Auksinės valandos: kada insultas nesuluošina žmogaus?

Paprašykite, ką nors papasakoti. Ar kalba nėra keista, ar logiška? Jei bent vieną užduotį žmogui sunku atlikti, būtina kviesti greitosios pagalbos medikus.

Tokį testą, padedantį nustatyti, ar nukentėjusįjį ištiko insultas, siūlė atlikti Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Socialinės paramos ir slaugos vyriausioji administratorė Zita Juškienė. Ji priminė, kad labai svarbu laiku atpažinti insultą ir suteikti pirmąją pagalbą.

Insultas dažniausiai įvyksta ne ligoninėje. Jis ištinka netikėtai ir tokiose vietose, kur mažiausiai jo tikimasi.

„Daugelis insultų atvejų baigiasi mirtimi, nes ligonio artimieji būna sutrikę ir nežino, ką daryti“, – sakė Z.Juškienė.

Įvykus insultui, svarbiausios yra pirmosios keturios valandos. Jos ne veltui vadinamos auksinėmis, nes tuo metu įmanoma taikyti šiuolaikinius gydymo metodus, padedančius tirpinti krešulį arba jį pašalinti.

Dėl insulto žmonės tampa neįgalūs, teikiant pagalbą, svarbu atkreipti dėmesį, ar žmogus yra sąmoningas.

Laukiant greitosios pagalbos medikų reikia paguldyti žmogų šiek tiek pakėlus jo galvą (bet ne aukščiau kaip 30 laipsnių kampu).

Jei insultas ištiko namuose, galima naudoti pagalvę, jei lauke – sulankstyti kokį nors drabužį ir padėti po nukentėjusiojo galva. Kai kuriais atvejai galima po galva padėti savo kelį ar koją.

Atlaisvinkite nukentėjusiojo drabužius.

Nuraminkite ir paguoskite žmogų.

Negalima duoti gerti ir valgyti, nes dėl insulto gali būti sunku ryti, todėl žmogus gali užspringti.

Taip pat nepatariama duoti ligoniui kokių nors vaistų. Geriau surasti tuos medikamentus, kuriuos žmogus vartojo prieš prasidedant insultui.

Jei nukentėjusysis yra be sąmonės, Z.Juškienė patarė atverti kvėpavimo takus ir įvertinti kvėpavimo.

Tokiu atveju reikia būti pasiruošus gaivinti – atlikti įpūtimus ir krūtinės ląstos paspaudimus.

Jei žmogus kvėpuoja, galima paguldyti jį ant šono.

Kol atvyks greitosios pagalbos medikai, reikia nuolat stebėti nukentėjusiojo sąmonę, kvėpavimą, kraujotaką ir stengtis palaikyti jo gyvybines funkcijas.

Išgelbėja vis daugiau ligonių nuo mirties

Lietuvos insulto asociacijos prezidentas profesorius Dalius Jatužis teigė, kad nors daugelį metų Lietuva linksniuojama kaip vienintelė Europos Sąjungos šalis, kur mirtingumas nuo insulto nemažėja jau 35 metus, tačiau pastaruoju metu yra gerų žinių.

2014 metais šalyje kur kas dažniau pradėta taikyti šiuolaikinius insulto gydymo metodus. Tai, kad įvykus insultui, įmanoma atkimšti kraujagyslę ir sumažinti smegenų pažeidimą, nėra naujas dalykas. Toks intervencinis metodas trombolizė suteikia kur kas daugiau galimybių pacientui išvengti invalidumo ir pasveikus grįžti į normalų gyvenimą.

„Tačiau net dešimt metų Lietuvos insulto asociacijai sunkiai sekėsi populiarinti trombolizę ir bandant pradėti taikyti trombektomiją.

Tai – papildomas iššūkis gydytojams, pasiryžusiems taikyti šiuos metodus, nes tai reikalauja kur kas didesnės atsakomybės“, – priminė profesorius D.Jatužis.

Sukūrus insulto klasterį, į kurį įsijungė šešios šalies gydymo įstaigos, per vienerius metus Lietuvoje atlikta trombolizių ( krešulys tirpinamas vaistais) daugiau nei 2,5 kartus, o trombektomijų (krešulys mechaniškai pašalinamas iš kraujagyslės per kateterį) – daugiau nei 10 kartų. Tai – įspūdingi duomenys. Jie buvo pristatyti Šiaurės šalių insulto kongrese, kuris vyko Švedijos mieste, Malmėje.

„Švedų medikai stebėjosi, kaip mums pavyko pasiekti tokį proveržį vos per metus, kai Skandinavijoje norint pasiekti tokių rezultatų reikėtų 5-7 metų. Mes buvome pagirti“, – sakė profesorius D.Jatužis.

