Pasak Kauno klinikinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos 1-ojo skyriaus vedėjo Jono Račkausko, jei žmonės laiku kreiptųsi pajutę sąnarių skausmus, tai galima būtų išvengti protezavimo arba užtektų sąnarių korekcijos atroskopinės operacijos metu.
– Tikriausiai nebuvo dienos, kad Kauno klinikinėje ligoninėje chirurgai nekeistų pacientams sąnarių į protezus?
– Eilės nėra beviltiškos, bet stabilios. Šiemet jau atlikome 440 operacijų. Tikėtina, kad pasieksime kasmetinį vidurkį – apie 600 operacijų. Jų skaičius priklauso nuo Ligonių kasų finansavimo.
– Dėl ko tiek daug žmonių serga sąnarių ligomis?
– Tai lemia įvairios priežastys. Sąnariai pakinta ir susidėvi dėl reumato, neaiškios kilmės artrozės, patirtų traumų. Taip pat būna įgimta patologija – displazija. Ši liga išryškėja, kai nusilpsta raumenys, kurie kompensuoja krūvį sąnariams.
Didesnę tikimybę pažeisti sąnarius turi nutukę žmones, taip pat senjorai, patyrę kaulų lūžius, kurie vyresniame amžiuje yra dažnesni ir pavojingesni dėl osteoporozės – kaulų retėjimo. Sąnarių susidėvėjimą dar lemia fiziniai krūviai ir bendra organizmo būklė, prasidėję senėjimo procesai, įvairios medžiagų apykaitos problemos ir anaiptol ne paskutinę vietą tarp priežasčių užimančios sąnario traumos.
Dėl jų sąnarį supančios struktūros praranda elastingumą, tamprumą (o tai visų pirma sumažina sąnario galimybę judėti), pradeda įtrūkinėti, kol galop visai susidėvi, suplyšta. Pastebime, kad nemažą dalį sudaro jauni pacientai, kai kurie jų yra sulaukę vos 20 metų amžiaus. Juos dažniausiai kamuoja displazija, kitos patologijos.
Dėl ko sąnarių ligų neišvengia jaunimas – nežinia. Gali būti, kad pagerėjo diagnostika ir ši liga išaiškinama anksčiau nei ima reikštis labiau akivaizdūs simptomai. Tiesa, negalima teigti, kad jauno amžiaus ligonių gausėja.
– Ar žmogus gali užkirsti kelią sąnarių nusidėvėjimui?
– Norėčiau nuoširdžiai paraginti ateiti pas gydytoją nelaukiant, kol atsiras atkaklūs naktiniai skausmai ar sąnarys visai sustings. Taip pat reikia rimtai pažiūrėti į mankštą bei visą kompleksą reabilitacinių procedūrų, kurios paprastai skiriamos po sąnario traumų. Be to, praleidžiant darbo dieną prie kompiuterių būtina prisiminti, kad pagrindinė sveikų sąnarių išsaugojimo sąlyga yra judėjimas.
Todėl bendro pobūdžio mankštos, profilaktiniai masažai, plaukimas, pirtys ir panašūs dalykai, aktyvinantys medžiagų apykaitą, rekomenduotini visiems, o ypač tiems, kurie dirba fiziškai ramų darbą. Neretai sąnarių skausmus užgožia kitos patologijos – stuburo, kelio skausmai. Kiti į sąnarių skausmus ilgai nekreipia dėmesio, yra žmonių, galinčių iškęsti didesnį skausmą nei kiti, bet tai nėra privalumas.
Pasitaiko, kad atvežami ligoniai jau būna visai nepaeinantys arba nevaldantys rankų. Suprantama, tada ir gydymas po operacijos daug sudėtingesnis, nes užsitęsus sąnarių patologijoms pakinta ir aplinkiniai audiniai. Gerų gydymo rezultatų tokiu atveju pasiekti yra daug sunkiau.
– Kaip nepavėluoti ir žinoti, kad jau laikas kreiptis į gydytoją?
– Nereikia ignoruoti atsiradusio skausmo judesio metu. Nekentėkite, jei nikstelėję ranką ar koją skausmas nepraeina kelias dienas. Atrodytų, nedidelės traumos gali pridaryti daug bėdos ateityje. Jei laiku atkreipiamas dėmesys į atsiradusius nemalonius pojūčius vaikštant, judinant rankas, gali būti, kad operacijos neprireiks.
Pakaks gydymo medikamentais, mankštomis, procedūromis. Taip pat nedidelius sąnarių pakitimus galima pakoreguoti lengva pacientui atroskopine operacija. Ji atliekama per labai mažą pjūvį, po jos pacientas gretai grįžta į kasdieninį gyvenimą. Tada protezavimo išvengiama. Dabar sąnarių ligas galima anksti išaiškinti naudojant modernius diagnostinius įrenginius.
– Visgi šiuolaikinės technologijos suteikia viltį ir jau praradusiems sąnarius?
– Kadangi stipriai pažeisto, nudėvėto sąnario atkurti neįmanoma, jį telieka pašalinti. Vietoje jo operacijos metu įstatomas dirbtinis. Skiriasi endoprotezo sutvirtinimo būdai. Vyresniesiems paprastai dirbtinį sąnarį prie kaulo pricementuojama, jauniesiems jis įgręžiamas ir įauga į kaulą.
Bet kuris protezas susidėvi maždaug per du ar tris dešimtmečius ir jį būtina pakeisti. Tai lengviau padaryti turintiems įgręžtus endoprotezus, dėl to jie įmontuojami jaunesnio amžiaus pacientams. Labai svarbu, kad pacientas vykdytų gydytojo nurodymus po operacijos. Sklandus bendradarbiavimas yra labai svarbi sąlyga.