Priežasčių ne viena
Pirmiausia, kalbant apie kelio sąnario problemas, svarbu žinoti, kad traumas dažniausiai patiria jaunesni ir vidutinio amžiaus, fiziškai aktyvūs žmonės. Kita ligų grupė – degeneracinės sąnario ligos, kurioms būdingas kremzlės ir kitų sąnario struktūrų laipsniškas suirimas, nykimas. Pastarosios aktualesnės vyresnio amžiaus žmonėms, o atsižvelgiant į tai, kad šalies populiacija sensta, nieko keista, kad šių ligų atvejų daugėja.
Yra kelios pagrindinės kelio sąnarių ligų priežastys. Pirmiausia, tai – buvusios traumos, kurios gali lemti ankstesnį sąnario artrozės arba osteoartrito išsivystymą. Tai gali būti ir genetika, paveldimumas susijęs su kremzlinio audinio silpnumu arba greitesniu nusidėvėjimu. Yra ir kitų ligų, kurios paliečia kelio sąnarį, t. y. įvairūs uždegiminiai artritai, reumatas, reumatoidiniai artritai, kitos uždegiminės ligos, pavyzdžiui, podagra, kai kurios odos ligos, pasireiškiančios sąnariuose. Ankstesnį artrozės išsivystymą kartais lemia ir deformacijos, kurios yra galūnėse, persirgtos ligos vaikystėje.
„Meniskų, kryžminių ir kitų raiščių plyšimų, trauminių sąnario kremzlės pažeidimų statistiškai pasitaiko maždaug 100 atvejų 100 tūkstančių žmonių per metus, iš jų apie 30 – priekinio kryžminio raiščio plyšimai. Jei traumos nėra gydomos arba yra gydomos nesėkmingai, dažnai išsivysto potrauminė kelio sąnario artrozė. Tai yra viena iš sričių, kurioje mes galime sėkmingai taikyti regeneracinės medicinos metodus“, – pasakoja „Kardiolitos“ klinikų gydytojas ortopedas traumatologas Andrius Šaikus.
Gydymo metodai – svarbu parinkti tinkamiausią
Anot specialisto, esant kelių sąnarių problemoms ir gydymo metodų įvairovei, chirurgo darbas –menas padėti pacientui surasti tinkamiausią gydymo būdą. Tam naudojamas klinikinis ištyrimas, įvairūs instrumentiniai tyrimai.
Kelio sąnario traumų gydymas, kaip jau minėta, dažniausiai aktualus jauniems bei vidutinio amžiaus žmonėms. „Pirminis gydymas dažniausiai yra chirurginis, kuris dažniausiai būna sėkmingas ir leidžia pacientui jaustis fiziškai aktyviam, grįžti į pradinį aktyvumo lygį, buvusį prieš traumą. Kitaip yra su degeneracinio tipo ligomis. Chirurgija to išgydyti negali. Negalime padaryti taip, kad daug metų tarnavę kelio sąnario audiniai taptų gyvybingi ir galintys atlikti savo funkcijas“, – sako A. Šaikus.
Tad esant ankstyvoms kelio sąnario osteoartrito stadijoms, dažniausiai specialistai renkasi konservatyvų gydymą: fizinio krūvio apribojimą, svorio korekciją, išorinius įtvarus, įvairias gydomąsias procedūras, reabilitaciją ir t.t.
„Kalbant apie degeneracinių ligų chirurginį gydymą reikia pažymėti, kad kelio sąnario artroskopijos – minimaliai invazinės operacijos jau daug metų yra labai populiarios, jų atliekama vis daugiau. Dažnai tai daroma ne trauminiais, o būtent degeneraciniais kelio sąnario osteoartrito atvejais. Buvo manoma, kad tai ženkliai pagerina būklę ir leidžia pacientui jaustis sveikesniam. Tačiau skirtingose šalyse padaryti tyrimai leidžia teigti, kad vien tik artroskopinės sąnario „išvalymo“ ar „atplaišų pašalinimo“ operacijos, kurių metu neatstatoma kremzlė ir nepadaromi rekonstrukciniai veiksmai, nedaro didelės teigiamos įtakos pacientui. Rezultatas ne visada toks, kokio tikisi chirurgai ir pacientai. Lūkesčiai ne visada pasiteisina“, – pastebi ortopedas traumatologas.
Kita chirurginio gydymo rūšis – sąnario keitimo operacija. Anot „Kardiolitos“ klinikų specialisto, šios operacijos pakankamai efektyvios ir populiarios. „Kelio sąnario osteoartrito atveju vyresniems žmonėms tai yra vienas iš pagrindinių pasirinkimų. Deja, nors tai pasitaiko ir ne itin dažnai, chirurgija yra susijusi su tam tikromis rizikomis: infekcijomis, ribotais sąnario judesiais, venų uždegimu ir pan. Yra pastebėta, kad maždaug ketvirtadalis jaunesnių, fiziškai aktyvių žmonių, nesijaučia visiškai patenkinti po sąnario keitimo operacijų“, – teigia A. Šaikus.
