Kaip išvengti ausų ligų, kurios apkartina gyvenimą ne tik muzikantams, bet ir nardytojams, ekstremalių sporto šakų mėgėjams? Kuo tokios ligos pavojingos?
Uždraudęs kurį laiką koncertuoti gydytojas priminė dainininkei V.Pilibaitytei-Miai, kad ramybė – geriausias vaistas, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
Nors dainininkės gerbėjai liko nusivylę dėl atšaukto koncerto, atlikėjai reikės dar kurį laiką nerengti koncertų.
Užgulus ausiai nukenčia ir dainavimo kokybė, o tai gali pastebėti reiklūs klausytojai.
Mia įsitikinusi, kad ausies būgnelis jai galėjo trūkti viename koncerte, kur garsas buvo gerokai stipresnis, nei ji įpratusi.
Supratusi, kad dainininko profesija yra rizikinga, nes trūkus būgneliui galima apkursti, Mia laikosi gydytojo patarimų. Ji viliasi, kad plyšęs būgnelis per mėnesį turėtų savaime suaugti.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas profesorius Eugenijus Lesinskas tikino, kad ausų ligos yra dažna tiek rimtos klasikinės muzikos atlikėjų, tiek pramogų verslo atstovų bėda.
Scenoje sklindantis garsas dažnai viršija įprastą miesto triukšmą, kuris siekia maždaug 60 decibelų.
Medikas taip pat priminė, kad nėra lengva suplėšyti sveiką ir anatomiškai normalų būgnelį. Jis yra pakankamai standus ir atsparus traumoms.
– Dėl kokių priežasčių dažniausiai plyšta ausies būgnelis? – paklausiau profesoriaus E.Lesinsko.
– Teko išgirsti ne vieną neįtikėtiną istoriją apie tai, kaip žmogus susižeidė ausies būgnelį. Dažnai tai būna susiję su neatsargiu elgesiu. Pavyzdžiui, vienas valėsi ausį, kitas ėjo pro šalį ir užkabino jo alkūnę, todėl žmogus prasidūrė būgnelį.
Arba krapštydamasis ausį žmogus stovėjo netoli durų, kažkas norėdamas jas atidaryti smarkiai pastūmė, todėl žmogus susižeidė ausį.
Tai rodo, kad būtina įvertinti situaciją, ar ji tinkama krapštytis ausis.
Kartais naktį apsimiegojęs žmogus eina ieškoti krapštuko, nes jį kamuoja įkyrus ausų niežėjimas.
Pasikasęs ausį jis atsigula miegoti užmiršęs išsitraukti krapštuką, kuris vėliau praduria ausį. Tokią istoriją išgirdau iš vieno ligonio, kuriam nustačiau plyšusį ausies būgnelį.
Tokių buitinių traumų pasitaiko dažniausiai.
Būgnelis gali trūkti ir skėlus antausį, tačiau dažniausiai pacientai prasiduria būgnelį krapštuku ar plaukų smeigtuku.
– Kodėl šiuo negalavimu skundžiasi ir nardytojai?
– Vasarą daugiau nardoma, šokinėjama į vandenį. Žmonės susižavi vandens sportu, pavyzdžiui, mėgsta važinėtis vandens motociklais, skrieti jėgos aitvarais.
Pakanka vieno netikslaus judesio, kad žmogus atsidurtų vandenyje. Krintant į jį ausies būgnelį gali prakiurdyti net vandens srovė.
Anatomiškai normalus ausies būgnelis yra tvirtas. Tačiau Lietuvoje yra daug žmonių, kurie dėl šalto klimato vaikystėje yra sirgę ausų uždegimu, ir ne vieną kartą.
Jei ausų uždegimai kartojasi, didelė tikimybė, kad ausies būgnelis bus silpnesnis ir jį kur kas lengviau sužeisti. Tokiu atveju nereikia net didelės jėgos, kad jis įplyštų.
Yra pasitaikę netgi tokių kuriozinių atvejų, kai norėdamas pabučiuoti savo mylimąją vyras priglaudė lūpas prie jos ausies landos ir dėl to plyšo ausies būgnelis.
Taip atsitiko, nes moters ausies būgnelis buvo pažeistas gerokai anksčiau.
– Kodėl kišant kokį nors svetimkūnį į ausį nudiegia skausmas?
– Lengviau pažeisti būgnelį, kai yra plati ausies landa. Normali ausies landa yra vingiuota, siaura ir skausminga. Ausies landos odoje yra daug skausmo receptorių. Skausmas veikia kaip apsauginė reakcija.
Kai kurių pacientų ausies landa yra labai plati, todėl ausies būgnelis nesunkiamai pasiekiamas. Jį pradurti galima net vaikštant miške, kai netyčia pasisukus medžio šaka pataiko į ausį.
– Kokio stiprumo turi būti triukšmas, kad trūktų ausies būgnelis?
– Tokiu atveju triukšmas veikia kaip sprogimas. Ausies būgnelis dažniausiai trūksta dėl karo traumų.
Normali žmogaus girdėjimo zona siekia iki 120 decibelų.
Kai triukšmas peržengia šį slenkstį, jaučiamas skausmas.
Jei sprogimas siekia 130 decibelų, jis sukelia ne garso, o skausmo pojūtį. Jis gali ne tik suplėšyti ausų būgnelius, bet ir negrįžtamai pažeisti klausos nervą – žmogus gali net apkursti.
Tokį ausies būgnelio pažeidimą gali sukelti sprogusi bomba, tanko šūvis prie pat ausies, netgi nesėkmingai iššauta petarda.
– Ar leidžiant fejerverką gali atsitikti tokia nelaimė?
