Be simptomų užklupusi liga vilniečiui baigėsi sunkiu paralyžiumi

„Aplinkiniai, kurie manęs nepažįsta, dažnai nesupranta, kodėl visą laiką esu tokios geros nuotaikos“, – sako vilnietis V.J. O būti geros nuotaikos jis tikrai turi dėl ko – prieš 3,5 metų vyras buvo atsiradęs ant gyvenimo ir nebūties slenksčio. Tada jam buvo 51-eri.

„Po pietų išėjęs pasivaikščioti, pajutau tarsi kas man būtų trinktelėjęs per galvą. Atsirado baimės jausmas, šiek tiek sutriko orientacija ir laikysena. Pėsčias grįžau namo, o vakare, kadangi būklė nepagerėjo, nuvažiavau į ligoninę. Gydytojai mane apžiūrėjo ir paliko per naktį stebėti. Ryte atsibudau ir supratau, kad pusės manęs nebėra“, – pasakoja V.J.

Be simptomų prasidėjusi liga baigėsi kairės pusės paralyžiumi. Gydytojai nustatė, kad vyrą ištiko išeminis insultas. V.J. Teigia, kad buvo daug rizikos veiksnių – 22-ejus metus serga diabetu, darbe patiria nemažai psichologinės įtampos, būta ir labai smarkių kraujospūdžio pakilimų.

„Gal per mažai dėmesio skyriau savo sveikatai“, – prisipažįsta pašnekovas. Pirmąkart rankos pirštus V.J. įstengė pajudinti po trijų savaičių, o savomis kojomis, pasiremdamas lazdele, namo išėjo tik po antrojo reabilitacijos etapo – praėjus 3 mėnesiams nuo ligos pradžios, o po trečiojo etapo, praėjus pusei metų, milžiniškų valios pastangų dėka sugrįžo į darbą.

Nors dabar ne tik aplinkiniai, bet ir gydytojai nepastebi, kad V. J. yra patyręs sunkų išbandymą, vyras teigia, kad ši liga nepraeina be pasekmių – jis greičiau psichologiškai pavargsta ir intensyviai dirbti gali tik 2/3 darbo dienos, tad pakeitė darbą, kad sveikata netrukdytų jo atlikti.

Be to, sako, į mišką nebegalintis nueiti be čiurnos ir kelio sąnarių įtvarų, greičiau išsenka raumenų jėga. Bet juokiasi, kad išryškėjo svarbiausias simptomas – tapo visiškai nepakantus tuščiam plepėjimui. Sukelia širdies ligą

Per parą Lietuvoje insultą patiria maždaug 35 žmonės, devyni iš jų miršta. Galvos smegenų insultai dažniausiai būna dviejų rūšių – hemoraginiai, kai trūksta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis, ir išeminiai.

Pastarieji gali įvykti dėl galvos smegenų kraujagyslių sklerozės ar dėl trombozės, kai kraujagysles užkemša kraujo krešuliai.

„Insultas žmogų gali ištikti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, užsitęsusio kraujagyslių spazmo, dėl kraujo ligų ir pan., tačiau taip atsitinka daug rečiau nei pirmaisiais atvejais“, – aiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius dr. Dalius Jatužis.

Net 85 proc. visų insultų yra išeminiai. Prof. D.Jatužis teigia, kad trečdaliui žmonių, kurie patiria išeminius insultus, juos sukelia širdies ritmo sutrikimai, vadinami prieširdžių virpėjimu. Tai – neritmiškas prieširdžių susitraukimas. Kai virpa prieširdžiai, kraujas juose teka lėtai ir sūkuriuoja, dėl to į širdies skilvelius pakankamai, t. y. tiek, kiek turėtų, jo nepatenka, todėl ima formuotis krešuliai.

Trombai su kraujo srove iš prieširdžių keliauja per pagrindines – plačiausias kraujagysles ir ten, kur nebepraslenka, įstringa. Trombai gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur teka arterinis kraujas – kojas, rankas, inkstus, blužnį.

Dėl to ligoniui gali tekti amputuoti galūnes, jei liga pažeis inkstus, gali prireikti hemodializes. „Dėl žmogaus anatomijos savybių iš prieširdžių tiesiausias kelias yra į smegenis“, – teigia prof. D.Jatužis.

Gali mirti

Profesorius sako, kad tuomet, kai insultas pažeidžia smegenis, ligoniui gali kilti įvairių motorikos arba psichikos sutrikimų: jis gali nustoti valdyti dalį kūno, kalbėti, suvokti aplinką ar mirti.

„Paprastai prieširdžių virpėjimo sukeltas insultas būna sunkesnis nei tas, kurį sukelia kitos priežastys, dėl to daug daugiau žmonių lieka neįgalūs. Taip yra todėl, kad prieširdžiuose susiformuoja didesni krešuliai nei kitur, jie užkemša stambiąsias smegenų kraujagysles, kurios maisto medžiagomis ir deguonimi aprūpina didesnį smegenų plotą“, – tvirtina specialistas.

