Netoli Salininkų sode įsikūręs vyras mėgsta gėles, jam patinka grėbstyti lapus, tvarkyti aplinką, bet paūmėjus ligai jis neįstengia nieko dirbti. Jo nuolatinis palydovas – po visą kūną plintantis skausmas.
Būna dienų, kai vyras negali paspausti televizoriaus pultelio, paimti puodelio, nes viskas krinta iš rankų. Namas šildomas malkomis, todėl reikia kasdien kurti krosnį, o tai vargina.
Kai pasidaro bloga, Hendrikas tiesiog krinta ant grindų.
Nuolat jaučiasi pavargęs
Sirgdamas vyras pastebėjo, kad nedaug beliko draugų, kuriems galėtų atverti širdį. Prasidėjus priepuoliams niekas netiki, kad jis blaivus.
Reumatinė liga fibromialgija prasidėjo lėtiniu nuovargiu. Baldų meistras neprisimena, kad būtų kada nors gerai pailsėjęs, nes nuolat jaučiasi pavargęs.
Praeityje liko tie laikai, kai Hendrikas kasdien į darbą eidavo kaip į šventę. Vyras save vadino darboholiku, nes mėgo dirbti ir jam sekėsi. Tik keisti pojūčiai nuolat primindavo, kad kažkas ne taip. Silpnumas prasidėdavo jau rytą – vos pabudęs jausdavosi kaip po sunkaus bulviakasio.
Jį vargino smarkus prakaitavimas, o nerimą kėlė tai, kad vis dažniau imdavo skaudėdavo raumenis.
Vyrą dažnai pykindavo. Kartais suvalgęs virtą bulvę jis neimdavo nieko daugiau į burną. Būdavo taip bloga, kad norėdavosi tik atsigulti.
Kai baldžius kreipėsi pagalbos į neurochirurgą, jam patarė atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Tačiau šis tyrimas nepadėjo atsakyti, kodėl Hendrikas prastai jaučiasi.
Kai vyras ėmė lankytis Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, prireikė gero pusmečio, kol medikams pavyko išsiaiškinti tikrąją ligos priežastį. Vilnietis apskaičiavo, kad vien kraujo tyrimas jam buvo atliktas 16 kartų. Fibromialgija nustatyta 2014-ųjų gruodį.
Baldžiui buvo skirta vaistų nuo skausmo, taip pat antidepresantų. Hendrikas greitai įsitikino, kad medikamentai beveik nepadeda, nes organizmas jau priprato prie jų.
Kai liga paūmėja, jis mintyse keikiasi.
Net kaimynai negali suprasti, kaip vieną dieną vyras vaikšto beveik griūdamas, o kita meistrauja sėdėdamas ant stogo.
Dėl ligos neteko santaupų
Sykį Hendriko brolis paklausė: „Gal tu apsimeti? Gulėjai vos ne mirties patale, o dabar jau ruošiesi eiti į parduotuvę.“
Baldų meistras tikino, kad fibromialgija – nenuspėjama liga. Būna dienų, kai taip sutraukia raumenis, kad jis negali ištiesti net pirštų, ne kartą buvo parkritęs ant grindų ir neįstengė atsikelti. Tik praėjus priepuoliui pajėgė atsistoti.
Medikai yra įspėję, jog geriausiai skausmą malšina narkotiniai analgetikai, tačiau vyras nerimauja, kad per ilgesnį laiką gali priprasti prie šių preparatų.
Dėl savo ligos vilnietis prarado daug pinigų, nes ieškojo pagalbos ne tik pas gydytojus, bet ir pas būrėjas.
H.Survila prisipažino, kad yra daug išbandęs, bet neradęs recepto, kuris jam padėtų.
Viena neurologė aiškino, kad geriausias vaistas nuo šios ligos yra abejingumas, organizmas turi nereaguoti nei į blogą dalyką, nei į gerą.
Tik baldų meistras niekaip nesuprato, kaip išsiugdyti tokį abejingumą, jei esi žmogus.
Susidaro ydingas skausmo ratas
Dalia Miltinienė
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja reumatologė
„Fibromialgija – reumatinė liga, kuria serga apie 2–3 proc. populiacijos. Bėda ta, kad šią ligą ne visada pavyksta nustatyti. Daugeliu atvejų ji lieka nenustatyta, nes nėra tokių specifinių laboratorinių tyrimų, kurių rezultatai ją patvirtintų.
Moterys serga kur kas dažniau, bet tai nėra pagyvenusių žmonių liga, nes nusitaiko į 35–55 metų amžiaus grupę.
Pagrindinis fibromialgijos požymis – skausmas, išplitęs po visą organizmą, o ne tik nusitaikęs į tam tikrą kūno vietą.
Sergant šia liga nėra nustatoma nei raumenų, nei sąnarių pažeidimų. Tai labiau nervų sistemos liga, dėl kurios būna sutrikęs skausmo suvokimas. Iki šiol nėra nustatyta ligos priežastis, nėra žinomas jos atsiradimo mechanizmas. Manoma, kad liga prasideda sutrikus pusiausvyrai tam tikrų cheminių medžiagų, kurios daro įtaką centrinei nervų sistemai.
Sutrinka skausmo suvokimas ir jo lokalizacija. Netgi brangūs tyrimai dažnai gali neatskleisti skausmo priežasties.
Kaip nustatoma ši liga? Yra sudarytas 18 taškų sąrašas. Jei skausmingumas yra tuose taškuose, patvirtinama fibromialgija, nors pacientas gali skųstis, kad skauda visą kūną.
Nėra specifinio gydymo, skiriama vaistų nuo skausmo, antidepresantų, preparatų nuo traukulių. Taip pat svarbus žmogaus nusiteikimas, psichoterapinė pagalba. Skausmo priepuoliai gali padažnėti dėl nuovargio, streso, nervinės įtampos. Depresija, miego sutrikimai taip pat yra fibromialgijos palydovai. Visi šie veiksniai dar labiau stiprina skausmą, taip pradeda suktis ydingas skausmo ratas.
Darbo ir poilsio režimas, atsipalaidavimo pratimai, joga – visa tai gali padėti fibromialgija sergančiam ligoniui.
Gydomoji mankšta taip pat gali gerinti savijautą, miegą, mažinti skausmus. Naudingi pratimai, kurie priverčia giliau kvėpuoti, dažnina pulsą. Savijautą gerina vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važinėjimasis dviračiu.
Neretai pacientai nerimauja, kad liks suluošinti. Tačiau fibromialgija nesukelia uždegimo, nedeformuoja sąnarių, kaulų. Tik reikia rasti būdų, kaip gyventi su šia liga. Žmogus turi išmokti kitaip priimti skausmą, todėl būtina psichoterapija, nauji įpročiai, padedantys keisti požiūrį į save ir sunkumus, su kuriais kasdien susiduriama.“