Lietuvoje veikiantį insulto klasterį Baltarusijos medikai ketina taikyti ir savo šalyje. Šis lietuvių modelis parodė, kad insultus įmanoma sėkmingai gydyti.

Profesorius D.Jatužis priminė, kad yra ir kur kas liūdnesnių dalykų, susijusių su insultais.

Insultas neatsiranda tuščioje vietoje, jis dažniausiai būna kaip komplikacija, kuri išsivysto dėl įvairių lėtinių ligų pavyzdžiui, hipertenzijos, cukrinio diabeto, širdies ritmo sutrikimų, prieširdžių virpėjimo.

Lietuvoje mirčių nuo insulto skaičius yra dukart didesnis nei Europos Sąjungoje.

Įvykus insultui, visame pasaulyje miršta apie 10 proc. žmonių. Šį rodiklį sunku sumažinti, nes insultą lemia ūmus kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse.

Profesorius D.Jatužis pripažino, kad kur kas lengviau mažinti sergamumą insultu.

„Bus mažiau insultų, vadinasi, mažiau mirs žmonių dėl šios priežasties“, – aiškino jis.

Ši liga brangiai kainuoja. Prieš keletą metų vieno tokio paciento gydymas ligoninėje siekė maždaug 6 tūkstančius eurų. Šiuo metu išlaidos siektų kur kas daugiau.

Dar didesnę ekonominę žalą atneša insultas, jei į šią sumą įtraukiamas neįgalumas, ligonio reabilitacija.

Kur kas pigesnė yra insulto profilaktika. Tačiau šioje srityje Lietuva žengia dar pirmuosius žingsnius. Yra žinoma, kad apie 80 proc. sergančiųjų insultu turi bent vieną rizikos veiksnį.

„Sergamumą insultu įmanoma sumažinti, jei visuomenė labiau pasitikės gydytojais ir labiau vertins jų patarimus, kaip reguliuoti padidintą kraujospūdį, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje“, – priminė D.Jatužis.

Siekdami išaiškinti, ką visuomenė žino apie insultą, Vilniaus universiteto medicinos studentai neseniai atliko apklausą, kurioje dalyvavo 365 vidutinio amžiaus sostinės gyventojai, jų amžiaus vidurkis – 48 metai.

Paaiškėjo, kad daugelis apklaustųjų nežino insulto rizikos veiksnių ir neįvertina gresiančio pavojaus.

Daugelis minėjo rūkymą, nors pagal svarbą rūkymas užima tik penktą vietą. Cukrinį diabetą kaip insulto rizikos veiksnį nurodė vos 8 proc. apklaustųjų, o širdies ritmo sutrikimą – vos 5 proc. apklaustųjų, nors dėl šios priežasties kyla sunkiausias insultas.

Kiti apklaustieji manė, kad insultą lemia pramogos, ilgos kelionės, radiacija, aplinkos užterštumas.

Aterosklerozė vystosi ne vieną dešimtmetį

Tuo tarpu moksliniai duomenys rodo, kad prieširdžių virpėjimas, kaip vienas širdies aritmijos atvejų, sukelia net penktadalį visų insultų, o apklausoje tai nurodė vos 5 proc. žmonių.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje skatina trombozę ir sukelia apie 30 proc. insultų, bet ir šio veiksnio grėsmės nesuprato apklaustieji.

„Netgi žinodami, kad turi padėjusį kraujospūdį, dalis žmonių nieko nedaro ir laukia insulto arba infarkto.

Tokie rizikos veiksniai gali būti sėkmingai kontroliuojami. Pavyzdžiui, aterosklerozė prasideda prieš 20-30 metų, kol ištinka insultas. Šios ligos įmanoma išvengti“, – teigė profesorius D.Jatužis.

Daugelis žmonių Lietuvoje mano, kad prakaitavimas, silpnumas, dvejinimasis akyse ar paralyžius yra insulto ženklai. Tai rodo, kad įvykus insultui, žmonės nekviečia greitosios pagalbos ir pasmerkia savo artimąjį negaliai.

Jei pacientas atvyksta į ligoninę praėjus nuo insulto daugiau nei 4,5 valandos, neįmanoma krešulio ištirpdyti vaistais, praėjus 6 valandoms – neįmanoma atlikti trombektomijos, kai stambus krešulys ištraukiamas iš kraujagyslės per kateterį.

Praėjus 7 valandoms nuo insulto pradžios, pacientui neįmanoma taikyti nė vieno veiksmingo insulto gydymo metodo.