Virginijai atsako POLA valdybos narė, psichologė Laura Bratikaitė:
Onkologinė liga tarsi padalina gyvenimą į dvi dalis: gyvenimas iki ligos ir po ligos. Ir nors žmogus pasveiksta ir lyg turėtų džiaugtis, gavęs „antrąjį šansą“ gyventi, tačiau realybėje nėra lengva džiaugtis šia galimybe. Kodėl?
Nes liga palieka netikrumo dėl rytojaus jausmą. Žmogus tarsi baiminasi pasidžiaugti, kad liga atsitraukė, kad „neprasikalbėtų“ ir liga vėl negrįžtų. Mes, lietuviai, gana prietaringi… O gyventi nesibaiminant dėl ateities – nelengva užduotis.
Daugelis ligą priima kaip bausmę iš aukščiau. Kiti – kaip „piktą“ atsitiktinumą. Kaip mums nutikusią neteisybę. Ir kol taip galvojame, tol jaučiamės lyg nuskriausti, nelaimingi. Tačiau kad keistųsi nuotaika, turi keistis požiūris.
Paklauskite savęs: „Kam liga man buvo siųsta? Ką aš praradau ir ką atradau? Ko išmokau? Ką supratau?“. Pagalvokite apie savo ligą ne kaip apie blogį, apvertusį Jūsų gyvenimą, o kaip apie galimybę pakeisti savo požiūrį į save, savo patirtį ir gyvenimą apskritai.
Yra tokia istorija apie laimės ieškojusį žmogų.
Vienas turtuolis labai norėjo pasidaryti laimingas. Jis pardavė savo namą ir viską, ką tik turėjo, paskui susidėjo gautus pinigus į maišą ir patraukė ieškoti laimės.
Pirmiausia jis apėjo visus įžymius žmones ir klausė, ar jie turi laimę. Tačiau niekas iš jų laimės neturėjo ir nieko aiškaus turtuolis iš jų nesusižinojo. Paskui jam kažkas patarė: „Tu ieškai dideliuose miestuose, tarp aukštakilmių, turinčių garsų vardą, tačiau jų gyvenimas kitoks. Pabandyk paieškoti tarp paprastų žmonių“.
Turtuolis pradėjo ieškoti laimės tarp paprastų žmonių. Ir štai atėjo į vieną kaimą.
– Aš ieškau laimės, – pasakė jis. – Ar yra jūsų kaime išminčius, kuris galėtų man padėti?
– Taip, – atsakė kaimiečiai, – yra. Eik į kaimo pakraštį ir ten po dideliu medžiu pamatysi sėdintį žmogų. Paklausk jo.
Turtuolis apsidžiaugė, nuėjo ten ir iš tikrųjų pamatė po medžiu sėdintį išminčių užmerktomis akimis. Priėjo prie jo, pasidėjo maišą ir atsisėdo šalia. Kai išminčius atsimerkė, laimės ieškotojas kreipėsi į jį:
– Aš esu turtuolis ir galiu tau duoti daug pinigų, jei tu man padėsi įsigyti laimę.
Išminčius atidžiai pažvelgė į jį, paskui į maišą ir pasakė:
– Užsimerk ir sėdėk tyliai.
Žmogus užsimerkė, sėdi, sėdi, tačiau lyg ir niekas nevyksta. O kai galiausiai atsimerkė, tai pamatė, kad išminčius kažkur bėga su jo maišu.
– Ooooi! Gelbėkit!.. Mano pinigai! – suriko turtuolis ir šoko vagį vytis.
Tačiau tasai, gerai žinodamas visus kaimo užkaborius, vikriai sumėtė pėdas. Turtuolis apibėgo kaimą du kartus, prakaitas liete liejosi jo veidu, bet vagies – nė kvapo. Laimės ieškotojas baisiausiai nusiminė. Tik pamanykit, jis neteko viso savo turto ir nerado jokios laimės!
Dūlina jis nosies tiesumu, ašaroja.
O vakarop, nė pats nepajutęs kaip, vėl atsidūrė prie didžiojo medžio, ten, kur buvo pavogtas jo maišas, tad nusprendė pasėdėti jo paunksmėje ir pamąstyti. Tik žiūri – o, stebuklas! Juk čia, po medžiu, stovi jo maišas – pilnutėlis nepraimtas. Turtuolis taip apsidžiaugė, kad pribėgo tekinas prie jo, parpuolė ant kelių, pastvėrė, apsikabino ir apsiverkė... iš laimės.
Sulig tuo akimirksniu iš už medžio kyštelėjo galvą išminčius ir paklausė:
– Ei, žmogau!.. Tu laimingas?!
Nereikia laimės ieškoti kažkur, laimė yra pačiame žmoguje, jeigu tik jis ją nori matyti. Pajuskite dėkingumą už tai, ką šiandien turite. Kiek žmonių, kurie dabar aktyviai gydosi, kuriems dar vakar diagnozuotas vėžys, pasakytų: „O kad man būtų padovanota nors dar 4 metai gyvenimo!..“ Paklausiu Jūsų – ar gyvenote taip, lyg tie 4 metai būtų buvusi dovana? Ir kodėl?
Jeigu norime, kad rytojus būtų kitoks nei vakar diena, turime savo gyvenime kažką daryti kitaip negu iki šiol. Sakoma: „Beprotybė – daryti tą patį, ką darei praeitą kartą, ir tikėtis kitokio rezultato“.
Pozityvus mąstymas, nusistatymai ir apsisprendimai – dalykai, kuriuos būtina kartoti; taip kaip ir valgymas, miegojimas ar prausimasis. Neužtenka vieną kartą nusiprausti, kad visą laiką būtum švarus. Neužtenka kartą pavalgyti, kad būtum sotus visą gyvenimą. Ir vieną naktį gerai išsimiegojęs, negalėsi visą savaitę nesudėti akių.
Taip yra ir su mūsų mąstymu. Jei norime būti pozityvūs, optimistiškesni ir geranoriškesni, turime kasdien stengtis, kad tai taptų įpročiu, mūsų asmenybės dalimi.
Todėl jau dabar suteikite gyvenimui kitokių spalvų! Pradžiai sugalvokite ką nors paprasto ir lengvai atliekamo. Užrašykite tris dalykus, kuriuos nuo šiandien kasdien darysite kitaip arba apskritai nuo šiandien darysite pirmą kartą.
Tai gali būti išties paprasti dalykai, pavyzdžiui, eisite į parduotuvę nauju maršrutu, išgersite šviežiai spaustų sulčių, padarysite gerą darbą arba tiesiog pasakysite ką nors gražaus bent vienam nepažįstamam žmogui (prekybos centro kasininkei,
autobuso vairuotojui ar pro šalį einančiam vaikui).
Juk gyvenimo tragedija yra ne tame, kad jis taip greitai prabėga, o tame, kad per ilgai laukiame, kol jis prasidės.
Daugiau apie pagalbą sau, kai apninka niūrios mintys, skaitykite:
https://www.seimospsichologas.lt/lt/kaip-nepasiduoti-neigiamoms-mintims-ir-emocijoms
https://www.seimospsichologas.lt/lt/muzika--kaip-vaistas-nuo-rudenins-depresijos
***
Klausimus Rūtai ir POLA ekspertams galite užduoti portale lrytas.lt, įrašę juos į tam skirtą reklaminį skydelį – jį galite rasti ir po šiuo straipsniu. Dėmesio: neklauskite medicininių dalykų, jūsų sveikatos būklę komentuoti ir patarti gali tik jus apžiūrėjęs gydytojas.