Kokių funkcijų ar jutimų neteks insultą patyręs ligonis, priklauso nuo to, kokią smegenų dalį pažeis liga, mat visos smegenų sritys turi savo „darbą“: vienos atsakingos už regą, kitos – už uoslę, trečios – už judesius ir pan.

Pavyzdžiui, jei maisto medžiagų ir deguonies neteks smegenų dalis, kuri atsakinga už kalbą, žmogus nustos kalbėti arba suprasti kalbą. Tiesa, kitos smegenų sritys gali perimti dalį pažeistos smegenų dalies funkcijų, bet ne visas. Tai vadinama neuroplastiškumu.

„Ligonis reabilitacijos po insulto metus turi labai stengtis ir atkakliai dirbti, kad atsinaujintų sutrikusios neurologinės ms funkcijos“, – sako prof. D. Jatužis.

Smegenys negrįžtamai pažeidžiamos labai greitai, nes neuronai yra jautriausios žmogaus ląstelės. Visiškai sustojus kraujotakai, kai kraujas nebeatneša nei gliukozės, nei deguonies, esant normaliai žmogaus kūno temperatūrai, jie žūva maždaug per 5 minutes ir niekuomet nebeatsigauna.

Tačiau jei užsikemša stambesnė kraujagyslė, palaipsniui nukenčia ir toliau nuo pažeidimo epicentro esančios sritys, mat ir jos nepakankamai gauna kraujo. Toks plintantis neuronų pažeidimas gali užtrukti kelias ar net keliolika valandų.

„Šiuo metu pats veiksmingiausias ligonio gydymas – kuo greičiau atkimšti kraujagyslę ir atkurti smegenų kraujotaką“, – aiškina prof. D. Jatužis.

Tai galima padaryti dviem būdais: tirpinant krešulį į veną leidžiamais vaistais – ši procedūra vadinama trombolize; arba ištraukiant trombą specialiu stentu per kateterį. Tai – mechaninė trombektomija. Abu metodai gali ir vienas kitą papildyti, ir taikomi atskirai.

Pasak profesoriaus, kokį būdą gydytojai pasirinks, priklauso nuo daugybės aplinkybių. Atrankos kriterijai yra labai konkretūs ir vienodi visose šalyse. Vienas iš svarbiausių – kiek laiko praėjo, kol ligonis atvyko į ligoninę.

Jei praėjo ne daugiau kaip 4,5 val. nuo pirmųjų insulto simptomų atsiradimo, leidžiama taikyti trombolizę, t. y. krešulį tirpinti vaistais, jei iki 6 val. – galima trombektomija. Atkimšus pavėluotai, tai nebeturi prasmės, be to, didėja rizika, kad į pažeistą smegenų vietą gali prasidėti kraujavimas, tad, užuot patyręs vieną insultą, ligonis gali patirti du.

Labai svarbu ir kokius vaistus žmogus vartojo iki jį ištiko insultas, pavyzdžiui, jei jam buvo skirta antikoaguliantų – kraują skystinančių medikamentų, gydytojai nerizikuos tirpinti krešulio vaistais. Kraujavimo rizika kyla ir dėl neseniai buvusių operacijų, gimdymo, kitų krešėjimo sistemą silpninančių ligų.

Trombektomijai mažiau trukdžių, deja, taip krešulį galima ištraukti tik iš pakankamai didelių kraujagyslių. Kol kas nėra instrumentų, kuriais galima būtų pasiekti krešulius plauko storio kraujagyslėse.

Trombai kraujagyslėse tirpinamai vaistais jau maždaug 20 metų, tačiau trombus ištraukti per kateterį moderniausiose pasaulio klinikose buvo pradėta bandyti vos prieš dešimtmetį, o plačiau šis būdas imtas taikyti tik 2014 m. pabaigoje, kai keliais naujais klinikiniais tyrimais pavyko įrodyti, kad šis smegenų kraujotakos atkūrimo metodas yra saugus ir efektyvus.

Iki 2014 m. Lietuvoje trombolizių per metus buvo atliekama apie 200, o trombektomijų – vienetai. Taip buvo todėl, kad šie metodai yra palyginti brangūs (trombolizės vaistai kainuoja apie 600 Eur, vienkartinė sistema trombektomijai atlikti – apie 6000 Eur), o gydant insultą įstaigoms ir tarnyboms trūko organizuotumo ir motyvacijos.

Pernai insulto gydymas buvo paskelbtas prioritetine sritimi, 6 gydymo centrai įvairiuose regionuose aprūpinti moderniomis gydymo priemonėmis ir užtikrintas jų finansavimas, įdiegta insultą patyrusių ligonių skubaus gabenimo į tinkamas ligonines sistema. Tad jau 2014 m. atliekamų trombolizių padaugėjo 2,5 karto, o trombektomijų – 10 kartų. Šiemet tokių procedūrų bus atlikta dar daugiau.

