Sveikatos apsaugos ministerija po įvykių Kražiuose ilgai netruko – subūrė darbo grupę, kuri svarstys, kaip priversti sergančiuosius alkoholizmu gydytis. Kita vertus, netruko ir abejojančių tokiu sumanymu. Mat daliai visuomenės ir psichiatrų priverstinis gydymas skamba it grįžimas į sovietmetį, kuomet žmogus nuo visuomenės buvo izuoliuojamas net ir porai metų.
Guldys į ligoninę
Šiuo metu įstatymai leidžia hospitalizuoti žmogų, jei jis gali padaryti žalą savo ar kitų sveikatai bei turtui. Tačiau įstatymas iš esmės taikomas tik tuomet kai ištinka psichozė – žmogus pasidaro praktiškai nepakaltinamas.
Kaip tikina Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata, to nepakanka. „Yra daug žmonių, kurie būna ilgalaikiuose užgėrimuose, jiems būna kompulsinis alkoholio vartojimas su kasdien pasikartojančia abstinencijos būkle.
Tai pripažinus kaip sunkią psichikos ligą, būtų galima nelaukti psichozės, o hospitalizuoti žmogų anksčiau psichiatrijos skyriuje kol pasibaigs abstinencijos būklė ir jis atgaus racionalų protą“, – sakė E.Subata.
Esą per tą laiką kol žmogus hospitalizuotas, gydytojai galėtų su juo kalbėtis ir numatyti tolesnį gydymo planą. „Variantų yra, tiesiog reikia pasiūlyti žmogui, kas labiausiai atitinka jo būklę ir galimybes“, – paaiškina E.Subata.
Medikas kategoriškai nesutinka, jog įteisinus priverstinį gydymą, bus žengtas žingsnis atgal į sovietinę sistemą.
„Izoliacija nuo visuomenės iki dviejų metų, kaip buvo anksčiau, nėra galima ir apie tai mes nekalbame. Reikia ieškoti priemonių užkirsti kelią psichozėms anksčiau, nes jos susijusios su daugybe socialinių problemų“, – sakė E.Subata.
Šiuo metu yra svarstoma įgyvendinti priverstinio hospitalizavimo galimybę esant sunkiai psichinei būklei, kai dar nėra psichozė. Be to, plėsti bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis – probacijos tarnyba, vaikų teisių apsaugos tarnyba, savivaldybėmis.
Spręs artimieji
Kyla klausimas – kas gi galės apsispręsti, kad žmogui jau būtinas gydymas. Savaime suprantama, kad prie kiekvieno žmogaus nepastatysi pareigūno ar mediko, kuris jį stebės.
„Artimieji kenčia ir gali įvertinti žalą. Jeigu jie patiria psichologinį ar fizinį smurtą, daiktai nešami iš namų arba imami be saiko greitieji kreditai, tačiau žmogus atsisako gydytis, būtent šeimos nariai gali imtis priemonių.
Neretai jie nežino ką daryti, nors jų šeimos narys geria kelis metus. Tokiais atvejais būtų galima kreiptis į gydytoją. Tačiau galutinį tašką padėtų teismas – jis sprendžia dėl priverstinio gydymo. Dabar teisės aktai leidžia 48 valandų bėgyje gydymo įstaigai kreiptis į teismą ir jis sprendžia dėl gydymo pratęsimo“, – paaiškina medikas.
Nors tai vargu ar išspręs alkoholizmo problemą iš esmės, E.Subata tikina, kad tai yra vienintelė išeitis. „Mes kalbame tik apie priverstinį hospitalizavimą, kito priverstinio gydymo nėra ir negali būti“, – teigė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius.
