Per nelaimingą atsitikimą Mantui apdegė net 80 procentų kūno – sveika liko tik didžioji dalis veido ir pėdos.
Protezus pagamino per tris dienas
Netekęs ausų jaunas vyras smarkiai kompleksavo – tai, kas liko iš ausų, slapstė po ilgesniais plaukais arba kepure. Viskas pasikeitė po pažinties su ortopedu-protezuotoju Igoriu Vyšniausku.
Bendrovei „Pes Planus„ vadovaujantis specialistas su kolega Rolanu Balčaičiu prieš kelerius metus sukūrė pirmąjį Lietuvoje nosies protezą, o dabar ėmėsi naujo iššūkio – per rekordiškai trumpą laiką pagamino Mantui naujas ausis.
Po gaisro Mantui buvo svarbiausia išsaugoti rankų funkcijas. Kad jų oda nesitrauktų, reikėjo specialių įtvarų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai patarė Mantui kreiptis į I.Vyšniauską, galintį tokius pagaminti. Susitikę I.Vyšniauskas su Mantu išsikalbėjo ir apie ausų protezus.
„Apie ausų protezus svarstėme ir anksčiau, konsultavomės su gydytojais. Tačiau nesitikėjome, kad yra galimybė gauti tokius protezus Lietuvoje, ir dar už prieinamą kainą“, – prisimena Manto mama.
Pagaminti ausų protezus paprastai užtrunka daugiau kaip savaitę, bet I.Vyšniauskas su R.Balčaičiu šią užduotį įvykdė vos per tris dienas. Tiesa, dirbo intensyviai – nuo 7 valandos ryto iki vidurnakčio.
Ilgiausiai užtruko sumodeliuoti ausis. Kokia turėtų būti jų forma, jie sprendė pagal ankstesnes Manto nuotraukas ir atsižvelgdami į vaikino veido bruožus – nosį, akis.
Iš pradžių ausys buvo sumodeliuotos iš vaško, o vėliau pagamintos iš silikono kompozito – elastingos dvikomponentės medžiagos.
Įkvėpė pasitikėjimo savimi
Sunkiausia, pasak I.Vyšniausko, buvo parinkti naujų ausų spalvą. Manto oda aplink ausis buvo nudegusi – įgijusi skirtingą atspalvį: balkšvą, rožinį, taip pat buvo ugnies nepaliestų odos plotų. Teko spręsti, ar derinti ausis prie likusios sveikos odos, ar spalvą taikyti pagal apdegusias vietas.
Dabar Mantas džiaugiasi naujomis ausimis, kurių spalva visiškai atitinka veido spalvą, – daug kas nė neįtartų, kad ausys netikros.
Priklijuotos specialiais klijais, jos išsilaiko 24 valandas. Šioms ausims beveik nereikia priežiūros. Tik vakare, nuėmus protezus, reikia nuvalyti klijus.
Naujos ausys ne tik įkvėpė daugiau pasitikėjimo savimi, bet ir padeda šiek tiek geriau girdėti – dabar pasiekia aiškesnis ir švaresnis garsas.
Vaikinui ypač smagu, kad ausys buvo pagamintos greitai, o ir atrodo puikiai.
Pasak I.Vyšniausko, būtų buvę kur kas paprasčiau ausis tvirtinti ne klijais, bet magnetais.
Tada Mantas galėtų be kitų pagalbos jas bet kada užsidėti ar nusiimti. Bet tam reikėtų daryti operaciją – į kaulą įtaisyti implantus su magnetais. Tačiau nudegusi Manto oda kol kas yra per jautri tokiai operacijai.
Tenka gaminti ir veido protezus
I.Vyšniauskas nebe pirmą kartą atkuria įvairias kūno dalis jų netekusiems žmonėms, taip sugrąžindamas džiaugsmą ir pasitikėjimą savimi.
Nemažai žmonių į šį specialistą kreipiasi, kad jis sukurtų protezus, kurie pakeistų per nelaimingą atsitikimą ar dėl ligos prarastus pirštus arba kitas galūnių dalis. Dauguma jo klienčių – moterys.
Vyrai, kaip pastebėjo I.Vyšniauskas, pirštų netekimą priima ramiau, galbūt net laikosi nuostatos, kad sužalojimai juos puošia. O moterys jautriai išgyvena net ir dėl vieno prarasto piršto.
Kad dirbtiniai pirštai ir nagai ant protezo atrodytų kuo tikroviškiau, I.Vyšniauskas netgi išmoko daryti manikiūrą ir pedikiūrą.
