Spaudžiant speigui gerokai padidėja ir traumų rizika. Deja, ne visuomet tinkamai pasiruošiame išėjimui iš namų: apsiauname netinkamą avalynę, neįvertiname tamsaus paros meto keliamų pavojų. Todėl dabar, pasak ortopedų traumatologų, gydymo įstaigose, neramus metas.
Išsirinkti tinkamus batus
Ortopedas traumatologas Giedrius Kvederas pripažįsta, – šiuo metu ligoninėse – neramus metas, o ir žmonėms tenka iškentėti nemažai. „Paslydimų netrūksta, o neretai susižeidus tenka ir savo eilės apžiūrai ar į operacinę palaukti“, – sako jis. Todėl specialisto klausiame, ką gi daryti, kad nesėkmingo nusileidimo ant slidaus kelio būtų galima išvengti? Pasak G.Kvedero, labai svarbu, kad atšalus žmonės pasiruoštų tinkamą avalynę su tinkamu batų padu. Kalbant konkrečiai apie avalynę, batai turėtų ne tik apsaugoti nuo šalčio, bet ir atlaikyti radikalias orų permainas. Reikia turėti galvoje, kad svarbiausia ne išvaizda, o patogumas ir praktiškumas. Šaltis labiausiai skverbiasi per padą, todėl renkantis avalynę žiemai į padą reikėtų atkreipti turbūt daugiausiai dėmesio. Storas padas izoliuoja šilumą.
Toks dažnai būna apsaugotas specialiais protektoriais, kurie gerina sukibimą su paviršiumi, padeda nepaslysti. Be to, pado sukibimas su sniegu ar ledu priklauso ir nuo medžiagos, iš kurios jis pagamintas. Deja, tai įvertinti parduotuvėje sunku. „Jei paprašytume pasimatuoti batus lauke, pardavėjas ilgai rinktų bendrinės kalbos žodžius kultūringam atsakymui. Slidžių grindų viešose įstaigose taip pat nebūna, tačiau galima palyginti kelis batus braukiant ranka, ar įvertinti kaip slysta metaliniu batų prekystalio stelažu. Minkštesnis protektorius dažnai būna mažiau slidus negu kietas. Pado gerumas išryškėja pamuilinus. Dažnai pigių prekių gamintojai nelinkę daug investuoti, todėl pravartu ieškoti produkcijos, kurią esate išbandę. Batai negali būti slidūs ir privalo būti šilti. Tai padės išvengti nušalimų ir pargriuvimo riziką“, – sako ortopedas traumatologas. Kai kuriais atvejais, ko gero, naudinga net įsigyti specialius apkaustus batams.
Rizikos grupės
Medikas taip pat primena, kad reikia nepamiršti, jog anksti temsta, tad galima kur užkliūti. Žinoma, opiausias šaltukas yra socialinės rizikos grupėms: tiems, kurie neturi namų ir linkę daugiau pramogauti nei priklauso, taip pat vienišiems senyvo amžiaus žmonėms. Deja, būtent šie žmonės dažniausiai patiria didžiausias traumas pašalus.
„Priešingas pavyzdys yra poledinės žūklės mėgėjai, lyg ir rizika didelė, tačiau jie retai, kada papuola į priėmimo skyrius. Nors dažniausiai pavojingai šildosi ne arbata, tačiau tinkamas pasiruošimas, atsakingumas ir patirtis apsaugo nuo rimtesnių padarinių“, – sako specialistas. Tiesa, kalbant apie senyvus žmones, nors su lazdele eiti drąsiau, slidi kelio danga ir lazda – ne visuomet geras derinys. „Su lazdelėmis žiemą ne taip ir paprasta, mat jos būna gerokai slidžios. Tai taip pat sukelia šiokį tokį pavojų pargriūti ir susižeisti. Tad, jei jau tenka lauke vaikščioti, kur kas geriau kažkam įsikibti į parankę, nei kliautis lazdele“, – mano gydytojas.
