Akių ligos gali užklupti nepastebimai

Katarakta – akių liga, kai lęšiukas, esantis akies viduje, netenka skaidrumo ir trukdo gerai matyti. Specialistai skaičiuoja, kad tai – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Tiesa, laiku diagnozuotas susirgimas lemia lengvesnį ir greitesnį regėjimo sugrąžinimą.

„Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, vaizdas atrodo tarsi pro rūką. Kartais pacientams atrodo, kad akiniai nešvarūs. O kai kuriais atvejais matomi objektai atrodo net dvigubi arba jų fonas atrodo gelsvas“,– vardija privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Akių centro akių gydytoja Gintė Sirvydytė. – „Ilgainiui regėjimas vis prastėja. Pasidaro sunku skaityti, vairuoti, o galiausiai žmogus tegali atskirti šviesą nuo tamsos“,– priduria specialistė.

Deja, tačiau pradinėse kataraktos vystymosi stadijose ne visi jaučia regėjimo sutrikimus. Mat akies lęšiukas drumstėja po truputį. Kataraktos vystymosi neįmanoma sustabdyti, o vienintelis gydymo būdas – operacija. „Kol kas nesukurtas vaistas, kuris galėtų išgydyti kataraktą. Ligai įveikti gelbsti vienintelis metodas – kataraktos chirurgija“,– paaiškina oftalmologė.

Operacijos metu pašalinamas drumstas lęšiukas, o vietoje jo implantuojamas dirbtinis. Operacija neskausminga, ji paprastai atliekama taikant vietinę lašų nejautrą ir tetrunka apie 20 minučių. „Jei gydytojas pasakė, kad jums vystosi katarakta – nereikia išsigąsti. Ši liga nustatoma daugiau kaip pusei vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių, tačiau gali būti sėkmingai išoperuota“,– patikina G. Sirvydytė.

Tačiau esama ir tokių akių ligų, kurios, laiku nepastebėtos, gali grėsti apakimu. Viena jų – glaukoma. Manoma, kad šalyje esama daugiau nei trisdešimt tūkstančių sergančiųjų glaukoma, tačiau vos pusė jų žino apie turimą ligą. Deja, diagnozavus ją pavėluotai, panaikinti sukeltus pakitimus kol kas neįmanoma. Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Akių centro gydytojas Darius Aukštikalnis sako, kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo galimų skaudžių pasekmių – neaplenkti gydytojo oftalmologo kabineto ir reguliariai tikrintis akis.

Glaukoma vystosi pamažu, nesukelia skausmo ar akivaizdaus matymo pablogėjimo, todėl žmogus apie ją net neįtaria. Ligai tik gerokai progresavus imama prasčiau matyti tamsoje ar prieblandoje, apie šviesos šaltinį atsiranda vaivorykštės spalvų ratilai, akys ašaroja, ima varginti galvos ir akių skausmai, darosi sunku orientuotis aplinkoje“,– simptomus vardija D. Aukštikalnis. Retesniais atvejais glaukoma gali prasidėti staiga. Priepuolio metu labai pakyla akispūdis, staiga pablogėja regėjimas, parausta akis, išsiplečia vyzdys, skauda tiek pačią akį, tiek visą galvą. „Tokiu atveju reikia kuo skubiau kreiptis į akių gydytoją, nes laiku nesuteikus pirmosios pagalbos, žmogus gali apakti“,– perspėja oftalmologas.

Nors glaukomos sukeltų pakitimų akyje išgydyti negalima, tačiau anksti diagnozavus – sustabdyti ligos progresą įmanoma. Ši liga gydoma visą gyvenimą. „Gydymui skiriami akių lašai, kurie mažina akies skysčių gamybą ir gerina jų nutekėjimą iš akies. Taip mažinamas akispūdis. Tačiau yra atvejų, kai lašai neefektyvūs arba sukelia daug pašalinių reiškinių. Tuomet reikalingas lazerinis ar operacinis gydymas. Lietuvoje jau galime taikyti selektyvią lazerinę trabekuloplastiką. Tai mažai traumatiška akiai procedūra, todėl gali būti kaip pirmo pasirinkimo gydymo metodas ankstyvose glaukomos stadijose. Tada pacientui nereikia lašinti lašų kiekvieną dieną, o tai gerina gyvenimo kokybę ir išvengiama pašalinio lašų poveikio. Taip pat šis gydymo būdas gali būti taikomas ir kaip papildoma priemonė prie lašų lašinimo, esant nestabiliai glaukomos eigai – siekiant sumažinti akispūdį ir išvengti ar atitolinti operacinį gydymą. Tačiau yra ir atvejų, kuomet nei medikamentinis, nei lazerinis gydymas ligos progresavimo nesustabdo. Tuomet tenka operuoti“, – aiškina akių chirurgas D. Aukštikalnis.