Paklausite, kodėl taip nutinka? Pasirodo, chirurginės operacijos metu, pažeista sąnario kremzlė ir kaulas išpjaunami, o vietoje jų įdedamas didelis metalo ir plastiko gabalas, kuris, tikimasi, tarnaus daug metų. Jaunesniems bei fiziškai aktyviems, sportuojantiems, pacientams sąnario keitimo operacijos nėra geriausias pasirinkimas. „Iš esmės mes šaliname pasekmes, tačiau nieko nedarome, kad paskatintume kelio sąnario audinį atsinaujinti.
Todėl dar vienas gydymo metodas kelio sąnario kremzlės lokaliems defektams gydyti – autologinė chondrocitų implantacija. Jos metu paimamas gabaliukas paciento kremzlės, jis siunčiamas į laboratoriją, kremzlės ląstelės (chondrocitai) yra atskiriamos, daug kartų padauginamos. Tada chirurgas tam tikru būdu implantuoja į defekto vietą, tikintis, kad toje vietoje atsiras tas audinys, kuris dar ilgai tarnaus. Šis būdas priskiriamas regeneracinei medicinai.
Tiesa, ši operacija vis dažniau tampa artoskopine, nedarant didelio pjūvio, tačiau vis tiek pasižymi ilgu reabilitaciniu laikotarpiu – sportuoti pacientai negali nuo 6 iki 12 mėn.“, – akcentuoja gydytojas ortopedas traumatologas.
Gydymo metodas paciento regeneracinėmis ląstelėmis – „Lipogems“
Kadangi naudojami gydymo būdai nėra tinkantys visiems, vystosi ir tam tikros kitos gydymo kryptys, sritys. Viena iš jų – ląstelių biologijos kryptis. „Žmogus sukurtas taip, kad dauguma iš audinių, tokių kaip raumuo, oda, kaulas, kremzlė – sugeba atsistatyti ir regeneruotis esant traumai. Tad šią savybę galima panaudoti ir gydant kelio sąnarius. Pacientams šiuo metu jau siūlome kelio sąnario ligų gydymą, naudojant paties paciento riebalinį audinį.
Šiuo metu gydymo metodas regeneracinėmis ląstelėmis – „Lipogems“ – labiausiai taikytinas kelio sąnario osteoartrito arba artrozės atveju, kai liga yra vidutiniškai ar stipriau pažengusi. Taip pat pacientams, kurie nenori chirurginės intervencijos, nes yra daug rizikos faktorių. Chirurgija gali būti rizikinga dėl gretutinių ligų, diabeto, didelio antsvorio ir panašiai“, – pasakoja A. Šaikus.
Svarbu pažymėti, kad „Lipogems“ – ne operacija, o procedūra. Pacientas iš ryto atvyksta į kliniką ir iš jo reikia paimti tam tikrą kiekį riebalinio audinio. Tai šiek tiek panašu į estetinės chirurgijos procedūras, kuomet daromas riebalų nusiurbimas, dažniausiai pilvo srityje, tiesiog kiekis yra mažesnis. Tai atliekama steriliomis sąlygomis operacinėje, pritaikius vietinę nejautrą. „Jei pacientas pageidauja, dėl jo komforto galime primigdyti. Atsižvelgiant, į kiek sąnarių norime suleisti paruošto preparato, skiriasi ir paimamo riebalinio audinio kiekis.
Paėmus riebalinį audinį, pagrindinis uždavinys yra atskirti ir pašalinti didžiąją dalį riebalinių ląstelių ir tų ląstelių, kurios sukelia uždegimą. Tam, kad padidintume klinikinį efektą, norime suleisti tik tą frakciją, kurioje yra pericitų arba regeneraciją skatinančių ląstelių. Tad naudojame tam tikrą filtrų sistemą. Viskas daroma mechaniniu būdu, nenaudojant ląstelių cheminio apdorojimo arba šaldymo, centrifūgavimo. Frakcijos atskyrimas užtrunka iki 15 minučių. Paruošus frakciją imame švirkštu iš filtro ir injekuojame į tą sąnarį, kurį norime gydyti“, – apie procedūros eigą pasakoja specialistas.
Vienas, ko gera, geriausių šio kelio sąnarių gydymo metodų pranašumų yra tas, kad pacientas namo išeina dažniausiai iš karto po procedūros. Laikinas nemalonus pojūtis gali būti nebent pilvo srityje.
Tiesa, pagal klinikinius tyrimus pastebima, kad geriausias gydymo metodo regeneracinėmis ląstelėmis – „Lipogems“ – efektas yra gaunamas kelio sąnario potrauminio arba pirminio osteoartrito atvejais. „Pacientams svarbu žinoti, kad šio gydymo būdo pritaikymas yra platus, dėl to, kad komplikacijų ar šalutinio veikimo beveik nebūna. Patyrusiam ortopedui traumatologui tai atlikti nėra sunku. Tai – tikrai saugi ir netraumuojanti procedūra“, – pabrėžia „Kardiolitos“ klinikų gydytojas ortopedas traumatologas Andrius Šaikus.
