Po linksmų atostogų – „linksmos“ ligos
Atostogos – linksmybių metas. Tad daugelis ir stengiasi jas praleisti taip, kad atsimintų visą gyvenimą. Pasitaiko tokių atostogų, kurias tikrai atsimena, tačiau ne pačia geriausia prasme. Kai kurie gal tik kartą per metus „atleidžia varžtus“, deja, tas vienintelis kartas ir būna lemtingas.
O būna ir taip. Trys draugės panoro vienos pailsėti užsienyje. Nusibodo atostogos su šeima, reikia naujų pojūčių, pažinčių, romantikos, norisi atgaivinti prigesusius jausmus. Kelionių agentūroje moterims pasiūlė ne tik viešbučių ir kurorto įžymybių sąrašą, bet ir davė tokį katalogą, pagal kurį už nedidelę kainą galima užsisakyti gražų, jauną, drąsų ir stiprų „asmens sargybinį“. Juk gal moterims, atvykusioms į nepažįstamą šalį prie šiltos jūros, bus nesaugu vienoms?
Atostogos – nepamirštamas nuotykis, todėl draugės nusprendė pasiūlymu pasinaudoti, tuo labiau kad firma garantavo – viskas bus ir saugu, ir konfidencialu.
Moterys iš užsienio grįžo įdegusios, pailsėjusios ir pilnos romantiškų įspūdžių. Tačiau po kiek laiko keliauninkės aptiko savyje „atostogų dovanėlių“ – vienai niežti, antrai graužia, trečią išbėrė kažkokiais raudonais spuogais. Kuo skubiau pasitikrino. Gydytojo išvada – liga, viena iš tų, kurios sutrumpintai vadinamos LPI.
Kaip sužinoti, ar „pasigavai“?
Klausiame gydytojo dermatovenerologo A.Šumilos, ar gali būti, kad užsikrėtęs kuria nors LPI žmogus gali dar ilgai nejausti jokių ligos požymių? „Vieniems žmonėms tie požymiai pasireiškia, kitiems – ne, – atsako gydytojas, – tačiau pastarieji gali būti sukėlėjo nešiotojais. Jie patys apie tai gali nieko nežinoti ir net nepagalvoti, kad reiktų pasitikrinti, kol kažkas paskambina ir pasako: gal tu nueik pas gydytoją, nes man surado...“
„Gonorėja vyrus labai greitai priverčia kreiptis pagalbos, – toliau pasakoja A.Šumila, – tačiau jo partnerė gali visai nieko nejausti, o paprastas tyrimas ligos sukėlėjo nerodo. Tokiu atveju reikia daryti specifinius tyrimus ir ieškoti būtent šios ligos sukėlėjo. Tik kažką įtardami galime atlikti specifinius molekulinius tyrimus ir ieškoti vienos ar kitos mikrobinės infekcijos.“
Gali būti ir peršalimas
„Kartais panašūs į LPI simptomai (dažnesnis ar skausmingas šlapinimasis, išskyros, bėrimai) gali signalizuoti apie prasidėjusį uždegimą, kurių vasarą taip pat dažnai pasitaiko, – perspėja gydytojas, – juk daugelis peršąla maudydamiesi, sėdėdami šlapiais maudymosi drabužėliais ant šaltos žemės ir gerdami alų.
Įtarti ligą galima tada, kai atsiranda simptomų, kurių iki tol nebuvo. Žinoma, jeigu buvo naujas „nuotykis“ ir atsitiktinis partneris, didelė tikimybė, kad tai – LPI. Tačiau vien iš skundų nepasakysi, kokia liga. Reikia daryti tyrimus. Mėginys imamas iš tos vietos, kurioje jaučiami nemalonūs simptomai.“
Sunkios ligos turi inkubacinį periodą
Kai kurios lytiniu keliu plintančios infekcijos turi gana ilgą inkubacinį periodą, pavyzdžiui, sifilis ir ŽIV gali būti nebylios nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių. Taigi, pačios sunkiausios ligos ilgai gali būti neatpažintos, o „išlįsti“ tada, kai atostogų nuotykis bus pamirštas.