„Ir visai neblogai sekasi, – šyptelėjo protezuotojas. – Neseniai vienai moteriai gaminau dalinį pėdos protezą.
Nagus padariau iš gelio. Atrodo gražiai. Dabar ji gali tuos nagus lakuoti.“
Tačiau perprasti manikiūro paslaptis nebuvo taip sunku, kaip gaminti veido dalių protezus.
Su vienu didžiausių profesinių iššūkių I.Vyšniauskas ir R.Balčaitis susidūrė prieš dvejus metus, kai į juos kreipėsi dėl onkologinės ligos nosies netekęs dabar 63 metų vilnietis Ričardas Liachovičius.
Be nosies jis gyveno maždaug dvylika metų ir dėl to labai kentėjo, nesiryždavo niekur eiti iš namų, o jeigu išeidavo, angą, esančią vietoj nosies, slėpdavo po pleistru ir kepure su snapeliu.
Tuo metu Lietuvoje nebuvo nė vieno protezuotojo, kuris sugebėtų pagaminti dirbtinę nosį, o kreiptis į specialistus užsienyje buvo per brangu. Pagaminti protezą apsiėmė I.Vyšniauskas su R.Balčaičiu, nors prieš tai niekada nebuvo darę nieko panašaus.
Naują nosį jie kūrė pagal R.Liachovičiaus jaunystės laikų nuotraukas.
Nors tokį protezą gamino pirmąkart, pacientas rezultatu liko patenkintas.
Su nauja nosimi jis ėmė drąsiai rodytis viešumoje. Maža to, po daugelio metų R.Liachovičius su žmona Liudmila netgi išvyko pailsėti į Palangą.
Tada ir I.Vyšniauskas su R.Balčaičiu labai didžiavosi savo darbu, vieninteliu tokiu Lietuvoje, nors dabar aną nosį patys vertina kiek skeptiškai.
Norėdami, kad R.Liachovičiaus nosis dar labiau primintų tikrą, lietuviai protezuotojai nusprendė pagaminti dar vieną, tobulesnį, protezą.
Patarimo, kaip tokį padaryti, klausė šios srities specialisto, profesoriaus iš Vokietijos Wernerio Roschmanno.
Profesorius sutiko su lietuviais pasidalinti savo žiniomis, kaip sukurti kuo detalesnius veido protezus, išgauti odos reljefą, kad atrodytų kuo natūraliau – ir kraujagyslės, ir net plaukeliai.
„Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad visa tai galima sukurti naudojantis paprasčiausiais daiktais, esančiais mūsų aplinkoje: dantų šepetėliu, laurų lapu, šunų šukomis ir panašiai“, – stebėjosi I.Vyšniauskas.
Padedami profesoriaus W.Roschmanno specialistai iš Lietuvos R.Liachovičiui prieš metus sukūrė naują, tobulesnę, nosį.
Dabar ji atrodo taip natūraliai, lyg būtų ne dirbtinė, o tikra veido dalis.
„Net ir pačiupinėjus sunku suprasti, kad nosis – silikoninė. Ji tokia pat minkšta kaip ir tikra. Vienintelis dalykas, kuris gali išduoti, – jos temperatūra kiek kitokia“, – šyptelėjo I.Vyšniauskas.
Turėdamas naują nosį R.Liachovičius jau spėjo paviešėti Bulgarijoje. Tai buvo pirmoji užsienio šalis, kurią jis aplankė po to, kai neteko nosies.
Šįmet vyras su žmona planavo važiuoti ir į Egiptą, bet dėl teroro grėsmės kelionę teko atidėti.
O I.Vyšniauskas su R.Balčaičiu ir toliau nenuilsdami gelbėja įvairių kūno dalių netekusius žmones.
Jau dabar jie planuoja pagaminti ausis vyrui, kuris jų neturi nuo gimimo.
Dėl retos įgimtos ydos mikrotijos šio vyro išorinės ausys liko nesusiformavusios. Jų vietoje tėra nedideli odos ir kremzlių dariniai.
I.Vyšniauskas šiam pacientui ketina pagaminti ausų protezus, tvirtinamus magnetais.
Kol kas I.Vyšniauskas su R.Balčaičiu yra vieninteliai specialistai Lietuvoje, o gal net ir visose trijose Baltijos šalyse bei Lenkijoje, kurie gamina ne tik galūnių, bet ir veido protezus.
Tokių specialistų nėra labai daug ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje iki praėjusių metų pabaigos buvo vos 25 specialistai, galintys pagaminti ir veido dalių protezus.
