Jauną vilnietį užklupusi sąnarių liga neatėmė laisvės

Liga jau buvo pasikėsinusi į jauno vyro laisvę – dėl sąnarių skausmų ir sąstingio jam buvo vis sunkiau judėti, atlikti bet kokius veiksmus.

Tačiau šiandien Vytautas kartais net pamiršta esąs ligonis – jam padėjo efektyvus gydymas biologine terapija.

Vytautą užklupusios ligos paieškos truko net pusmetį.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjo mausti vienos kojos kelį. Maniau, kad tai sportinė trauma, – tokius skausmus turbūt yra pajutęs kiekvienas bent retsykiais pasportuojantis. Tik tiek, kad aš niekaip negalėjau prisiminti, kur patyriau traumą“, – pasakojo vilnietis.

Po savaitės ar dviejų skausmas praėjo, tačiau pradėjo mausti kitą kelį. Supratęs, kad kažkas negerai, Vytautas užsiregistravo pas gydytoją.

Laukdamas vizito dienos jis pajusdavo skausmus tai pėdoje, tai rankos piršte, tai dar kurioje nors kūno vietoje. Prasidėjo įvairūs tyrimai, kol galiausiai vyras atsidūrė pas reumatologą, o šis diagnozavo reumatoidinį artritą.

„Žinią apie tai sutikau ramiai, nes labai daug apie ligą nežinojau. Iki tol ja nesidomėjau, niekas nesirgo ir iš artimųjų. Sunerimti privertė vienos gydytojos žodžiai, kuriuos išgirdau dar prieš patekdamas pas reumatologą: „Baikite juokus, dar per jaunas sirgti rimtomis ligomis.“

Nežinau, ar ji jau tuomet mintyse turėjo reumatoidinį artritą, ar apskritai sąnarių ligas, bet vėliau jos žodžius prisiminiau ne kartą“, – pasakojo Vytautas.

O reumatologas jam pasakė, kad tai – autoimuninė liga, kuri nėra išgydoma, bet ją galima kontroliuoti. Tai vilniečiui nepasirodė labai grėsminga. Kokia klastinga ši liga, jis pajuto vėliau.

Daugiau nei pusmetį Vytautas gydėsi reumatologo paskirtais vaistais. Kai sąnarių skausmai liovėsi, gydytoja patarė nutraukti vaistų vartojimą. Bet nepraėjus nė porai mėnesių skausmai vėl atsinaujino. Vyras vėl ėmė vartoti tuos pačius vaistus, tačiau jie jau nebuvo veiksmingi.

Reumatologas juos pakeitė kitais, tačiau ir šie neturėjo jokio teigiamo poveikio. Negana to, pablogėjo kepenų fermentų rodikliai. Vytauto sveikata silpo, o sveikam žmogui įprasti gyvenimo dalykai tapo iššūkiais – tapo vis sunkiau judėti, atsistoti, atlikti bet kokius fizinius veiksmus. Nuolat vargino sąnarių skausmai įvairiose kūno vietose, sąnariai tino ir pamažu deformavosi.

Tuomet vyras sužinojo apie šiuo metu moderniausią įmanomą gydymą – biologinę terapiją. Gavęs siuntimą į konsultaciją Santariškių klinikose jis pateko į Reumatologijos centro vedėjos profesorės Irenos Butrimienės rankas, vėliau gydant Vytautą prisijungė gydytoja Danutė Povilėnaitė.

Vilniečiui ir dar keliems pacientams buvo skirtas biologinės terapijos preparatas.

„Mano gyvenimas pasikeitė nuo pirmos tocilizumabo injekcijos. Grįžo darbingumas, fizinis aktyvumas, bet svarbiausia – atgavau dvasinę pusiausvyrą, pasitikėjimą savo jėgomis. Jau penkeri metai vėl gyvenu įprastą gyvenimą: dirbu mėgstamą darbą, sportuoju, džiaugiuosi šeima ir vaikais. Anot mane gydančių gydytojų, esu vienas iš tų, kuriems preparatas puikiai tinka“, – džiaugėsi vilnietis.

Jo gyvenimo niekas neriboja. Vienintelis dalykas, kurio negali vilnietis, – išvykti iš Lietuvos ilgesniam laikui, mat kas 4–5 savaites reikia sulašinti vaistus. Bet tai niekis vertinant tai, kas svarbiausia, – Vytautas gyvena visavertį gyvenimą ir kartais net pamiršta esąs sunkus ligonis.

Su juo bendraujantys žmonės dažnai net nenutuokia apie ligą – apie tai vilnietis pasisakė tiktai artimiausiems žmonėms.

„Tenka pabendrauti su panašaus likimo žmonėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – daugeliui jų neviltį ir baimę dėl ateities pakeitė žinojimas, kad tokiomis ligomis sergančių žmonių gyvenimas taip pat gali būti visavertis“, – tvirtino Vytautas.

Per pastaruosius 15 metų reumatologijos mokslas padarė labai didelį šuolį. Biologinė terapija pakeitė reumatologijos veidą. Ligos, kurios anksčiau atrodė neišgydomos, dabar sėkmingai kontroliuojamos.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė profesorė I.Butrimienė teigė, kad anksčiau reumatologija atrodė labai liūdna sritis, – gydytojų rankos buvo beveik surištos, nes nebuvo vaistų, kurie sustabdytų ligas.

Gydydamas sunkiu autoimuniniu artritu susirgusį ligonį reumatologas galėjo tiktai keisti dešimtmečiais nusistovėjusių gydymo schemų variantus.

