Koks turėtų būti kraujospūdis?
Arterinė hipertenzija yra plačiai paplitusi, ypač tarp vyresnių žmonių. Beveik pusė vyresnių nei 60 metų amžiaus pacientų turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tai pasitaiko ir jauniems žmonėms, bet kur kas rečiau. Anot privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojos kardiologės Giedrės Balčiūnaitės, arterinę hipertenziją yra apraizgę įvairūs mitai.
Pavyzdžiui, žmonės mano, kad jei jaučiasi gerai – viskas yra gerai ir gydytis nereikia. „Liga atsiranda ne per vieną dieną, tai – ilgas procesas. Jis susijęs su pakitimais kraujagyslėse. Progresuojant aterosklerozei kraujagyslės tampa standesnės, mažiau elastingos ir po truputį, žmogui senstant, ima didėti arterinis kraujo spaudimas. Jei žmogus niekada nematuoja savo kraujo spaudimo, jis gali to ir nepastebėti.
Ilgainiui jis prie to pripranta ir net turėdamas gerokai per didelį kraujospūdį gali to nejausti“,– aiškina gydytoja. Tad koks turėtų būti sveiko žmogaus kraujospūdis? Optimalus – 120/80 mmHg. Padidintu laikomas 140/90 mmHg arba daugiau. Reiškia, kraujospūdis neturėtų viršyti 135/85 mmHg.
„Jei kraujospūdis yra padidėjęs ne vienkartinio matavimo metu, o tai fiksuojama sistemingai, tai jau yra pirminė arterinė hipertenzija. Reikėtų kreiptis į gydytojus ir spręsti dėl gydymo. Kai kurie pacientai jaučia padidinto arterinio kraujospūdžio simptomus. Pacientai gali skųstis galvos skausmais, ypač pakaušio srityje, gali atsirasti dusulys fizinio krūvio metu, širdies ritmo sutrikimai, permušimai“,- vardija G. Balčiūnaitė.
Norma visiems vienoda
Medikė taip pat akcentuoja, kad kitas dažnai paplitęs mitas, kad vyresniame amžiuje yra didesnė leistina arterinio kraujospūdžio norma. „Taip nėra – norma visiems vienoda. Vyresnio amžiaus žmonėms ypač padidėja rizika sirgti infarktu ir insultu, todėl ypač svarbu koreguoti padidėjusį kraujo spaudimą.
Jaunesnio amžiaus žmonėms, neturintiems kitų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, nedaug padidėjusio kraujo spaudimo gydyti vaistais neskubame, iš pradžių išbandome ne medikamentines priemones, pavyzdžiui gyvenimo būdo ir mitybos korekciją.
Tai yra mažesnis riebalų, druskos vartojimas, didesnis fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių atsisakymas – mažesnis alkoholio vartojimas, rūkymo atsisakymas. Jei, taikant šias priemones ir normalizavus kūno svorį, padidėjęs kraujospūdis išlieka, pradedamas medikamentinis gydymas“,– paaiškina gydytoja kardiologė.
Arterinė hipertenzija yra plačiai paplitusi, todėl žmonėms kartais atrodo, kad jei kaimynas serga hipertenzija, nesigydo ir jam nieko nenutiko, tai nieko bloga ir man nebus. G. Balčiūnaitė taip mąstančius ragina sustoti – jei liga labai paplitusi, tai dar nereiškia, kad tai yra nekaltas dalykas. „Ji padaro daug žalos. Ši liga yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių susirgti infarktu ar insultu“,- akcentuoja ji.
Priežastys ne visuomet paaiškinamos
Kalbant apie hipertenzijos priežastis labai nedidelė dalis žmonių gali turėti ligų, kurios lemia padidėjusį kraujospūdį. Tokių gali būti iki 10 procentų. Antrinę hipertenziją lemia lėtinės inkstų ligos, endokrininės sistemos ligos, pavyzdžiui antinksčių, skydliaukės ligos. Likusiai didžiajai daliai žmonių arterinė hipertenzija aiškių priežasčių neturi.
„Dažnai žmonės taip pat klaidingai galvoja, kad padidėjusį kraujospūdį lemia pati širdis. Taip nėra. Priežastis glūdi pačiose kraujagyslėse, o tam pirmiausia įtakos turi paveldimumas. Toliau yra visa grupė aplinkos veiksnių: viršsvoris, mityba, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai. Visi šie veiksniai lemia aterosklerozės progresavimą ir skatina arterinės hipertenzijos išsivystymą“,– pasakoja privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja kardiologė.