Todėl praėjus kelioms dienoms po atsitiktinių lytinių santykių dėl tokių ligų kaip sifilis, ŽIV, hepatitai (B ir C) bėgti pas gydytoją neverta, net ir kraujo tyrimas dar nerodys pakitimų. Tačiau praėjus mėnesiui, kraujas šias ligas jau gali parodyti.
Sifilis, jeigu nustatytas laiku, gana nesunkiai išgydomas, tačiau užsitęsusi ši liga pažeidžia vidaus organus ir nervų sistemą. Jeigu įtariama, kad asmuo gali būti užsikrėtęs sifiliu, reikia atlikti sifilio serologinės reakcijos tyrimą. Jei yra įtarimų dėl ŽIV, reikia atlikti vadinamąjį „ŽIV testą“.
Ligų padaugėjo atsiradus kontraceptinėms tabletėms
„Kol pagrindinis rūpestis buvo išvengti nepageidaujamo nėštumo, prezervatyvas buvo naudojamas kur kas dažniau, – pasakoja gydytojas dermatovenerologas, – tačiau atsiradus kontraceptinėms tabletėms, prasidėjo LPI protrūkis. Mat prezervatyvų jau nebereikėjo! Kartais vyrai taip kalba: „Ji gera partnerė, nes geria kontraceptines tabletes, man nereikia naudoti prezervatyvo.“ Bet juk lytiškai perduodamos ligos vis tiek egzistuoja, ir tikimybė jomis susirgti taip pat!“
Visame pasaulyje apie tai daug kalbama, yra vykdomos profilaktinės programos, bet problemos neišsprendžiamos, ligų židiniai neišnaikinami. Neišsprendė jų ir priverstinis gydymas, kuris buvo vykdomas sovietiniais laikais. A.Šumila pasakoja, kad šiuo metu Švedijoje situaciją bandoma suvaldyti įvedus tokią tvarką: patikrinimas dėl LPI yra nemokamas, gydymas – taip pat, tačiau su viena sąlyga – jeigu tas, kuris susirgo, nurodė visus kontaktus (lytinius partnerius). Bet jeigu jis ką nors nuslėpė ir tai vėliau išaiškėjo, už gydymą teks mokėti pačiam.
„Taigi, net ir tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Švedija jau yra sugalvoti saugikliai. Šioje šalyje yra įkurta daug jaunimo centrų, kuriuose dirba psichologai, jauni žmonės gali čia ateiti pasikalbėti. Yra ir gydytojų, kurie nemokamai patikrina, pamoko elgtis saugiai, nemokamai dalina prezervatyvus. Tai – tikras rūpinimasis sveikata,“ – pasakoja gydytojas.
Iš gydytojo praktikos
Kai kurie pas gydytoją atėję vyrai niekaip negali patikėti, kad užsikrėtė LPI. Sako, to negalėjo būti, nes jo partnerė – tikrai patikima. Kai gydytojas paklausia, ką reiškia patikima, jie atsako: „Ji ištekėjusi“. Arba: „Ji medicinos darbuotoja, dirba operacinėje.“
Vienas solidaus amžiaus pacientas jau kelintą kartą užsikrečia mikrobine infekcija, nors gydytojas jam daug kartų aiškino, kad būtina naudoti prezervatyvą ir kaip jį taisyklingai užsidėti. Tačiau vyrą merginos vis apgauna: „Ji buvo tokia graži, tokia gera, kad aš nespėjau užsidėti prezervatyvo...“
Pas gydytoją atėjo pora ir sako: „Mes planuojame pradėti lytinius santykius, tad prieš tai norėtume pasitikrinti dėl LPI, kad vėliau nebūtų dėl to jokių priekaištų...“
Sakoma, kad negalima dažnai keisti partnerių, geriausia – turėti pastovius. Tačiau ką reiškia „pastovus“? Pacientas aiškina gydytojui, kad dabar jis jau turi pastovią partnerę. Gydytojas klausia: „Ką tai reiškia?“ „Mes jau savaitę laiko kartu...“
Pacientas prižadėjo gydytojui, kad tikrai daugiau „nepasigaus“ ligų. Tačiau štai jis ir vėl! Gydytojas klausia: „Kaip tai atsitiko?“ Vyras paaiškina: „Mes draugavome jau mėnesį laiko, ji tapo mano pastovia partnere, tad aš ir neužsimoviau prezervatyvo...“
Kartą trys vaikinai turėjo santykius su viena ir ta pačia mergina. Vienas vaikinas „susirinko“ kelias ligas, kitas pasigavo tik vieną, o trečiasis liko visiškai sveikas! Kaip tai galėjo nutikti? Kartais gydytojui tenka aiškintis detektyvinę istoriją...