Glaukoma – antra pagal dažnumą aklumo priežastis visame pasaulyje. „Deja, prevencinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos – nėra. Visų gydymo metodų tikslas – sustabdyti ligos progresavimą, nes glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. Todėl tik reguliarus akių tikrinimas, ankstyva ligos diagnostika ir anksti pradėtas gydymas – geriausias būdas ją kontroliuoti ir išsaugoti regėjimą“,– akcentuoja specialistas.

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija pasireiškia ryškiu centrinio regėjimo pablogėjimu. Dažniausiai pasireiškia vyresniems nei penkiasdešimties metų žmonėms. Ligos pradžioje simptomai nebūna ryškūs, todėl daugelis žmonių į akių gydytoją kreipiasi ligai progresuojant, kai atsiranda sunkumų skaitant.

Pagrindiniai ligos išsivystymo veiksniai – amžius, paveldimumas, šviesi akių rainelės spalva, taip pat gyvenimo būdas ir mityba. Paveldimumo ir amžiaus paveikti neįmanoma, tačiau norint išvengti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, galima keisti savo gyvenimo būdą ir mitybą. „Kadangi rūkymas padidina šios ligos riziką du kartus, reikėtų atsisakyti šio žalingo įpročio.

Taip pat reikia nešioti saulės akinius, apsaugančius tinklainę nuo pavojingų spindulių. Aktyvus gyvenimo būdas, tinkamas svoris ir daržovėmis prisotinta mityba taip pat mažina šios ligos riziką. Reikėtų stengtis valgyti kuo daugiau brokolių, špinatų, kopūstų ir kitų žalios spalvos daržovių, kuriuose yra daug liuteino, zeaksantino, taip pat antioksinatų – vitamino E, C, mikroelementų – seleno, vario ir cinko.

Be to, profilaktiškai ir atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, mitybą reikėtų papildyti maisto papildais, kuriuose taip pat yra šių paminėtų medžiagų ir omega-3 riebalų rūgščių“,– pataria privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Akių centro akių gydytoja Kristina Kuolienė.

Kaip ir bet kurią kitą ligą, amžinės geltonosios dėmės degeneraciją geriausia gydyti ir pristabdyti ankstyvose stadijose. Tad pastebėjus pirmuosius, net ir neryškius regėjimo sutrikimus reikia kuo greičiau apsilankyti pas specialistą. Jis, apžiūrėjęs akių dugną ir atlikęs optinę koherentinę tomografiją, gali diagnozuoti ligą ir laiku skirti tinkamą gydymą. Tokiu būdu galima išvengti negrįžtamo aklumo.

Kalbant apie regėjimo sutrikimų prevenciją, kaip jau minėta, svarbus tinkamas gyvenimo būdas. Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke. Dažnas buvimas lauke, dienos šviesoje bei žiūrėjimas į tolį ypač stiprina regėjimą ir atitolina arba padeda išvengti akių ligų. Svarbi ir tinkama vaikų mityba. Mažylis, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visų būtinų vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų maistinių medžiagų.

O štai suaugusiems trumparegiams arba toliaregiams akis reikėtų tikrintis kas vienerius ar dvejus metus. Akių gydytojas turėtų apžiūrėti akis prieš pradedant nešioti kontaktinius lęšius, o juos nešiojant – kas metus. Nepakanka tik pirkti kontaktinius lęšius optikoje ar internetu. Vyresniems nei 40 metų žmonėms profilaktiškai kasmet reikėtų apsilankyti pas akių gydytoją glaukomos profilaktikai – akispūdžio pamatavimui.

Taip pat vyresniame nei 40 metų amžiuje reikėtų pasitikrinti akis dėl galimų kitų ligų – kataraktos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, presbiopijos, sausų akių ligos ir kitų, kad būtų laiku pradėtas gydymas.