Traumą ne visuomet iš skausmo pažinsi
Abejonių nekyla, ar kreiptis į gydytoją, kai ligonis be sąmonės, kraujuoja, kaulai kyšo per odą ar raitosi iš skausmo. Pagal skausmą atpažinti, ar žmogus tik susimušė tam tikrą kūno vietą, ar ką susilaužė, ne visuomet pavyksta.
„Kartais sumušimo skausmas būna labai intensyvus, o lūžio – atvirkščiai. Dažnai būna klaidingas ir įsitikinimas, jei galiu priminti koja, tai kaulai sveiki. Sudėtingesnius lūžius kartais ir rentgeno nuotraukose sunku nustatyti. Todėl teigti, kad tik pagal skausmą galime nustatyti traumos dydį, būtų neteisinga. Tačiau pas mus yra priimta, kad jei žmogus dešimtbalėje sistemoje savo jaučiamą skausmą gali įvertinti septynetu – jau reikia neatidėlioti ir kuo skubiau kreiptis į specialistus. Nors žmonių skausmo slenkstis skiriasi, ir toks vertinimas yra gana subjektyvus, bet vis tik tai šioks toks orientyras. Kita vertus, esant abejonių visuomet geriau kreiptis, nei nesikreipti. Medicinoje daugeliu atveju galioja taisyklė, anksčiau pradėsi gydyti, anksčiau ir pasveiksi. Ypač tose situacijose, kai prisireikia operacijos, delsimas ieškoti gydytojo pagalbos gali komplikuoti gydymą. Vis dar pasitaiko liaudies gydymo priemonių mėgėjų, visąlaik paprasčiau paklausti draugo patarimo, negu ieškoti gydytojo, o be to, ir žiniasklaida mirga nuo antraščių, kaip žmonės baltais chalatais visiems kiša pavojingas vakcinas ar nuodija chemija. Aš visąlaik juokauju, kad šlapimo kompresai tik į naudą, nuo jų smarvės trečią parą taip pradeda akis graužti, kad net ir kantriausieji bėga ieškoti kvalifikuotos pagalbos. Dar viena amžina problema, tai nedidelės traumos, menkas skausmas, dažnai ir į darbą nueiti nelabai trukdo, žmonės palaukia savaitę, tačiau išliekant maudimui atvyksta pagalbos į ligoninę. Pirminių sveikatos priežiūros centrų, poliklinikų, teikiančių ambulatorinę pagalbą yra gerokai daugiau, negu specializuotų skubios pagalbos skyrių. Reikėtų suprasti, jog savaitę besitęsiantis maudimas nekelia pavojaus sveikatai. Tam ir atskirti ligonių srautai, kad visų pirma gautų pagalbą tie, kuriems skubiai jos reikia, o priėmimo skyriai dirba kiaurą parą ne dėl to, kad būtų patogiau užsukti po darbo“,– atsakingiau į savo ir kitų sveikatą ragina žiūrėti G.Kvederas.
Jei nukentėjote pats arba aplinkiniai...
Visgi, jei jau taip nutiko, kad paslydote ir jaučiate, kad rimtai susižeidėte arba tai nutiko kam nors iš aplinkinių, svarbu žinoti, kad keturi pagrindiniai pirmosios pagalbos elementai yra ramybė, imobilizacija, šaltis ir galūnės pakėlimas. Jei įtariamas kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimas, nukentėjusįjį reikia paguldyti į patogią padėtį, galūnę laikyti tvirtai, pasistengti, kad ji nejudėtų ir šaldyti šaltu kompresu. Tiesa, ledo negalima tiesiai dėti ant odos ar žaizdos. Įdėkite jį į maišelį ir įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį, kad nenušaltų oda. Šaldyti taip pat nereikėtų ilgiau kaip dvidešimt minučių, po to daryti 5-10 minučių pertraukėlę.
Sužalota galūnė paprastai sutvirtinama arba imobilizuojama tokioje padėtyje, kokioje buvo rasta: įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai. Jei įmanoma, reikėtų pakelti sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio – taip sumažinamas kraujo pritekėjimas į pažeistą vietą. Tačiau jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo. Teikiant pirmąją pagalbą, pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