Yra toks gydytojų posakis: „Visi, kas serga sifiliu, yra melagiai.“ Vyras galvoja, kad užsikrėtė nuo anos kaimynės, bet juk po to buvo dar trys kaimynės...
Kodėl vasarą yra LPI protrūkis? Todėl, kad šilta, merginos vaikšto trumpais sijonėliais ir vilioja vyrus, o juk vyrai myli akimis...
Šiek tiek statistikos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį ŽIV infekcija Lietuvoje diagnozuota 33 asmenims (27 vyrams ir 6 moterims). Tai trimis atvejais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Iš viso iki šių metų balandžio 1 dienos Lietuvoje užregistruota 2411 ŽIV užsikrėtusių asmenų, iš kurių 1929 vyrai ir 482 moterys.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2014) nuo AIDS mirė 190 ŽIV užsikrėtusių asmenų. Mirtingumo nuo AIDS rodiklis pernai buvo mažesnis nei užpernai. Daugumoje Europos šalių mirtingumas nuo AIDS mažėja, nes gerėja ŽIV ligos gydymo prieinamumas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį ES šalyse mirčių nuo AIDS sumažėjo keturis kartus.
2013 metais sergamumas sifiliu, chlamidioze ir ŽIV infekcija padidėjo, gonorėja – sumažėjo. Sergamumas sifiliu per pastaruosius trejus (2011 – 2013) metus padidėjo nuo 8,5 iki 9,1 atvejų /100 tūkst. gyventojų.
Sergamumo sifiliu rodiklis Lietuvoje lyginant su kitomis ES šalimis yra vienas iš aukščiausių
(po Rumunijos ir Maltos) tarp Europos Sąjungos šalių bei 1,8 karto aukštesnis nei ES šalių vidurkis (5,1/100 tūkst. gyv.)
Tylieji žmogaus žudikai
Minėtas susirgimų skaičius iš pirmo žvilgsnio lyg ir nelabai nugąsdina. Ar tikrai šia statistika galima tikėti? To paklausėme Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, Medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ gydytojos Dangiros Babenskienės.
„Manau, kad diagnozuotų atvejų statistika neatitinka realybės. Juk kiek yra lytiškai aktyvių žmonių, kurie net neįtaria sergantys arba esantys ligos nešiotojais! Tokios ligos, kurios plinta lytiniu keliu, gali net 10-20 metų būna nebylios, t.y nepasireikšti jokiais simptomais. Tai ŽIV, sifilis, hepatitas B, o ypač pavojingas hepatitas C. Tai yra tylieji žmogaus žudikai. Dažniausiai juos aptinkame tik tada, kai jau atsiranda komplikacijų.
Deja, dažnai nebegalime niekuo padėti, liga baigiasi mirtimi. Ir ne to vieno žmogaus – juk per tokį ilgą laiko tarpą vienas sergantis gali užkrėsti dešimtis sveikų.
Dirbdama laboratorijoje pastebėjau, kad per šį pusmetį gerokai padaugėjo aptinkamų ŽIV ir sifilio atvejų. Gal žmonės ėmė labiau rūpintis savo sveikata ir daugiau jų ateina pasitikrinti? Beje, tyrimai yra labai paprasti, jie atliekami greitai ir, jei pacientas pageidauja, anonimiškai. Tereikia paimti kraujo iš venos“, – aiškino gydytoja.