„Kartu sudėjus, net 5 proc. išeminius insultus patyrusių žmonių Lietuvoje jau gydomi moderniais būdais per pirmąsias valandas. Tai reiškia, kad žmonės greičiau pasveiksta ir išvengia neįgalumo arba kad neįgalumas būna mažesnis“, – teigia profesorius.

5 proc. ligonių, atrodytų, nedidelė dalis, tačiau reikia turėti omenyje, kad daug žmonių gyvena atokiau nuo didžiųjų ligoninių ir nespėja atvykti pas medikus, kai kuriems nei trombolizės, nei trombektomijos, deja, negalima taikyti dėl sveikatos būklės. Be to, prof. D. Jatužis pabrėžia, kad žmonės dažnai nežino ir insulto požymių, todėl delsia skubiai kreiptis į specialistus.

Visame pasaulyje žmonės insultą atpažįsta pagal paprastą būdą – vadinamąją FAST sistemą. Tai pirmosios angliškų žodžių raidės. „Face“ reiškia veidas: persikreipia ligonio veidas, viena veido pusė“nukrinta“, persikreipia burnos plyšys.

„Arm“ – ranka: nusilpsta ranka, žmogus nenulaiko puodelio, tušinuko. „Speech“ – kalba: žmogus arba nebegali kalbėti, išsakyti savo minčių, arba nebesupranta, kas jam sakoma. „Jeigu yra bent vienas iš šių požymių, tampa svarbi paskutinioji raidė T – „Time“ – laikas.

Reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą ir vykti į insulto centrą“, – teigia profesorius ir kartu pastebi, kad net ir esant aukščiau minėtiems simptomams tai gali būti ne insultas, o kita liga, tačiau bet kokiu atveju būklę turi įvertinti specialistas.

Per metus Lietuvoje insultą patiria apie 12–13 tūkstančių žmonių, iš jų išeminius insultus – apie 10–11 tūkstančių. 2012 m. 3502 žmonių tiesioginė mirties priežastis buvo insultas.

„Mes turime modernių priemonių insultui gydyti, dėl to žmogus gali išvengti neįgalumo, turi daugiau galimybių grįžti į darbą, tačiau dėl to patiriančiųjų insultą nemažėja, – sako dr. D. Jatužis. – Sergamumas insultu galėtų sumažėti tik dėl tinkamos profilaktikos. Pas mus labai daug žmonių serga šia liga – palyginti su kai kuriomis ES šalimis, netgi dvigubai.“

Be to, Lietuvoje insultą patiria labai jauni – 30–50-ties metų – žmonės. Taip, profesoriaus nuomone, yra todėl, kad jie rūko, yra nejudrūs, dažnai išgyvena stresą, nenustato ir negydo aukšto kraujospūdžio ligos, cukrinio diabeto, nemažina antsvorio.

„Dabar pasaulio mokslininkai ieško būdų, kaip kuo anksčiau išaiškinti prieširdžių virpėjimą ir jo varginamiems žmonėms skirti kraują skystinančių vaistų – antikoaguliantų, kad prieširdžiuose nesusidarytų trombų ir kad tokie asmenys nepatirtų insulto, – teigia profesorius. – Prieširdžių virpėjimas nustatomas daugiau kaip 20 proc. ligonių, kurie suserga išeminiu insultu.

Dar pridėkime ligonius, kuriems šis širdies ritmo sutrikimas nebuvo nustatytas, nes juos ištinka vadinamasis paroksizminis prieširdžių virpėjimas, kai širdies ritmas būna sutrikęs tik tam tikrą laiką, o vėliau širdis vėl ima plakti normaliai. Jei toks žmogus negydomas, kyla rizika vėl ir vėl patirti prieširdžių virpėjimą bei insultą.“

Specialisto teigimu, labai svarbu tokiam žmogui atkurti normalų širdies ritmą, o jei to padaryti neįmanoma, būtina skirti kraują skystinančių vaistų – antikoaguliantų. Šiuos vaistus jis turi vartoti visą gyvenimą.

Tiesa, Lietuvoje vartoti antikoaguliantus keblu, nes kompensuojami tik senieji vaistai (varfarinas), kurių dozę reikia koreguoti kas mėnesį ar net dažniau tikrinant kraują, nes šis vaistas gali per daug suskystinti kraują arba veikti nepakankamai.

Taip pat vartojant varfariną reikia atidžiai rinktis maistą, nes šis vaistas sąveikauja su maisto produktais. Be to, jis tinka ne visiems ligoniams – specialistai tvirtina, kad yra nemažai žmonių, kuriems vis tiek formuojasi nauji trombai. Šių problemų nekyla ligoniams, kurie vartoja naujuosius antikoaguliantus. Deja, jų ligoniai turi įsigyti patys.

„Vaistų mūsų vaistinėse yra, bet ne visiems prieinami“, – atsidūsta profesorius.