Specialistai pataria – galvos skausmui gydyti svarbiausia yra tiksli diagnozė ir kompleksinė gydytojų pagalba. Savigyda rimtos sveikatos problemos išspręsti nepadės, o kai kuriais atvejais net gali pabloginti gyvenimo kokybę.
Provokuoja nereguliari mityba ir hormonų kaita
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė sako, kad tikrosios migrenos priežastys nėra žinomos. „Tai yra taip vadinama idiopatinė galvos skausmo priepuoliais pasireiškianti liga. Neabejotinai svarbūs genetiniai veiksniai: polinkis sirgti migrena dažniausiai paveldimas, ypač moterims.
Šiuolaikiniai eksperimentiniai tyrimai rodo, kad netinkamai veikianti smegenų dalis, turinti įtakos migrenai atsirasti, yra smegenų kamieno sritys, tokios kaip viduriniosios smegenys ir pagumburis. Kodėl skausmas ir jį lydintys reiškiniai (pykinimas, vėmimas, svaigulys, jautrumas garsui, šviesai, kvapams ir kt.) kyla epizodiškai – šiuo metu dar nėra tiksliai nustatyta.“
Migrena sergančių ligonių stebėjimo tyrimai leidžia įvardinti veiksnius, kurie dažnina ar sukelia migrenos priepuolius. „Jie yra vadinami migrenos provokatoriais“, – aiškina specialistė. Anot dr. K. Ryliškienės, vienas iš migreną provokuojančių veiksnių – bet kokios kilmės, ypač nerimo sukeltas miego sutrikimas.
„Visuomenėje dar yra žinomi specifiniai produktai, provokuojantys galvos skausmus – raudonas vynas, sūris, dažnas kofeino vartojimas. Sergantieji šių produktų vengia, bet dažnai pamiršta, kad priepuolius provokuoja tiesiog nereguliari mityba“,– sako specialistė.
Ir priduria, kad kitas labai svarbus šios ligos stimuliatorius – endrokrinologiniai pokyčiai moterims. „Menstruacinė migrena kyla tik menstruacijų metu – tokia migrenos rūšis nėra dažna, bet jos metu priepuoliai būna ypatingai stiprūs, ilgi, labai varginantys. Žymiai dažnesnis yra priepuolių pagausėjimas liuteininėje menstruacinio ciklo fazėje.
Estrogenai turi receptorius smegenyse, kurie aptinkami vadinamame migrenos skausmo kelyje – smegenų kamiene, gumbure ir jutiminėje didžiųjų smegenų pusrutulių žievėje. Tad tai, kad moterys dažniau serga migrena – turi biologinį pagrindą.
Estrogenų koncentracijos svyravimai menstruacinio ciklo metu, po gimdymo arba menopauzės pradžioje migrenos priepuolius dažnina. Ir priešingai, moteriškųjų lytinių hormonų pastovus (didelis arba mažas) kiekis nėštumo ar menopauzės metu – priepuolius retina“, – moterims būdingus pakitimus įvardijo gydytoja neurologė.
Gali progresuoti
Didžiajai daliai žmonių migrena turi natūralią eigą. Liga atsiranda dažniausiai paauglystėje. Jos pikas kamuoja darbingo amžiaus žmones. „Kai žmogus turi daug užduočių, darbų, jo gyvenimo ritmas ne visai reguliarus, migrena gali būti intensyvesnė.
Senstant smegenims, keičiantis hormoniniam fonui, liga nyksta, retėja, pasidaro lengvesnės formos. Tačiau galimas ir ligos progresavimas. Tada migrenos eiga nebeatitinka natūralaus ciklo. Pavyzdžiui, moteris sulaukusi menopauzės tikisi, kad migrena bus reta, o ji ne retėja, o dažnėja“, – pasakoja neurologė.
Ligos eigą blogina ir netinkama jos kontrolė. Turint stiprius migrenos priepuolius ir tinkamai jų negydant, vartojant įprastus vaistus nuo skausmo, pasirinktus savo nuožiūra, progresavimo rizika labai didelė.
„Sunki migrena, dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas (dvi ir daugiau dienų per savaitę), miego sutrikimai, viršsvoris skatina migrenos priepuolius kartotis. Migrena taip pat linkusi progresuoti ir tapti lėtine, jei žmogus sendamas įgyja kitų lėtinio skausmo ligų, pavyzdžiui, juosmens, kaklo skausmą, osteoartritą.
Lėtinės migrenos metu galva skauda ne kelias dienas per mėnesį, bet daugiau nei penkiolika dienų per mėnesį. Labai dažnas lėtinės migrenos palydovas – ilgai vartojamų vaistų nuo galvos skausmo sukeltas galvos skausmas“, – perspėja specialistė.
Neišgydoma, bet koreguojama
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologė dr. K. Ryliškienė sako, kad migrena nepalieka pakitimų nei kraujo, nei galvos vaizdo, nei kraujagyslių tyrimuose. Tad dažniausiai ši liga diagnozuojama iš pokalbio su pacientu. Tyrimai gali būti skiriami tuo atveju, jei kyla įtarimų dėl galimų kitų galvos skausmų priežasčių.