Anot jos, dar viena hipertenzijos priežastis, apie kurią dažnai nepagalvojama – obstrukcinė miego apnėja. Ji labiau būdinga nutukusiems žmonėms, ypač vyrams, kurie miego metu knarkia. „Esant pilviniam nutukimui, storam trumpam kaklui, padidintam kraujo spaudimui ir knarkimui galima įtarti šią ligą. Miegant atsipalaiduoja viršutiniai kvėpavimo takai, gerklės, ryklės raumenys ir epizodiškai susiaurėdami jie sutrikdo oro judėjimą kvėpavimo takais ir deguonies patekimą į kraują.
Sumažėjusi deguonies koncentracija kraujyje aktyvina simpatinę nervų sistemą, skatina streso hormonų išsiskyrimą, dėl to sukyla ir kraujo spaudimas. Kartu miegantis žmogus gali pastebėti savo šeimos nario epizodiškus trumpus kvėpavimo sustojimus“,– sako G. Balčiūnaitė. Sergant miego apnėja spaudimas būna sunkiai koreguojamas. Tokiu atveju pirmiausia reikalinga LOR gydytojo (otorinolaringologo) konsultacija ir ištyrimas miego laboratorijoje.
Detalus ištyrimas visą parą
Anot medikės, žmonės matuodami kraujospūdį pastebi, kaip skirtingomis dienomis, skirtingu paros metu, net skirtingose rankose aparatai rodo skirtingą kraujospūdį. Tai – visiškai normalu. „Reikėtų suprasti, kad kraujospūdį lemia skirtingi faktoriai: kaip žmogus išsimiegojo, ar buvo sunki ir įtempta diena, ką valgė, ar sportavo. Kitus veikia net oro permainos.
Reikšmę kraujospūdžiui gali turėti ir sezoniškumas. Galima tai paaiškinti tuo, kad šiltuoju metu laiku žmonės yra aktyvesni, daugiau laiko praleidžia lauke, dirba, sportuoja, sezoniškai keičiasi ir mityba. Nakties metu spaudimas šiek tiek sumažėja. Jei pacientui įtariama arterinė hipertenzija, galima atlikti paros kraujospūdžio monitoravimą: tai reiškia, kad žmogus visą parą vaikšto su kraujospūdžio matavimo aparatu. Taip gaunama kraujospūdžio svyravimo kreivė paros laikotarpiu ir galima įvertinti koks yra hipertenzijos laipsnis“,– paaiškina G. Balčiūnaitė.
Būkime atsakingi už savo sveikatą
Tiesa, apsilankymas pas gydytoją neapsaugo nuo infarkto, insulto ir pačios mirties, tačiau, maksimaliai pagerinus savo sveikatą, sumažinus ligų riziką, galima pratęsti visavertį ir kokybišką savo gyvenimą. „Kiekviena situacija yra individuali.
Atidesniems reikėtų būti tiems, kurių šeimoje yra žmonių sergančių hipertenzija, cukriniu diabetu, sirgusių infarktais ar insultais, mat jie turi padidintą riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Laiku pastebėjus pakitimus yra didesni šansai išvengti susirgimų. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų tikrintis profilaktiškai, nelaukdami kol išsivystys ligos simptomai ar net komplikacijos“, – rekomenduoja gydytoja kardiologė.
G. Balčiūnaitė pastebi, kad žmonės Lietuvoje itin atsainiai žiūri į savo sveikatą, nežino, kokius vaistus vartoja ar nuo ko jie, tarsi tai būtų ne jų atsakomybė. „Gydytojas pacientą mato vos pusvalandį, skiria gydymą, teikia rekomendacijas, bet daug svarbiau, kaip pacientas elgsis ir gydysis išėjęs pro gydytojo kabineto duris.
Taip pat labai dažnai pacientai mano, kad geriau pasijaus ir pataisys savo sveikatą pagulėję ligoninėje, bet nepagalvoja, kad savaitės ar kelių savaičių gydymasis stacionare nieko nepakeis, jei grįžę namo pacientai toliau tinkamai nesirūpins savo sveikata. Pirmiausia pats pacientas turi domėtis savo susirgimu, stebėti save, žinoti savo kraujo spaudimą, kitus parametrus, aktyviai bendradarbiauti su gydytoju ir įsiklausyti į gydytojo rekomendacijas“,– įsitikinusi privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ specialistė.
