Atsako POLA valdybos narė, psichologė Laura Bratikaitė:
Noriu Jums pacituoti S. Zweigo knygos „Širdies nerimas“ herojaus gydytojo Kondoro žodžius: „Neišgydoma – juk tai reliatyvi, jokiu būdu ne absoliuti sąvoka: tokiam nuolat tobulėjančiam mokslui, kaip medicina, neišgydomi atvejai būna tik šiuo momentu, mūsų laiko, mūsų mokslo ribose, tai yra, kol mūsų akiratį dar riboja tik šių dienų pasiekimai!
Bet jeigu mes ko nežinome šiandien, tai dar nereiškia, kad nežinosime rytoj. Šimtams ligonių, šiandien dar beviltiškų, rytoj ar poryt gali būti jau surasti, jau
išrasti gydymo metodai, nes mokslas žengia į priekį milžiniškais žingsniais.“
Jūs atkakliai kovojate su liga ir taip stipriai trokštate pasveikti. Suprantamas Jūsų noras ir toliau kovoti su liga. Jeigu vienas „ginklas“ nepadeda, nenuleiskite rankų. Kiekvienoje kovoje gali būti naudojami įvairūs „ginklai“!
Kasdien dedamos milžiniškos pastangos vaistams vis efektyvesniems vaistams išrasti. Vykdomi klinikiniai tyrimai, kad įsitikinti naujų vaistų nauda. Pasidomėkite, kokie tyrimai yra atliekami būtent Jūsų diagnozės atveju. Domėkitės naujovėmis, susisiekite su pacientų organizacijomis – klauskite jų, ką jie žino apie naujus pagalbos būdus.
Mūsų mintys taip pat veiksmingas „ginklas“ kovai su vėžiu. Kovokite su liga savo vidumi, neleiskite gyvenimui baigtis anksčiau ir negedėkite to, ko dar nepraradote.
Kiekviename organizme yra gyvenimo ir atsistatymo programa, tačiau yra ir naikinimo, mirimo programa. Gilus įsitikinimas, kad artėja neišvengiama pabaiga, įjungia „mirties programą“. Ir atvirkščiai, tvirtas tikėjimas pasveikimu, psichologinis ligos ignoravimas palaiko „gyvenimo programą“. To pasekoje, liga, kad ir kokia sunki bebūtų, atsitraukia.
Pateiksiu „gyvenimo programos pavyzdį“. Rusų rašytojo, publicisto, politinio veikėjo A.I. Solženicino (А.И.Солженицын) biografijoje minimas stebuklingas išgijimas nuo sunkiausios formos onkologinės ligos. Savo knygoje „Vėžio korpusas“ A.I. Solženicinas rašė, kad pagrindinis veikėjas, kurio prototipu jis pats ir buvo, gydymo metu kiekvienai vėžinei ląstelei įteiginėjo, kad ji naikinasi, nyksta ir galiausiai pradingsta.
Reikia pastebėti, kad IV stadijos vėžys rašytojui buvo diagnozuotas einant 34-uosius metus. Tuo metu jis kalėjo lageryje, tad rašytojui nebuvo prieinamas joks medicininis gydymas. Tik savo noro pasveikti bei valios pastangomis A.I. Solženicinas sugebėjo įveikti ligą. Ir per visą gyvenimą, o gyveno jis iki 80-ies metų, liga neatsinaujino!
Amerikiečių tyrimai parodė, kad maždaug 30 % sunkiai sergančių vėžiu, nepaisant gydytojų prognozių, visgi pavyksta pasveikti. Paaiškėjo, kad visiems šiems nugalėtojams buvo būdingi du dalykai – mokėjimas džiaugtis gyvenimu ir tikslo turėjimas. Suraskite savo gyvenimo tikslą, kodėl jums būtinai reikia gyventi ir išmokite suteikti savo gyvenimui džiaugsmo, nors ir mažo, bet kasdien!