Pokalbio su pacientu metu specialistas turi išsiaiškinti esminius migrenai būdingus simptomus. „Turime diagnostinius kriterijus. Kai kalbame su pacientu, renkame specifinę informaciją apie priepuolių trukmę, skausmo pobūdį, stiprumą, lydinčius reiškinius.
Tuomet ir sprendžiame – migrena ar ne. Manoma, jei gydytojas vadovaujasi tais kriterijais, migreną diagnozuoti gali per penkias – dešimt minučių pokalbio. O visa kita didžioji dalis konsultacijos skiriama migrenos sunkumui ir poveikiui konkrečiam pacientui įvertinti ir individualiai gydymo schemai sudaryti“,– migrenos diagnostiką nupasakojo gydytoja.
Specialistė aiškina, kad nustačius migreną, dirbama su trimis ligonių grupėmis. Jei galvos skausmo dienų pacientas patiria nuo vienos iki trijų per mėnesį – reikia skirti efektyvų vaistą priepuoliams gydyti, jei skausmo dienų yra nuo trijų iki dešimties – gali būti reikalingas taip vadinamas profilaktinis, migrenos priepuolius retinantis ir lengvinantis gydymas.
Gydymas bus būtinas lėtinės migrenos ligoniams, patiriantiems daugiau kaip penkiolika skausmo dienų per mėnesį. Migrena vaistais negali būti išgydoma, bet gali būti kontroliuojama. „Migreną būtina valdyti, skirti vaistus, kuriais priepuoliai greičiau nuslopinami, sumažinti priepuolių dažnį. Todėl gydant išskiriamos dvi gydymo kryptys: priepuolio gydymas ir profilaktinis, priepuolius retinantis gydymas. Visiškai migreną panaikinančio gydymo, deja, nėra“, – teigia „Kardiolitos“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologė.
Svarbu gydyti kompleksiškai
Migrenos kontrolei labai svarbios nemedikamentinės priemonės – miego ir mitybos režimas, reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas. Medikamentinio priepuolio gydymas parenkamas individualiai, o vadovaujamasi „pakopiniu“ principu.
Gydymas pradedamas geriamaisiais paprastaisiais analgetikais ar nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, vėliau juos papildant kofeinu ar vėmimą slopinančiais vaistais. Jei šis gydymas neefektyvus arba konsultuojamas pacientas, jau nesėkmingai vartojęs šių vaistų grupių preparatus – skiriami specifiniai migrenai gydyti skirti vaistai triptanai. Kiekvieną naujai paskirtą vaistą priepuoliui gydyti rekomenduojama vartoti dviem trims priepuoliams iš eilės, tuomet įvertinamas vaisto efektyvumas, jo poveikio greitis ir trukmė.
Sunkiam ir ilgam priepuoliui gydyti skiriamos vaistų kombinacijos, rekomenduojamos kitos, ne tik geriamosios, vaistų formos – purškalai, žvakutės ar injekcijos.
Anot dr. K. Ryliškienės, yra ligonių, kuriems medikamentinis migrenos gydymas nėra efektyvus. Todėl naujų gydymo būdų ir metodų paieškos vyksta nuolat.
“Vienas iš šalyje taikomų nemedikamentinio gydymo būdų – periferinių nervų stimuliacija. Naudojamas portatyvinis ant galvos fiksuojamas aparatas, kuris generuoja nedidelę elektros srovę ir per odą veikia trišakio nervo galūnes kaktoje arba viršutines kaklines šakneles pakaušyje.
Vadinamąją transkutaninę neurostimuliaciją galima naudoti tiek priepuoliui nuraminti, tiek profilaktiniam gydymui. Tačiau toks gydymas taip pat tinka ne visiems ligoniams, ir dažniausia yra ne pagrindininė, o papildoma gydymo priemonė“, – aiškina gydytoja neurologė. Kasdienėje praktikoje taip pat stebima „biofeedback“ (grįžtamojo ryšio) metodo, akupunktūros, relaksacijos nauda. Gydytojui įvertinus kiekvieną individualų atvejį, neretai skiriamas ir depresijos bei nerimo gydymas.
“Neurologo vaidmuo – tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti gydymo planą. O jį įgyvendinti turi padėti ir psichologas, kadangi skausmą patiriantys ligoniai išgyvena nerimą, gali būti linkę į depresiją, ir kineziterapeutas, nes labai svarbus specifinis fizinis aktyvumas, ir kiti specialistai. Gydymas priklauso nuo konkretaus galvos skausmų atvejo. Tačiau klaidinga manyti, kad tik vaistais galima išgydyti įsisenėjusį galvos skausmą.
Migrenos išgydyti negalima, bet gydytojo ir paciento bendradarbiavimo tikslas – priepuolių palengvinimas ir suretinimas. Kaip ir daugumos lėtinių ligų gydyme, efektyviausia derinti gyvensenos korekciją ir medikamentinį gydymą“,– įsitikinusi privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologė dr. K. Ryliškienė.
