Tačiau pastaroji išvyka į gamtą buvo ypatinga. Nors moteris grįžo namo su pilnu krepšiu slyvų, kurias surinko nubyrėjusias ant žemės, buvo mažai džiaugsmo. Ji visą naktį negalėjo sumerkti akių, nes labai niežėjo. Kitą dieną sukąstos uodų vietos paburko, ištino. Dėmės plėtėsi ir susiliejo į juostą.
„Narmeda“ klinikos odos ligų gydytoja Aušra Bičkauskienė priminė, kad rudenį vis dar aktyvūs uodai. Jų lervoms vystytis užtenka net laistytuve palikto vandens, nedidelės balutės.
Skaudžiai kanda taip pat skruzdės, ilgai apie save primena žmogui ir sparvos, vapsvos, bitės, širšės.
Ką reikėtų žinoti apie įkandimus? Kaip malšinti niežėjimą?
Kiekvienas vabzdžio įkandimas sukelia odos uždegimą, vieniems žmonėms tai gali būti vos pastebimas taškas odoje, o kitiems – didelė dėmė. Uždegimo pobūdis priklauso nuo žmogaus jautrumo ir imuninės reakcijos.
Skausmas, tinimas ir niežėjimas – trys būdingiausi požymiai, nuo kurių kenčia uodų aukos.
„Pirmoji pagalba – šaltis, įkąstą vietą reikia vėsinti. Jei nėra maišelio su ledukais, tinka tai, ką turite po ranka“, – priminė gydytoja A.Bičkauskienė.
Nuo uodo įkandimo prasidėjo rožė
Niežėjimas taip pat nėra menkniekis, kasantis lengvai įdrėskiama oda, į kurią patenka infekcija.
Gydytojas A.Bičkauskienės praktikoje pasitaikė tokių atvejų, kai nuo paprasčiausio uodo įkandimo žmogus susirgo rože. Tai – ūminė infekcinė liga, kuri dažniausiai pažeidžia veido ir kojų odą. Liga taip vadinama dėl ryškaus raudonos rožės spalvos odos paraudimo. Rožė prasideda dėl tam tikros organizmo reakcijos į streptokoką. Užkratas pateka pro žaizdą, odos įdrėskimą, nutrynimą, iššutimą.
Kad taip neatsitiktų, sukandžiotam žmogui reikia pirmiausia malšinti niežulį.
Tam tinka eterinių aliejų turintys tepalai, taip pat tepalai, kurių sudėtyje yra mentolo, tinka vietnamietiškas balzamas, populiariai vadinamas „Žvaigždute“. Netgi salicilo spiritas vėsina odą ir slopina niežulį.
Tvarstis sukelia šiltnamio efektą
Jei dėmės toliau didėja, galima įtarti, kad į odą pateko infekcija. Tokiu atveju reikia įkandimo vietą dezinfekuoti, taip pat galima uždėti pavilgų, net kopūstą lapą. Lietuvos kaime moterys būdavo įsitikinusios, kad kopūsto ar gysločio lapai „ištraukia“ karštį. Vaistinėje galima įsigyti specialaus tepalo, mažinančios niežėjimą.
„Man labiau patinka šaldančios priemonės, turinčios eterinių aliejų. Taip pat tinka specialūs losjonai, kurių sudėtyje yra spirito, mentolo, cinko, norint įsigyti tokį losjoną, reikia recepto“, _ pasakojo gydytoja A.Bičkauskienė
Pažeistos vietos nereikia tvarstyti, nepatariama klijuoti pleistro. Tokios priemonės tinka, kai žmogus susižeidžia, kai žaizda kraujuoja.
Kai oda pažeidžiama, bet nėra kraujavimo, kur kas greičiau ji sugis, jei nebus tvarstoma. Uždėtas tvarstis sukelia šiltnamio efektą, o tai dar labiau skatina uždegimą, todėl tinimas gali toliau plėstis.
Reakcija priklauso nuo imuninės sistemos
Alerginė reakcija dažniausiai kyla įgėlus bitėms ir širšėms, kai kuriais atvejais šių vabzdžių įgėlimas gali būti net mirtinas.
Uodų nuodai nesukelia tokios audringos reakcijos, ji priklauso nuo žmogaus organizmo imuninio atsako – vieniems asmenims niežulys būna vos juntamas, o kitiems – labai stiprus.
Einant į gamtą, reikėtų nepamiršti pasipurkšti cheminėmis medžiagomis, kurios baido vabzdžius. Tai – repelentai. Jie tinka taip pat vaikams.
„Naudojant repelentus, yra kur kas mažesnė tikimybė, kad gamtoje jus užklups uodai, sparvos, taip pat erkės“, – priminė gydytoja A.Bičkauskienė.
Į pradrėkstą odą gali patekti auksinis stafilokokas
Pagrindinis vabzdžių įkandimo pavojus – infekcija. Bet koks mažas įkandimas yra odos vientisumo pažeidimas, tai kaip vartai, pro kuriuose įsiveržia infekcija. Jei nešvaria prakaituota ranka ar koja žmogus pradeda kasytis, greičiausiai prasidės odos uždegimas.
Kitas dalykas, kai „blogosios“ bakterijos patenka į kraują ir pradeda daugintis.
Nuo įkandimo gali prasidėti net kraujo užkrėtimas – sepsis.
Jei uodas įkando į veidą, jokiu būdu negalima kasyti tos vietos. Menkiausias pūlinys, votis ar skausmingas spuogas, iškilęs ant nosies gali būti pavojingas. Spaudžiant spuogą, užkratas gali patekti į kraują.
Gydytoja A.Bičkauskienė prisiminė vieną pamokančią istoriją, kai pradėjęs kasyti uodo įkąstą nosį vyras „užsiaugino“ didelį pūlinį. Jam pratrūkus, kilo kraujo užkrėtimas, o nukentėjusysis atsidūrė ligoninėje, reanimacijos skyriuje, kur gydytojai kelias paras kovojo dėl jo gyvybės.
„Kol oda sveika, ant jos gyvena daug įvairių bakterijų – tiek gerųjų, tiek blogųjų. Pasėjus pasėlį įmanoma aptikti net auksinį stafilokoką, bet tai nereiškia, kad žmogus serga. Kad sumažintume bakterijų kiekį ant veido, turime kasryt praustis. Suprakaitavus jų dar labiau padaugėja“, – priminė gydytoja A.Bičkauskienė.
