– Tiesa, kad viena sunkiausių diabeto komplikacijų – diabetinė retinopatija – gresia apakimu?
– Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, skaičius didėja visame pasaulyje, taigi ir šios ligos komplikacijos – gana dažnos. Lietuvoje antrojo tipo cukriniu diabetu serga apie penki procentai gyventojų. Viena dažniausių cukrinio diabeto komplikacijų – diabetinė retinopatija, kurios metu pažeidžiamos akies tinklainės kraujagyslės, žmogus gali apakti.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis visame pasaulyje diabetinė retinopatija nustatoma vienam iš penkių naujai diagnozuotų antrojo tipo cukrinio diabeto atvejų.
Prieš dešimtmetį apskaičiuota, kad penki procentai aklųjų pasaulyje buvo būtent dėl šios ligos ir jos komplikacijų. Skaičiais tai apima penkis milijonus aklumo atvejų dėl diabetinės retinopatijos. Šia liga serga apie 347 milijonai pasaulio gyventojų, prognozuojama, kad po penkiolikos metų šis skaičius išaugs iki 438 milijonų.
– Kaip tiksliai apibrėžtumėte šią ligą?
– Diabetinė retinopatija – tai cukrinio diabeto komplikacija, kurios metu pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės tinklainėje. Tinklainė, tai šviesai jautrus nervinių ląstelių sluoksnis, esantis užpakalinėje akies dalyje – taip vadinamame akių dugne.
Ši liga gali atsirasti sergantiems tiek pirmo, tiek antro tipo cukriniu diabetu. Išskiriama neproliferacinė diabetinė retinopatija, kurios metu atsiranda įvairių tinklainės kraujagyslių, kapiliarų pokyčių, ligai progresuojant – vystosi proliferacinė šios ligos forma, kurios metu formuojasi naujadarinės, nevisavertiškos kraujagyslės tinklainėje ir prieš ją.
Joms toliau progresuojant gali atsirasti trakcinė tinklainės atšoka ir stiklakūnio kraujosruvos. Bet kuriai iš šių ligos formų esant gali susiformuoti diabetinė makulopatija, kurios metu kaupiasi skystis centrinėje tinklainės dalyje – geltonojoje dėmėje, atsiranda geltonosios dėmės paburkimas. Vystantis kliniškai reikšmingai geltonosios dėmės edemai sparčiai blogėja matymas.
Delsiant kreiptis į akių gydytoją, negydant gali atsirasti negrįžtamų pokyčių, dėl kurių regėjimas dažniausiai neatsistato.
– Kas sukelia riziką sirgti diabetine retinopatija?
– Pagrindiniai diabetinės retinopatijos rizikos veiksniai – tai cukrinis diabetas ir jo tipas bei trukmė. Klinikinių tyrimų duomenimis apskaičiuota, kad po penkerių metų nuo pirmo tipo cukirnio diabeto diagnozės ketvirtadaliui ligonių nustatomi neproliferacinei diabetinei retinopatijai būdingi pokyčiai, po dešimtmečio – šie pokyčiai randami jau pusei sergančiųjų, o po dvidešimties metų – praktiškai visiems pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems ligoniams.
Proliferacinė diabetinė retinopatija išsivysto dviems penktadaliams pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų po dvidešimtmečio nuo diagnozės patvirtinimo.
Tuo tarpu makulopatija paveikia apie 10-20 procentų to paties tipo diabetu sergančių pacientų. Kadangi dažnai antro tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas ne iš karto, šiems pacientams diabetinė retinopatija gali būti aptinkama kartu su cukrinio diabeto diagnoze arba per pirmuosius penkerius metus. Per 25 metus 83 procentai antro tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų aptinkama diabetinė retinopatija.
Nepakankamai kompensuota glikemija, kitaip tariant – gliukozės kiekis kraujyje, kraujospūdžio padidėjimas ir kiti kardiovaskuliniai rizikos veiksniai, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, inkstų veiklos sutrikimai – tai diabetinės retinopatijos rizikos veiksniai.
Be to, nėštumas gali paspartinti diabetinės retinopatijos atsiradimą ar progresavimą, ypač jei glikemija prieš nėštumą ir nėštumo metu prastai kontroliuojama cukriniu diabetu sergančiai moteriai.
– Kokie simptomai byloja, kad tai būtent ši liga?
– Iš pradžių ši liga nesukelia jokių simptomų, žmogus rega nesiskundžia. Ligai progresuojant pablogėja matymas, jis tampa nepastovus, atsiranda vaizdo iškraipymai, sutrinka spalvų jutimas, pacientai pastebi plaukiojančias drumstis prieš akį, gali atsirasti juodų dėmių prieš akį. Nekreipiant dėmesio į mažus regėjimo sutrikimus galima visiškai apakti.
-Įvardykite gydymo metodus šiai ligai gydyti.
– „Kardiolitoje“ prieinamas praktiškai visa diabetinei retinopatijai diagnozuoti ir gydymui taikyti reikalinga naujausia aparatūra. Vystantis diabetinei makulopatijai su kliniškai reikšminga geltonosios dėmės edema (paburkimu) rekomenduojamas gydymas kraujagyslių endotelio faktorių inhibitorių injekcijomis į stiklakūnį, kurios atliekamos ir „Kardiolitoje“. Be to, tinklainę tenka gydyti lazeriu esant diabetinei makulopatijai ar proliferacinei diabetinei retinopatijai. Galime padėti ir tokiems pacientams.
– O profilaktinių priemonių galite pasiūlyti?
– Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, būtina reguliariai lankytis pas akių gydytoją, kad jis apžiūrėtų akis, įvertintų akių dugną, prieš tai įlašinus lašų, išplečiančių vyzdžius, jog liga būtų diagnozuota laiku ur būtų suteiktas visas reikalingas gydymas regėjimui išsaugoti.
Prireikus įvertinti tinklainės būklę galima atlikti tinklainės optinę koherentinę tomografiją. Palyginimui, kaip liga vystosi, progresuoja galime fotografuoti tinklainę ir kitą kartą apsilankius pacientui objektyviai vertinti tinklainės pokyčius. Jeigu reikia, galime atlikti fluorescentinę angiografiją tinklainės pokyčiams ir išemijai vertinti.
Ligos profilaktikai reikalingas glaudus akių gydytojo oftalmologo, endokrinologo, kardiologo ir šeimos gydytojo bendradarbiavimas, nes nepakankamai gydomas cukrinis diabetas, padidėjusio kraujospūdžio ir kitos širdies ligos lemia diabetinės retinopatijos progresavimą ir netgi aklumą.
– Kokios kitos akių ligos gresia sergantiesiems cukriniu diabetu?
– Tai visos diabetinės retinopatijos komplikacijos – stiklakūnio kraujosruva, trakcinė tinklainės atšoka, rubeozė (naujadarinės kraujagyslės rainelėje) ir dėl to atsirandanti glaukoma. Sergantiesiems cukriniu diabetu dažniau ir anksčiau negu sveikiems asmenims vystosi katarakta (lęšiuko padrumstėjimas).