Dabar reumatologija – sparčiai besikeičianti medicinos sritis, sulaukusi milžiniškų atradimų. Laiku paskirtas tinkamas gydymas gali padėti išvengti negalios – svarbu, kad pacientai kuo anksčiau patektų pas specialistą ir pradėtų gydytis.

Reumatoidinis artritras – viena autoimuninių ligų, dėl kurios kenčia ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jauni, darbingi žmonės. Tai nėra liga, kuri užklumpa senatvėje.

Iki biologinės terapijos atsiradimo pasaulyje buvo labai menkos šios ligos gydymo galimybės. Vos prieš keletą dešimtmečių prasidėję rimti klinikiniai tyrimai suteikė daug vilčių. Nuo 2000-ųjų biologinė terapija pasaulyje tapo kasdienybe.

„Jauni žmonės, kuriems laiku nustatytas reumatoidinis artritas, gali išvengti negalios. Tyrimai rodo, kad, laiku paskyrus gydymą biologiniais preparatais, įmanoma sustabdyti ligą, kad ji neprogresuotų“, – aiškino profesorė I.Butrimienė.

Pacientai gali išsaugoti darbingumą, išsiversti be nedarbingumo pažymėjimo, gali neimti pašalpos, skiriamos neįgalumo atveju. Tai – didelis laimėjimas. Juk kuo mažiau pacientai susidurs su neįgalumu, tuo mažiau pinigų reikės išmokoms.

Gera žinia ta, kad reumatoidinis artritas – vienintelis iš imuninių artritų, kurio gydymą nauju biologinės terapijos medikamentu šiemet patvirtino valstybė. Jis skiriamas, kai kiti preparatai nėra efektyvūs arba dėl įvairių priežasčių jais negalima gydytis.

Vilnietis Vytautas vaistus prieš kelerius metus gavo, nes jų paaukojo labdariai, tačiau dabar valstybė perka šiuos vaistus centralizuotai ir aprūpina pacientus, kuriems jie reikalingi.

„Tačiau medikamentų skyrimo tvarka nėra lanksti. Valstybė tik kartą per metus centralizuotai įsigyja biologinių vaistų. O sudaryta pacientų eilė visada būna kur kas ilgesnė, nei valstybė nupirko vaistų. Dėl to ligoniai, kuriems labiausiai reikia vaistų, dažnai juos gauna pavėluotai.

Norėtųsi, kad gydytojai turėtų galimybę skirti pacientui tinkamiausius vaistus“, – teigė profesorė I.Butrimienė.

Kada būtina pradėti gydymą nuo reumatoidinio artrito? Kaip ilgai reikia vartoti vaistus nuo šios ligos?

Profesorės I.Butrimienės teigimu, medikai ne kartą yra kreipęsi į sveikatos politikus siekdami paskatinti ankstyvosios artrito prevencijos programą, kurios esmė – kuo anksčiau nustatyti ligą ir skirti šiuolaikinį gydymą.

„Kalbu ne tik apie gydymą biologinės terapijos vaistais, bet ir apie tinkamą gydymą, kuris skiriamas laiku, ligai dar neįsisiautėjus, ir ją sustabdo. Tyrimai rodo, kad tokiu atveju liga kur kas rečiau sugrįžta, tęsiasi ilgas atoslūgis“, – teigė gydytoja I.Butrimienė.

Svarbu, kad ligos eigą keičiantis, ne tik skausmą malšinantis gydymas būtų skiriamas per tris mėnesius nuo dienos, kai nustatyta liga.

Tačiau Lietuvoje trys mėnesiai beveik nieko nereiškia – neretai per šį periodą pacientas net nespėja patekti pas reumatologą, nes tiek laiko reikia laukti konsultacijos.

Pirmiausia pažeidžiami smulkieji plaštakų ir pėdų sąnariai, keliai, riešai, čiurnos.

Uždegimo sukeltas skausmas, susijęs su įvairiu imuniniu artritu, dažniausiai užklumpa ne po fizinio krūvio, o esant ramybės būklės. Pavyzdžiui, blogiausia savijauta būna pabudus ryte. Skausmą lydi tinimas.

Neretai karščiuojama, apima bendras silpnumas, žmogus negali normaliai dirbti. Tai nėra toks nuovargis, kuris praeina pamiegojus.

Sąnarių skausmas ir tinimas lydimas sustingimo. Jis gali trukti ne mažiau kaip pusvalandį, kartais žmonės negali pakilti iš lovos iki pusiaudienio, nes dėl bendro silpnumo ir sąnarių sąstingio tiesiog negali išsijudinti.

Yra ir objektyvių laboratorinių požymių, kuriuos galėtų įvertinti šeimos gydytojas. Tai – uždegimo požymiai kraujyje.

Manoma, Lietuvoje apie 10–12 tūkstančių žmonių serga reumatoidiniu artritu, dar daugiau nustatoma vadinamųjų spondiloartropatijų. Tai – imuninis artritas, dažnai pasireiškiantis ne tik periferinių sąnarių, bet ir uždegimo sukeltais nugaros skausmais.

Dauguma vaistų reumatoidiniam artritui gydyti tik slopina ligos simptomus.

Biologinė terapija, kuri šiai ligai gydyti naudojama jau 15 metų, veikia tikslingai – slopina uždegimą sukeliančius veiksnius.

Mokslininkai nustatė, kad vienas svarbiausių reumatoidinio artrito uždegimo proceso veiksnių – baltymas interliaukinas.

Naujos kartos biologinės terapijos vaistai veikia interliaukiną ir slopina uždegimą. Šie vaistai jau centralizuotai perkami ir Lietuvos pacientams.