Osteoporozė, vadinama „tyliąją epidemija“ yra pasaulinė problema. Per metus pasaulyje įvyksta 2,5 mln. osteoporozės sukeltų kaulų lūžių. Juos patiria kas antra menopauzės sulauksi moteris ir vienas iš penkių vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus. Ankstyvoji prevencija ir gydymas – geriausi būdai išvengti rimtesnių komplikacijų.
Žmogaus kaulai nuolat keičiasi. Vaikystėje žmogaus kaulai yra gana minkšti, augant kietėja ir tampa tvirčiausi apie 30 gyvenimo metus. Vėliau kaulai pradeda retėti, tampa trapūs. Suaugusio žmogaus kaulas sudarytas iš 50 proc. vandens, 25 proc. mineralinių ir 25 proc. organinių medžiagų.
Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Senstant kauluose padaugėja mineralinių medžiagų, todėl kaulai pasidaro trapesni ir dažniau lūžta.
Osteoporozės simptomai
Vystantis osteoporozei paprastai jokių simptomų nejaučiama, kadangi kaulų tankio sumažėjimas yra laipsniškas ir neskausmingas, pacientams osteoporozė dažniausiai yra diagnozuojama per vėlai – lūžus kaului. Osteoporozei būdingi stuburo slankstelių lūžiai – dažnai lieka nepastebėti.
Dažniausiai juos lydi lėtinis arba ūminis nugaros skausmas, sumažeja ūgis, pakinta laikysena. Progresuojant ligai, formuojasi kupra, išnyksta talija, atsikiša pilvas. Osteoporoziniai riešo ar šlaunikaulio lūžiai yra labai skausmingi, sukelia deformacijas ir negalią, reikalauja ilgo gydymo ir reabilitacijos. Daugeliui patyrusiųjų osteoporozės nulemtas traumas reikia ilgalaikės slaugos.
Osteoporozė skirstoma:
1. Pirminė osteoporozė (juvenilinė, idiopatinė, involiucinė – senatvinė ir pomenopauzinė) – ja serga abiejų lyčių, vyresnio amžiaus žmonės, moterys – 6 kartus dažniau nei vyrai.
2. Antrinė osteoporozė, atsirandanti dėl įvairių ligų, kurios sutrikdo kaulinio audinio apykaitą (reumatoidinis artritas, sarkoidozė, virškinimo sistemos ligos, inkstų ligos ir kt.) arba ilgiau vartojant kai kuriuos vaistus.
Osteoporozės rizikos veiksniai:
Yra nemažai rizikos veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti osteoporoze. Tai priklauso nuo rizikos lygio. Genetiniai veiksniai turi svarbų vaidmenį nustatant, ar asmuo turi riziką susirgti osteoporoze.
Tačiau gyvenimo būdo veiksniai, taip pat daro įtaką kaulų vystymuisi vaikystėje bei jaunystėje ir kaulų retėjimui senstant. Visoms moterims po menopauzės ir vyresniems nei 50 metų vyrams turėtų būti įvertinta osteoporozės ir kaulų lūžių rizika. Tai svarbu prieš nutariant atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą (KMT).
Veiksniai, kurie didina osteoporozės riziką:
amžius (>50 metų);
lytis (dažniau serga moterys);
paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje);
menopauzė;
virškinamojo trakto, endokrininės sistemos ir reumatinės ligos;
mitybos sutrikimai;
mažas kalcio ir D vitamino suvartojimas;
mažas fizinis aktyvumas;
dideli kofeino kiekiai (daugiau kaip trys puodeliai kavos, arbatos per dieną);
žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt.).
Patarimai ir profilaktika
Osteoporozės prevencija turėtų prasidėti dar vaikystėje. Nesvarbu koks žmogaus amžius, gyvensenos įpročius ir maisto racioną galima keisti bet kada.
Pagrindiniai profilaktikos principai:
Sveikai ir tinkamai maitinantis žmogaus organizmas aprūpinamas energija ir gyvybinei veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrinamas normalus vystymąsis, nuolatins kūno ląstelių atsinaujinimas.
Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų.
Nuo pat vaikystės labai svarbu į dienos racioną įtraukti kuo įvairesnį maistą (mėsą, daržovės, vaisius, žuvį, pieno produktus ir kt.). Kad kaulai būtų stiprūs, reiktų pakankamai vartoti kalcio ir vitamino D.
Lietuvos gyventojams rekomenduojama paros kalcio norma – 1000 mg, vyresniems asmenims – net 1200 mg. Liesuose pieno produktuose yra pakankamai kalcio, net daugiau nei riebiuose.
Jei žmogus vartoja mažai pieno produktų, jis turėtų gauti kalcio iš kitų šaltinių: žuvies konservų, kuriuose yra minkštų kaulų, turinčių kalcio, taip pat iš brokolių, špinatų, kitų tamsiai žalių lapinių daržovių.
Reiktų gauti ir pakankamą vitamino D kiekį, nes jis padeda geriau įsisavinti kalcį, stabdo kalcio šalinimą iš kaulų audinio, reguliuoja fosforo apykaitą. Vitamino D šaltiniai – mėsa, žuvis, ikrai, sviestas, kiaušinių tryniai.
Būti fiziškai aktyviems. Rekomenduojama bent 30 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla 5 kartus per savaitę. Kasdieninį aktyvumą galima padidinti – nesinaudojant liftu, o lipant laiptais, per pietų pertraukas ar laisvu laiku einant pasivaikščioti, į artimiausią parduotuvę einant pėsčiomis ir kt.
Fizinis aktyvumas mažina osteoporozės riziką ir stabdo jos progresavimą. Kaulų retėjimui stabdyti ir kritimų rizikai mažinti labiausiai tinka fiziniai pratimai, stiprinantys raumenis, lavinantys ištvermę bei pusiausvyrą. Tačiau sergant osteoporoze reikėtų vengti didelių krūvių.
Atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas mažina kalcio pasisavinimą žarnyne ir estrogenų gamybą. Rūkančioms moterims anksčiau prasideda menopauzė. Taip pat reiktu vengti alkoholio, besaikis alkoholio vartojimas didina riziką susirgti osteoporoze.
Stengtis išvengti traumų. Žiemą einant nelygiu ar slidžiu keliu, reiktų naudotis lazda ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis, avėti tik patogią avalynę su neslidžiu padu. Taip pat svarbi saugi aplinka namuose – netvarkingus kilimus reiktų pašalinti arba pritvirtinti, daiktus pasidėti lengvai prieinamose vietose, pritvirtinti laidus, įrenti tinkamą apšvietimą.
Atsargiai įeikite į patalpas, patikrinkite ar nėra šlapios arba slidžios grindys. Ilgiau pasėdėję ar pagulėję, kelkitės iš lėto, kad neapsvaigtų galva. Jeigu silpna, sukasi galva, atsisėskite arba atsigulkite, nebijokite prašyti pagalbos, bet kokiu atveju.
Žmogaus gyvenimo būdas turi didelę įtaką osteporozės vystymuisi. Negydoma osteoporozė gali progresuoti iki tol, kol kaulai pradeda lūžti, tada reikalingas ilgas gydymas, reabilitacija. Osteoporozė yra lėtinė liga, ankstyvoji prevencija ir gydymas – geriausi būdai išvengti rimtesnių komplikacijų.