– Jei žmogus nespėja laiku pasitraukti ir fejerverkas iššauna, ausys nukenčia. Kasmet turime po kelis tokius pacientus, kuriems nepasisekė dėl to, kad netikėtai pasikeitė petardos kryptis ir ji sprogo nespėjus pasitraukti.
Laimė, Lietuvoje savadarbių sprogmenų gaminama vis mažiau ir dėl to mažiau apkursta žmonių.
– Kaip dažnai sulaukiate žmonių, kurie skundžiasi, kad dalyvavo muzikos festivalyje ir dėl to neprigirdi?
– Tai susiję su klausos nervo pažeidimu, o ne ausies būgnelio trauma. Taip gali atsitikti ilgai būnant triukšme.
Pavyzdžiui, 90 decibelų garso aplinkoje santykinai saugiai galima būti ne ilgiau kaip 6–8 valandas. Jei triukšmas siekia 95 decibelus, tokioje aplinkoje patariama būti ne ilgiau kaip 2–3 valandas. Kai triukšmas būna didesnis nei 105 decibelai, saugaus buvimo laikas darosi dar trumpesnis.
Tokiu atveju ausies būgnelis neplyšta, bet pažeidžiamas klausos nervas. Triukšmas buityje, kuris susijęs su lankymusi klubuose, diskotekose, sporto žaidynėse, taip pat su adrenaliną kaitinančiomis pramogomis, nėra nekaltas, nes jis alina klausą.
Netgi muzikos grotuvai gali susargdinti žmones, jeigu ausinės yra prastos kokybės.
– Kada reikia kreiptis į gydytoją? Ar klausa atsikuria?
– Pagalbos reikėtų ieškoti pastebėjus klausos pažeidimus, taip pat ir tada, kai ausyse atsiranda ūžesys. Kartais pacientai atidėlioja vizitą pas gydytoją manydami, kad ūžesys ar ausies užgulimas praeis savaime.
Kuo greičiau prastai girdintį žmogų apžiūrės specialistas, tuo geriau.
Neretai pablogėjusios klausos priežastys gali būti paprastos, pavyzdžiui, susidaręs sieros kamštis. Tačiau kartais priežastys būna labai rimtos.
– O kaip gydoma?
– Nustačius plyšusį ausies būgnelį daugiau nei pusei pacientų maždaug per mėnesį būgnelis užgyja savaime, telieka stebėti.
Sudėtingesniais atvejais atliekama ausies būgnelio atkūrimo operacija – vadinamoji timpanoplastika, kai iš paties paciento audinių sukonstruojamas naujas būgnelis.
Jei klausos pažeidimas susijęs su triukšmu, kuris nualino klausos nervą, laukia ilgas medikamentinis gydymas.
Skiriami vaistai, intensyvinantys kraujotaką, medžiagų apykaitą. Čia nepadės jokia operacija – reikia per kraują gerinti klausos nervo mitybą.
Jei pacientas kreipiasi praėjus mėnesiui po klausos praradimo, padėti būna labai sunku.
Kaip veikia didmiesčio triukšmas?
Miesto aplinkos triukšmas gali būti apie 60 decibelų. Tokio stiprumo triukšmas dar nepažeidžia klausos, gali būti jaučiamas tik psichologinis nuovargis. Labai dažnai miesto triukšmo mes netgi negirdime, nes esame prie jo pripratę. Tik atsidūrę gamtoje stebimės, kaip gali būti tylu.
Žalojantis triukšmo poveikis atsiranda prie įprasto miesto triukšmo pridėjus maždaug 20–30 decibelų. Atsidūręs 80–90 decibelų aplinkoje žmogus ilgainiui pradeda skųstis prastesne klausa.
Pavyzdžiui, jei kasdien dirbama siuvimo fabrike be apsaugos priemonių, praėjus penkeriems metams didžioji dalis siuvėjų turi pablogėjusią klausą. Tai nėra didelio intensyvumo triukšmas, bet jis lydi visą darbo dieną.
Kitas dalykas, kai paauglys važiuodamas autobusu ar eidamas gatve nori geriau girdėti muzikos grotuvą, todėl pasigarsina įrašą – toks garsas dažnai siekia daugiau nei 90 decibelų.
Jei paauglys kasdien po kelias valandas klausosi per ausines tokio garsumo muzikos įrašų, jo klausa būna vis prastesnė – iš pradžių 10 procentų, vėliau – net 20 procentų.
Vertindami Vilniaus moksleivių įpročius nešiotis muzikos grotuvus nustatėme, kad beveik pusė vaikų linkę klausytis muzikos garsiau, nei nustatytos normos. Grotuvų gamintojai, norėdami apsidrausti nuo kaltinimų dėl klausos pažeidimų, naudoja tam tikrus ribotuvus.
Jeigu vaikas klausosi muzikos visą dieną ir tokiu garsumu, kad eidami pro šalį mes girdime ją iš ausinių, tokio stiprumo garsas jau yra žalingas.
Išsivysčiusiose šalyse nustatyta, kad iš visų šešiolikmečių paauglių net 15–20 proc. turi susilpnėjusią klausą. Ji dar gera, bet jau pažeista. Tokie skaičiai nėra maži, tikėtina, kad tai susiję su muzikos klausymusi per ausines.
Mūsų šalyje tokie tyrimai sistemingai dar neatliekami. Tačiau mes dažnai tiriame tikslines grupes, tam tikrų profesijų asmenis, kuriems klausos pažeidimo rizika didesnė.
Pavyzdžiui, yra žinoma, kad profesionalūs muzikantai – tiek klasikinės muzikos atlikėjai, tiek populiarių muzikos grupių nariai – turi silpnesnę klausą.
