta nefiziologiškai. Nebūtinai tai rimta liga, juk pargriuvus, susitrenkus- taip pat paskauda. Kita vertus, jei liga pasireiškia skausmais ir ligą išgydome, tai ne visuomet skausmas gali praeiti. Kartais jis lieka kaip ligos pasekmė.
Kokioms indikacijoms esant rekomenduojama kreiptis dėl skausmo gydymo?
Konsultuotis reikia dėl įvairių varginančių skausmų. Tačiau į skausmo gydymo specialistą kreiptis patartina, kai skausmas yra užsitęsęs ir jau išbandyti vaistai nuo skausmo.
Kuo skiriasi ūminis ir lėtinis skausmas?
Skirtumai tarp ūminio ir lėtinio skausmo – ūminis skausmas yra trumpalaikis, praeina gyjant
pažeistiems audiniams, lėtinis skausmas paprastai trunka ne mažiau nei tris mėnesius, nesibaigiantis, sugijus pažeistam audiniui, atsirandantis dėl periferinės ir centrinės nervų sistemos pokyčiu. Ne visuomet iki galo aišku, kodėl skausmas tampa lėtiniu, žinoma yra tai, kad kuo ilgiau tęsiasi skausmas, tuo daugiau pavojų jam įsisenėti, ilgainiui jis tampa savarankiška liga. Lėtinis skausmas ne tik sukelia nemalonius varginančius pojūčius, bet ir stipriai kenkia gyvenimo kokybei, miegui, produktyviam dirbui, poilsiui, blogina atmintį, atsiranda nuovargis, nerimas, neigiamos emocijos. Skausmas veikia įvairias organizmo sistemas, atsiranda hipertenzija, tachikardija, raumenų spazmas, galūnių nejudrumas, trombembilijų rizika, silpnėja imunitetas. Lėtinį skausmą būtina gydyti, nes negydomas skausmas laikui bėgant progresuoja ir sukelia dideles kančias. Šalia medikamentinio, taikomas ir invazinis skausmo gydymas, kuris leidžia ne tik sumažinti vartojamų medikamentų kiekį, bet neretai ir visiškai jų atsisakyti.
Kokie skausmai dažniausiai gydomi invaziniais metodais?
Anesteziologai aktyviai gydo pačios įvairiausios kilmės lėtinį skausmą, tačiau dažniausiai invaziniais metodais gydomi: nugaros ir galvos skausmai dėl stuburo patologijos, sąnarių skausmai, kompleksinis regioninio skausmo sindromas, potrauminis, pooperacinis, miofascinis skausmas, tuneliniai sindromai, poherpinė neuralgija bei vėžio ligos sukeliamas skausmas.
Paprastai intervencinės procedūros taikomos lėtinio skausmo gydymui, tačiau kai kuriais atvejais gali būti taikomos ir ūmaus skausmo kontrolei. Pavyzdžiui, esant intensyviam ir sunkiai kontroliuojamam juostinės pūslelinės sukeltam skausmui, rekomenduojama kuo anksčiau taikyti intervencinį skausmo gydymą, tai sumažinama poherpinės neuralgijos išsivystymo galimybę. Taip pat intervencinis ūminio pooperacinio bei potrauminio skausmo malšinimas, padidina paciento judrumą, palengvina reabilitaciją.
Invazinio gydymo efektyvumas labai įvairuoja ir priklauso nuo tikslios skausmo diagnozės, skausmo mechanizmų, blokados atlikimo tikslumo, įvairių individualių paciento savybių ir kt. Tinkamai skirtas invazinis gydymas paprastai būna veiksmingas, tačiau dažniausiai nėra ilgalaikis, todėl procedūras tenka kartoti.
Kokios intervencinės procedūros taikomos skausmui gydyti?
Dažniausiai taikomos intervencinės skausmo malšinimo procedūros: epidurinės steroidinių hormonų
injekcijos, injekcijos į trigerinius taškus raumenyse, injekcijos į sąnarius, periferinių nervų blokados, akupunktūra.
Vienas naujesnių ir pasitvirtinusių intervencinių gydymo metodų – krioanalgezija. Tai daugybę metų naudojamas skausmo gydymo metodas, paremtas laikinu pasirinktų periferinių nervų jutiminio laidumo nutraukimu, pritaikant šaltį. Gydymas yra minimaliai invazinis, saugus, efektyvus ir ilgalaikis, skausmas sumažinamas nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Esant reikalui procedūrą galima kartoti.
Kaip atliekamos intervencinės skausmo gydymo procedūros?
Intervencinių skausmo gydymo procedūrų esmė- paveikti probleminę vietą inervuojanti nervą. Tam naudojamos įvairios adatos, kuriomis pasiekiamos reikiamos vietos. Blokada sukeliama lokaliai leidžiant vaistus ar veikiant žema temperatura, taip išvengiant sisteminio, visą organizmą veikiančio, poveikio. Pacientas sumažina arba išvis nustoja vartoti vaistus nuo skausmo, dėka to sumažėja jų sukeliama šalutinio poveikio rizika. Tokie yra intervencinių procedūrų bendrieji principai.
Ar skausmas yra įveikiamas? Ar intervencinėmis skausmo gydymo procedūromis jis visiškai nuslopinamas?
Dažnai pavyksta kontroliuoti, nuslopinti skausmą- tai jau yra labiai reikšminga pacientui, jo gyvenimo kokybei. Intervencinėmis skausmo gydymo procedūromis dažnai galima pasiekti pozityvių pokyčių.
Ar skausmas gali būti nuslopintas visam laikui?
Kartais pasitaiko ir taip, bet nedažnai. Jei liga, kuri lydi skausmą yra lėtinė, ypač jei degeneracinė, tuomet kalbėti apie skausmo nuslopinimą visam laikui nerealu. Gera žinia, kad sėkmingą gydymą intervencinėmis procedūromis, esant reikalui, galima kartoti. Dar vienas svarbus momentas, kad tai, ar skausmas atsinaujins, dažnai labai daug priklauso ir nuo paties paciento požiūrio į problemą, atsakingumo, gydytojo rekomendacijų pasymo.
Ačiū už pokalbį.
