Gyvenimo būdas – pagrindinis rizikos veiksnys
Pasak gydytojų ir vaistininkų, infarkto, insulto ir kitų kraujotakos ligų paplitimui didžiausią įtaką turi šiuolaikinis įtemptas gyvenimo būdas, įtampa ir stresas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, nereguliari ir nesubalansuota mityba, taip pat – per mažas fizinis aktyvumas.
Anot „MediCA klinika“ gydytojos Raimondos Lukminės, šių kas antrą gyventoją į kapus nuvarančių ligų simptomai pasireiškia palaipsniui, bet žmonės į juos dažnai nekreipia dėmesio, prisitaiko:
„Staigus galvos svaigimas ar ūmus skausmas daugelio nelaikomas rimtu simptomu. Esą išgėrei tabletę nuo skausmo ir jau sveikas. Diskomfortas krūtinėje nurašomas įtampai, stresui. Širdies permušimai ar nuovargis po įprasto fizinio krūvio dažnai taip pat laikomas natūraliu.
Bet juk visa tai – pirmieji požymiai, kuriuos pajutus reikia tikrintis širdį. Visada lengviau gydyti ligą, kai ji diagnozuojama kuo anksčiau,“ – akcentavo gydytoja.
Išeminei širdies ligai būdingas skausmas širdies plote dažniau atsirandantis ryte arba po fizinio krūvio. Šis skausmas dažniausiai vidutinio stiprumo ir gali suintensyvėti po fizinio krūvio, dėl šalto oro. Dažniausiai jis plinta į kairį petį ar kairę ranką, kaklą, gerklę ar apatinį žandikaulį.
„Skubiai kreiptis į gydytoją būtina, jei jaučiate skausmą krūtinėje, pradeda stipriai daužytis širdis ir atsiranda nerimas, dusulys, trūksta oro, pykina, sutrinka kalba, praradote sąmonę,“ – rimčiausius ligos simptomus vardija R.Lukminė.
5 mitai apie širdies ir kraujagyslių ligas
Pasak sveikatos specialistų, nemažiau žalos nei pirmųjų simptomų nepaisymas, padaro ir mitais apipintos išankstinės nuostatos apie ligas ir jų gydymą.
Mitas Nr. 1. Širdies ir kraujagyslių ligomis serga tik antsvorio turintys žmonės
Vienas iš didžiausią grėsmę širdies sveikatai keliančių faktorių – padidėjęs cholesterolio kiekis. Tačiau dažnai manoma, kad tai – tik stambių žmonių problema.
„Mitas, kad smulkūs, lieso kūno sudėjimo pacientai turi mažesnę riziką dėl cholesterolio padidėjimo ir tuo pačiu rečiau serga širdies ligomis, – sako „Camelia“ tinklo vaistininkė Jurgita Jankauskienė. – Cholesterolio kiekis kraujyje gali priklausyti nuo daugelio faktorių: mitybos, streso, suvartojamo vandens kiekio per dieną, mažo fizinio aktyvumo. Taip pat nemenką vaidmenį vaidina ir paveldimumas“.
Mitas Nr. 2. Širdies ligas gydo augaliniai lašai su žolelėmis
„Pastebime, kad vyresnio amžiaus pacientai yra pamėgę augalinius lašus su žolelėmis, gerinančiomis širdies darbą. Daugelis įsitikinę, kad gudobelės lašai yra vaistas nuo visų ligų, todėl šiuos lašiukus stengiasi turėti savo namuose, – pacientų įpročius pasakoja J.Jankauskienė. – Tačiau būtina žinoti, kad šie preparatai tinka tik profilaktikai ir rimtų širdies ligų neišgydys.“
Mitas Nr. 3. Nuo širdies kraujagyslių ligų miršta tik vyrai
Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Sergamumas tarp to paties amžiaus vyrų ir moterų skiriasi, tačiau statiškai nuo kraujotakos sistemos ligų moterys miršta dažniau.
„45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga gerokai dažniau nei to paties amžiaus moterys, nes moterims sergamumas kraujotakos sistemos ligomis pradeda didėti po menopauzės, taigi nuo 50 metų. Deja, bet vyresniame amžiuje, jau sulaukusios 65 metų, jos pagal sergamumo dažnį pasiveja vyrus“, – liūdną statistiką komentuoja vaistininkė.
Mitas Nr. 4. Aukštas kraujo spaudimas vyresniame amžiuje yra normalu
Vyresnio amžiaus žmonėms arterinė hipertenzija, kitaip padidėjęs kraujo spaudimas, yra dažnas reiškinys. Tai nėra norma ir į tai reaguoti būtina.“Mintis, kad visi senjorai kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio ir todėl nieko čia ypatingo – labai nevykusi.
Į hipertenzijos simptomus būtina reaguoti, atlikti tyrimus ir laikytis gydytojo duodamų nurodymų. Priešingu atveju viskas gali baigtis rimtomis problemomis: miokardo infarktu, galvos smegenų insultu, inkstų ar širdies nepakankamumu, regos sutrikimais,“ – mitą paneigia gydytoja R.Lukminė.
Mitas Nr. 5. Arterinė hipertenzija – pagydoma liga
Arterinė hipertenzija viena dažniausių širdies ir kraujotakos ligų. „Aukštas kraujospūdis – kontroliuojama, tačiau nepagydoma liga. Vaistai, kuriuos dažniausiai vartoja pacientai, taip pat skirti kraujospūdžio kontrolei, bet ligos priežasčių jie nešalina.
Reguliariai vartoti vaistus tiek pat svarbu, kaip ir nuolat stebėti savo būklę, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje“, – akcentuoja gydytoja. – Būna, kad sergantieji tikisi, jog kardiologiniai vaistai suveiks taip, kaip vaistai nuo peršalimo. Esą pavartosiu vaistus penkias dienas ir po to pasveiksiu. Deja, bet toks įsivaizdavimas ne tik nepagrįstas, bet ir žalingas.“
Širdimi galima pasirūpinti
Tiek gydytojai, tiek vaistininkai sutaria – širdies ligų riziką galima sumažinti. „Svarbiausias dalykas – atidumas sau ir savo sveikatai, įsiklausymas į organizmo poreikius. Jei dirbate įtemptą darbą, patiriate daug streso turite žinoti, kad tai turi labai daug įtakos fizinei sveikatai. Todėl darbe tausokite save.
Taip pat būtinai atraskite laiko fizinei veiklai. Kad ir kasdieniniam pusvalandžio pasivaikščiojimui gryname ore, – efektyvias širdies ligų prevencijos priemones vardija gydytoja. – Pagalvokite, ką valgote, kiek druskos, alkoholio suvartojate. Rūkymas – taip pat itin žalingas širdžiai ir kraujagyslėms“.
Anot vaistininkės, širdies ligų profilaktikai naudingi ir maisto papildai: „Rekomenduojama naudoti maisto papildus su gudobele, česnaku, kofermentu Q-10, magniu, vitaminą B6, žuvies taukus. Vis daugiau žmonių vaistinėse tokių preparatų teiraujasi, ir tai geras ženklas. Sąmoningėjame ir imamės rūpintis savo širdimi anksčiau, nei prasideda problemos,“ – reziumuoja vaistininkė J.Jankauskienė.
